Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-935/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
1-1158-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13258-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nukentėjusysis
L. Ž.
Kaltinamasis
G. D.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-935/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13258-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3., 1.1.9.1., 1.1.9.10., 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiajai L. Ž.,

viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. 2017 m. kovo 19 d., apie 14.00 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,33 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė sugyventinei L. Ž. į dešinę ausį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu G. D. parodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi. Jis paaiškino, jog 2017 m. kovo 19 d., apie 14.00 val., tarp jo ir nukentėjusiosios L. Ž. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiajai sudavė smūgį, dėl kurio ši patyrė fizinį skausmą. Jis nurodė, kad nukentėjusiosios už savo neteisėtus veiksmus atsiprašė, su ja susitaikė, net prieš kaimynus pasižadėjo daugiau nesmurtauti. Anksčiau prieš nukentėjusiąją yra smurtavęs, tačiau dėl ankstesnių smurto atvejų niekas į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Su nukentėjusiąja gyvena jau kelis metus, abu veda bendrą ūkį, vienas kitu rūpinasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji L. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė, vėl gyvena kartu. Nusikalstamais veiksmais žala jai nebuvo padaryta.

Ikiteisminio tyrimo metu G. D. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažinimo ir parodė, kad gyvena su sugyventine jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su sugyventine yra jau septyniolika metų. Su sugyventine sutaria gerai, tačiau išgėrę alkoholio pykstasi. Alkoholį vartoja dažnai. Jis 2017 m. kovo 19 d. dienos metu kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus. Gali būti, kad apie 14.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko, nepamena. Konflikto metu jis sugyventinei ranka sudavė per ausį, kad ji daugiau nekonfliktuotų. Nematė, ar sugyventinei iš ausies bėgo kraujas. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo poelgio gailisi. (b. l. 27)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu G. D., kartu yra 10 metų, veda bendrą ūkį. Sugyventinis yra agresyvus žmogus, visą laiką, kai būna girtas, prie jos kabinėjasi, konfliktuoja, ne kartą yra kvietusi policiją, nes jis fiziškai prieš ją smurtauja. Sugyventinis 2017 m. kovo 19 d. ryte nuėjo į parduotuvę ir grįžęs namo pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Apie 14.00 val. sugyventinis gulėjo lovoje ir pasakė, kad ši kartu atsigultų, kadangi sugyventinis norėjo lytiškai santykiauti. Atsisakius G. D. labai supyko, atsikėlė iš lovos ir dešine ranka trenkė jai į dešinę ausį. Ausis pradėjo kraujuoti. (b. l. 13-14)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. kovo 19 d. 15.34 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjos neblaivus sugyventinis ją sumušė. (b. l. 3)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2017 m. kovo 19 d., apie 15.40 val., buvo gautas pranešimas, kad Žirmūnų g. (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėją. Nuvykus į nurodytą vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė L. Ž.. Buvo nustatyta, jog G. D., būdamas neblaivus, norėjo santykiauti su savo sugyventine L. Ž., tačiau ji nesutiko, todėl G. D. trenkė jai ranka į dešinę ausį. G. D. elgėsi ramiai, nurodė, kad sugyventinei į ausį įdrėskė katinas. (b. l. 6-8)

Iš L. Ž. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. kovo 19 d., apie 14.00 val., jos sugyventinis G. D., būdamas girtas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), fiziškai prieš ją smurtavo, t. y., su dešine ranka trenkė jai į dešinę ausį, ausis kraujavo. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. (b. l. 4)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nustatyta, kad butas yra dvylikaaukščio namo 6 aukšte. Užėjus į buto koridorių iš karto patenkama į virtuvę, kur bendra daiktų tvarka nepažeista. Po dešine puse yra praėjimas į miegamąjį, kurio kairėje pusėje stovi lova. Ant lovos esančioje patalynėje kraujo pėdsakų nesimato. Viduryje kambario stovi staliukas, fotelis. Kambario dešinėje pusėje stovi sekcija su televizoriumi. Kambaryje bendra daiktų tvarka nepažeista. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (b. l. 9-10)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. kovo 19 d. 16.12 val. G. D. buvo nustatytas 3,33 promilių neblaivumas. (b. l. 31)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisme G. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, t. y. jis pripažino, kad kilusio konflikto metu sudavė savo sugyventinei smūgį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Be paties G. D. parodymų, duotų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, jos protokole-pareiškime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys laikytini įrodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad G. D. 2017 m. kovo 19 d., apie 14.00 val. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,33 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė sugyventinei L. Ž. į dešinę ausį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 3.33 promilių girtumas (b. l. 31), o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

G. D. tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis smurtavo prieš savo sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi. G. D. anksčiau nėra teistas, jis nusikalto pirmą kartą, kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba. G. D. atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido, jie susitaikė, šiuo metu vėl gyvena kartu, nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiajai nebuvo sutrikdyta sveikata. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, manytina, kad G. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teigtina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese, kurio metu kaltinamajam buvo taikomos prievartos priemonės, jam padarė poveikį, kuris sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taigi esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje, G. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. G. D. padarė smurtinį nusikaltimą, jis yra baustas administracine tvarka, vienas iš kaltinamojo padarytų administracinių teisės pažeidimų yra susijęs sumurto panaudojimu kitam asmeniui, pats kaltinamasis teisme patvirtino, jog jis prieš savo sugyventinę yra smurtavęs ir anksčiau, tokį faktą ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi ir nukentėjusioji. Taigi teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidžiant G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jam yra tikslinga skirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje, yra nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 22 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje teisinę pagalbą G. D. teikė Tarnybos parinktas advokatas, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 34,74 Eur (advokato užmokestis). Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo būtinas, todėl teismas konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 72² straipsniais,

nusprendžia:

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti G. D., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. D., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. D. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis