Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-291-360/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-09
Bylos Nr.
2A-291-360/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
Suinteresuotas asmuo
A. P., E. K., I.
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S.Katauskas Civilinė byla Nr. 2A-291-360/2010Teisėja J.Grigonienė Procesinio sprendimo kategorijos128.5, 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui M. Ū., suinteresuotiems asmenims A. P., jo atstovui advokatui P. M., E. K., jos atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, O. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų E. K. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., E. K., A. P., I. J. ir O. L. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo bei turto-administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras pareiškė reikalavimą pripažinti suinteresuotą asmenį A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad į pareiškėją su prašymu kreipėsi E. K., kuri prašo brolį A. P. pripažinti neveiksniu dėl jo psichinės būsenos, paskirti ją brolio globėja bei jo turto administratore. A. P. po patirtos traumos yra asmuo su psichine negalia, jis yra neįgalus, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, yra agresyvus, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, negali tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, rūpintis savo sveikata, todėl jam būtina kito asmens globa ir nuolatinė priežiūra bei jo turto administratorius. VSĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras informavo, kad A. P. lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, diagnozė- demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškė, kad atlikus A. P. ekspertizę ir nustačius, kad jis yra veiksnus, jie keičia savo pareiškimo reikalavimą, prašo A. P. nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad A. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teismo posėdžio metu nekilo abejonių dėl A. P. neveiksnumo, todėl jį pripažinti neveiksniu pagrindo nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymi, kad buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir ekspertizės akte nurodyta, kad A. P. psichinė būsena atitinka vidutiniškai išreikštos demencijos (silpnaprotystės, pažintinių funkcijų sutrikimas atitinka vidutinį pažinimo sutrikimą) po patirtos galvos smegenų traumos kriterijus. Jo gebėjimas savarankiškai suprasti ir valdyti savo veiksmus, įgyjant naujas civilines teises ir pareigas yra apsunkintas, tačiau nepaisant vidutinio laipsnio pažinimo sutrikimo, jis orientuotas pakankamai laike, vietoje ir savyje. Teismas nenustatė sąlygų, kad A. P. piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, narkotikais, ar toksinėmis medžiagomis, kurių pagrindų būtų galima apriboti jo veiksnumą.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys E. K. ir A. P. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti 2009-09-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl A. P. pripažinimo neveiksniu tenkinti pilnoje apimtyje. Taip pat suinteresuoti asmenys prašo pakartotinai skirti teismo ekspertizę dėl A. P. veiksnumo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas. Taip pat pažymi, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje teisėja nutarė pareiškimą atmesti nedetalizuojant ar atmetė pareiškimą dėl neveiksnumo pripažinimo ar dėl rūpybos nustatymo, nes prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą turi teisę ir prokuroras. Iš teismo protokolo bei sprendimo teksto matyti, kad toks prašymas buvo pateiktas ir taip pat turėjo būti analizuojamas šioje byloje ir dėl to teisėja turėjo pasisakyti. Iš teismo protokolo bei teismo sprendimo galima padaryti išvada, kad teisėja iš esmes nagrinėjo pareiškimą dėl neveiksnumo nustatymo. Apeliantai savo skundą grindžia ir tuo, kad A. P. pareiškimai, jog jis niekada nesirgo psichine liga ir nevartoja alkoholio turėjo būti vertinami kritiškai, nes prieštarauja rašytiniams įrodymams, o būtent 2008-11-13 Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pažymai, kad A. P. diagnozuota paprastoji šizofrenija.(b.l. 78), 2009-07-21 teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad 2007-11-21 jam diagnozuota dimensija. Ekspertizės aprašomojoje dalyje ekspertas konstatuoja, kad jam valingo dėmesio apimtis susiaurinta, intelektas smulkus, socialine adaptacija apsunkinta. Apeliantai savo skunde, nurodo, kad reikia atlikti pakartotinę ekspertizę ir atlikti ją stacionariai, kad ekspertai daugiau galėtu pabendrauti su A. P., nustatyti ar gali jis suprasti savų veiksmų pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t.y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t.y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga. Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje nurodoma, kad iš asmens neturėtų būti atimama galimybė savarankiškai spręsti dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis vien dėl to, kad jo idėjos ar elgesys, jeigu jis nėra impulsyvus ir pavojingas jam pačiam bei aplinkiniams, nukrypsta nuo normų, dominuojančių konkrečioje visuomenėje ar neatitinka visuotinai priimtų standartų. Realus asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas .

Apeliantai savo skundą grindžia tuo, kad teismas turėjo vertinti kritiškai A. P. pareiškimus, jog jis niekada nesirgo psichine liga ir nevartoja alkoholio, nes prieštarauja rašytiniams įrodymams. Teismas vertinant šioje byloje asmens veiksnumą neįsigilino, o faktiškai ir nenorėjo aiškintis iškilusio neveiksnumo nustatymo motyvus. Taip pat apeliantai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl rūpybos nustatymo nors toks prašymas buvo pateiktas. Kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

Iš byloje esančių aplinkybių, matyti, kad 2009-07-21 teismo ekspertizės akte Nr. 85TPK-152 nurodyta, jog A. P. psichinė būsena atitinka vidutiniškai išreikštos demencijos (silpnaprotystės, pažintinių funkcijų sutrikimas atitinka vidutinį pažinimo sutrikimą) po patirtos galvos smegenų traumos kriterijus. Jo gebėjimas savarankiškai suprasti ir valdyti savo veiksmus, įgyjant naujas civilines teises ir pareigas yra apsunkintas, tačiau nepaisant vidutinio laipsnio pažinimo sutrikimo, jis orientuotas pakankamai laike, vietoje ir savyje.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvados ir posėdyje dalyvavusios atstovės paaiškinimų nustatyta, kad A. P. yra ramaus būdo, paslaugus, draugiškas ir jam socialinių paslaugų nereikia, nes jis pats viską susitvarko ir neveiksnumo nustatyti nėra pagrindo. Kitas suinteresuotas asmuo I. J. papildomai paaiškino, kad A. P. yra šiek tiek lėtesnio mąstymo, tačiau pabendravus ilgiau viską supranta ir visur orientuojasi, alkoholio nevartoja. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. L. taip pat patvirtino, kad A. P. yra lėtesnio mąstymo, tačiau protingas žmogus. Ji po mamos mirties 3 metus rūpinasi juo, gamina maistą, išskalbia jam rūbus, padeda nuvykti į banką nusiimti iš bankomato pinigų, jis pats juos valdo, duoda jai pinigų maistui, pats tvarkosi savo kambarį. O. L. manymu A. P. nustatyti neveiksnumą nėra tikslo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Kolegija taip pat konstatuoja, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. P., nors ir apsunkintai, tačiau gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo posėdžio metu nekilo abejonių dėl A. P. neveiksnumo, todėl A. P. pripažinti neveiksniu pagrindo nėra (Lietuvos Respublikos CPK 468 str.). Remiantis ta pačia teisės norma, kad apriboti asmens, nepripažintino neveiksniu, veiksnumą teismas gali tik esant Lietuvos Respublikos CPK 470 str. nustatytoms sąlygoms - kai nustatoma, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Šioje byloje to nustatyta nebuvo.

Kolegija išnagrinėjusi byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgdama i eksperto ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus konstatuoja, kad nėra pagrindo pakartotinai skirti psichiatrinę ekspertizę.

Apeliantai savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neapsisakė dėl prašymo nustatyti rūpybą. Kolegija konstatuoja, kad šiuo klausimu Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad dėl rūpybos nustatymo klausimo užvestina civilinė byla ir šis klausimas spręstinas atskirai, surinkus visus tam reikalingus duomenis ( CPK 509 str.).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti A. P. neveiksniu, todėl pagrįstai pareiškėjo pareiškimą atmetė.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Eugenija MorkūnienėBronius Valius