Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-68-491/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1S-68-491/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-68-491/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 19 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. B. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 25 straipsnio 3 dalyje 227 straipsnio 3 dalyje. Šiam tyrimui buvo sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė. Tiriama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai ir darbuotojai, veikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis ir funkcijomis, sistemingai papirkinėjo valstybės tarnautojams prilygintus asmenis – gydymo įstaigų atstovus (gydytojus) – už jų teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą.V. B. šiame ikiteisminiame tyrime įtariamas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kad būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu – dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, tiesiogiai savo naudai susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent : laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) K. D., pagal iš anksto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe parengtą ir suderintą nusikalstamos veikos planą, veikiančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, kad jis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pacientams rekomenduos įsigyti K. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, platinamus medicinos prietaisus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau šiuos medicinos prietaisus suleis pacientams į sąnarius bei už šį jo teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš K. D. gaus ir savo naudai priims kyšį, tai yra nuo 50 Lt (14,48 Eur) iki 80 Lt (23,16 Eur) už vieną pacientams rekomenduotą ir suleistą medicinos prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 250 Lt (72,40 Eur) iki 350 Lt (101,36 Eur) už vieną pacientams rekomenduotą ir suleistą medicinos prietaisą „(duomenys neskelbtini)“; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su K. D., tuo pačiu laikotarpiu ir toje pačioje vietoje gydymo įstaigos pacientams rekomendavo įsigyti 28 vienetus medicinos prietaisų „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto vertė 150 Lt (43,44 Eur), o bendra vertė – 4200 Lt (1216,40 Eur), ir 2 vienetus medicinos prietaisų „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto vertė 600 Lt (173,77 Eur), o bendra vertė – 1200 Lt (347,54 Eur), šiuos medicinos prietaisus suleido pacientams į sąnarius ir už šį jo teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus tuo pačiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai savo naudai per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) K. D. per kelis kartus įvairaus dydžio dalimis priėmė bendrą 2420 Lt (700,88 Eur) kyšį.2018 m. kovo 2 d. įtariamojo V. B. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skundu kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo ginamojo nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties dėl gausaus įtariamųjų skaičiaus ir tiriamų nusikalstamų veikų teritorinio paplitimo. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas išsamiai, nenutrūkstamai, jo metu imtasi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Šiuo metu ikiteisminiame tyrime ir toliau atliekami reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai bei priimami atitinkami procesiniai sprendimai. Teismas konstatavo, jog įtariamojo teisių suvaržymas negali būti vertinamas kaip aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pernelyg ilgai.Skundu įtariamojo V. B. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įtariamojo V. B. nutraukti dėl pernelyg ilgos jo trukmės. Jis nurodo, kad skundžiama nutartis grindžiama tik deklaratyviais teiginiais apie ikiteisminio tyrimo apimtį, jo sudėtingumą bei intensyvumą, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis apie atliekamų procesinių veiksmų savalaikiškumą ir nepaneigia jo argumentų apie proceso vilkinimą. Įvertinus tai, jog ikiteisminiame tyrime iš viso yra 74 įtariamieji bei tyrimas atliekamas visos šalies mastu, galima teigti, kad ikiteisminis tyrimas nėra nei sudėtingas, nei didelės apimties. Skunde gynėjas dėsto, kad kai kurie įtariamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl be jų prisipažinimo byloje turėjo pakakti ir kitų duomenų dėl jų kaltės. Dėl to jis mano, kad ir įtariamojo V. B. kaltę pagrindžiantys duomenys jau turėjo būti surinkti. Tačiau susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis, matyti, kad pagrįsti V. B. kaltę tokių duomenų byloje nepakanka. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo ginamasis buvo tik apklaustas ir pateikta dalis surinktų duomenų susipažinimui, tačiau jokie kiti procesiniai veiksmai su juo nebuvo atlikti. Todėl beveik 2 metų ikiteisminio tyrimo terminas yra akivaizdžiai per ilgas siekiant atskleisti apysunkį nusikaltimą. Nurodo, kad pačiu ikiteisminiu tyrimu, ilgalaikiu įtariamojo statusu bei kardomosios priemonės taikymu V. B. daroma moralinė žala, jam ribojama judėjimo laisvė, galimybė įsigyti leidimą ginklui, siekti karjeros, gauti paskolą ir pan., taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje apibrėžtus principus dėl žmogaus ir piliečio teisių gynimo bei greito proceso.Pabrėžia, kad baudžiamosios bylos didelė apimtis ar kitų asmenų nusikalstamos veikos tyrimas nėra pagrindas vilkinti tyrimą dėl įtariamojo V. B.. Nurodo, kad įtariamajam inkriminuojamas nusikaltimas ir ikiteisminio tyrimo trukmė, jo asmenybė, veiklos pobūdis, taikomos procesinės prievartos priemonės rodo šios veikos pavojingumo sumažėjimą ir galbūt jos mažareikšmiškumą.Atsiliepimai į skundą negauti. Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti. Skundas atmetamas.Gynėjas skundu nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir ginčija ją šiais esminiais argumentais: 1) ikiteisminis tyrimas nėra nei sudėtingas, nei didelės apimties; 2) su įtariamuoju V. B. buvo atlikti tik keli ikiteisminio tyrimo veiksmai ir šiuo metu jie nėra atliekami, todėl beveik 2 metus besitęsiantis įtariamojo statusas negali būti pateisinamas; 3) ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka V. B. pareikštam įtarimui pagrįsti. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su šiais teiginiams nesutinka ir spendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas gynėjo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos jo trukmės, yra priimta atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta.BPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Jei per 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, pagal BPK 215 straipsnį įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgiau nei 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos, negali būti besąlyginiu pagrindu jį nutraukti. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą, bylos sudėtingumą, specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai pasisako už kuo trumpesnį bei greitesnį baudžiamąjį procesą. Proceso greitumo principas – tai vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą, bet būtent šis principas besąlygiškai yra susijęs ir su reikalavimu, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos išsamiai. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Visgi, proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tokiai išvadai padaryti.Iš teismui pateiktų bylų matyti, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo trukmę, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, lemia tai, kad byla yra išties sudėtinga bei didelės apimties – ikiteisminis tyrimas vyksta ne tik dėl V. B., bei ir dar dėl 73 asmenų, jis yra atliekamas keliais etapais iš esmės visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jį kuruoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokurorai, jo atlikimui yra sudaryta didelė ikiteisminio tyrimo grupė. Iš bylos matyti ir tai, kad po įtariamojo V. B. pirmosios apklausos (2016 m. gegužės 11 d.) ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas per įstatyme (BPK 215 straipsnis) nustatytą 6 mėnesių terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai, chronologine tvarka išdėstė, kokie procesiniai veiksmai byloje buvo atliekami ir kas lėmė ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę. Kaip matyti, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2015 m. vasario 9 d., buvo atliekama eilė veiksmų – apklausti įtariamieji, liudytojai, atliktos kratos, apžiūrimi jų metu rasti daiktai bei analizuojama kompiuterinėse laikmenose rasta informacija, išreikalauti tyrimui reikšmės turintys medicininiai ir kiti dokumentai, atliktos jų apžiūros bei eilė kitų būtinų procesinių veiksmų, o tuo labiau, bylos duomenimis, ruošiamasi atlikti akistatą tarp įtariamųjų V. B. ir K. D. Taigi, ikiteisminiame tyrime nuolatos yra atliekami ir planuojami atlikti nauji veiksmai. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė ir akcentavo, kad būtent po atliktų akistatų tarp K. D. ir kai kurių įtariamųjų, tame tarpe – ir įtariamojo V. B., bus priiminėjami tolesni sprendimai tiek šio įtariamojo atžvilgiu, tiek dėl bendrai atliekamo šio ikiteisminio tyrimo. Todėl, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje proceso veiksmai yra atliekami nuosekliai, sistemingai ir pagal galimybes pakankamai intensyviai, yra dedamos pastangos, jog tyrimas būtų atliktas kaip įmanoma greičiau, kas leidžia spręsti, jog ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo užbaigimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su procesinių tyrimo veiksmų atlikimu, o ne jo vilkinimu. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų, kodėl ikiteisminis tyrimas V. B. atveju šiuo metu turėtų būti atskirtas nuo viso ikiteisminio tyrimo ar nutrauktas neišsiaiškinus iki galo visų bylai reikšmingų aplinkybių. Skunde nurodytais argumentais tyrimo trukmės klausimą siūloma spręsti iš esmės vadovaujantis formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į proceso veiksmų, atliktų su įtariamuoju V. B. intensyvumą. Toks tyrimo trukmės vertinimas negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys. Po pirmosios įtariamojo V. B. apklausos 2016 m. gegužės 11 d. praėjo beveik 2 metai, tačiau jo veiksmai yra glaudžiai susiję su kitų įtariamųjų galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, nes visų įtariamųjų veiksmus lėmė tos pačios bendrovės darbuotojai, turėdami tam tikrus tikslus. Todėl siekiant gauti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingą informaciją, būtina atlikti byloje visų surinktų dokumentų bei duomenų analizę, atlikti papildomus proceso veiksmus, o tam reikalingos laiko sąnaudos. Gynėjas yra teisus teigdamas, kad įgyvendinant BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį, teisėsaugos institucijos bei pareigūnai įpareigojami visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kiek įmanoma greičiau. Visgi, siekis bylą ištirti ir išnagrinėti per kuo trumpesnius terminus negali būti pateisinamas bylos tyrimo išsamumo sąskaita.Gynėjo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamajam V. B. pareikšto įtarimo pagrįstumą. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad byloje surinktų faktinių duomenų vertinimas, jų pripažinimas (nepripažinimas) įrodymais, išvados dėl galutinio veikų kvalifikavimo ir pan. nėra šio proceso (skundo dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo) dalykas. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad gynėjo skunde nurodoma V. B. teigiama charakteristika, aplinkybės apie galimas neigiamas patiriamas pasekmes, apribotas galimybes planuoti gyvenimą bei išgyvenimai, negali būti laikoma argumentais, leidžiančiais konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Juo labiau, kaip kad skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo apylinkės teismas, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti ne tik greito ir operatyvaus, bet ir objektyvaus bei išsamaus ikiteisminio tyrimo tikslai. Įtariamojo statusas iš esmės reiškia ir tam tikrą asmens teisių suvaržymą. Kaip nurodė posėdyje dalyvavusi prokurorė, įtariamajam V. B. šiai dienai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis nė karto pats nesikreipė į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus ar tyrimą kontroliuojančius prokurorus ją koreguoti, gauti leidimą išvykti ilgesniam laikui. Kiti gynėjo skunde minimi suvaržymai (dėl leidimo ginklui, dėl paskolos gavimo, ir pan.) yra labiau deklaratyvūs, ir be to, realiai ir akivaizdžiai didesnės neigiamos įtakos jo gyvenimui neturi. Galima teigti, kad įtariamojo teisės suvaržytos tik minimaliai ir šiuo atveju pilnai atitinka proporcingumo kriterijus. Tokiu būdu, atsižvelgus į didelį atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių ir tyrimo sudėtingumą, daroma išvada, jog tyrimas nebuvo vilkinamas ir nėra užbaigtas dėl objektyvių priežasčių, todėl tenkinti įtariamojo gynėjo skundą ir nutraukti ikiteisminį tyrimą arba įpareigoti prokurorą jį užbaigti per tam tikrą terminą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Įtariamojo V. B. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus