Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. M. prašymo dėl skolininko turto dalies atidalinimo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys A. M., antstolis Robertas Vasiliauskas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (nurodoma dėl skolininko turto dalies atidalinimo), kuriuo prašo teismo įpareigoti antstolį atlaisvinti atitinkamose pareiškėjos sąskaitose esančias lėšas bei nustatyti, kad skolininkui A. M. nepriklauso jokia dalis pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Taip pat prašo teismo atlaisvinti visas likusias lėšas pareiškėjos sąskaitose.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas LR CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Vadovaujantis LR CPK 1 straipsnio nuostata, teismai nagrinėja civilines, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kt. bylas. Pagal LR CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotu asmeniu šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Tačiau, ieškovas, kreipdamasi į teismą, turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.

Pažymėtina, kad jeigu ieškovai pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2008).

Šiuo atveju, pareiškėja prašo teismo įpareigoti antstolį atlaisvinti atitinkamose pareiškėjos sąskaitose esančias lėšas. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-36137-833/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pareiškus skundą dėl antstolio veiksmų), iš kurios taip pat matyti, kad pareiškėja yra padavusi antstoliui Robertui Vasiliauskui skundą dėl jo veiksmų, o būtent dėl Patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti saugoti. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja apskųsdama antstolio veiksmus, susijusius būtent su lėšų areštu, jau pasirinko savo teisių gynimo būdą. Be to, teismas, nagrinėdamas prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, negalėtų įpareigoti antstolio atlaisvinti sąskaitose esančias lėšas, nepanaikinęs tą nurodančio patvarkymo, todėl, vienaip ar kitaip toks pareiškėjos reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas tik skundo dėl antstolio veiksmų byloje. Taigi, jau pareiškimo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad ne tik, kad nėra įmanomas tokio reikalavimo tenkinimas, bet ir neįmanomas tokio reikalavimo nagrinėjimas, todėl pareiškėjos 1-3 reikalavimus atsisakytina priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymi, kad savo pareiškimu pareiškėja taip pat prašo nustatyti, jog skolininkui nepriklauso jokia dalis jos gaunamo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-31936-592/2016 dėl skolininko turto dalies nustatymo į pareiškėjos darbo užmokesčio dalį, kurioje pareiškėja yra suinteresuotas asmuo ir yra pateikusi iš principo analogišką atsiliepimą šioje byloje pareikštam 4 pareiškimo reikalavimui. Todėl teismas laiko, kad 4 pareiškimo reikalavimas atsisakytinas priimti kaip teismo žinioje esant bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (pažymėtina, kad šioje byloje skolininko išieškotojas taip pat turėjo būti įtrauktas į bylą kaip suinteresuotas asmuo) (LR CPK 137 str. 2 d. 5 p.).

Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad savo 5 reikalavimą ji formuluoja nekonkrečiai. Teismas negali nagrinėti reikalavimo, kuris yra neapibrėžtas, o kaip tik tokį reikalavimą – atlaisvinti visas likusias aukščiau nepaminėtas lėšas - ir reiškia pareiškėja. Kreipiantis į teismą, pareiškėja turi pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti savo reikalavimą, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Teismo sprendimas negali būti nekonkretus, kaip pvz.: atlaisvinti visas likusias lėšas, be to, dar ir dėl to, kad teismas lėšų neareštavo ir negali jų atlaisvinti, todėl pareiškėjos 5 reikalavimą atsisakytina priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 5 p., 290 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos K. M. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.