Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui K. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovė ir atsakovas pateikė papildomus duomenis dėl vieno iš ieškovės ieškinio reikalavimų ir nurodė, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškinį, pripažino esąs Izabelės tėvas ir įregistravo savo tėvystę civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė likusius ieškinio reikalavimus.

Ieškovė savo ieškinio reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinio motyvus dėl likusių reikalavimų atsakovui ir prašė teismo juos tenkinti visiškai. Papildomai ieškovė pripažino, kad atsakovas po dukters gimimo yra davęs jai 40 Lt, todėl ji sutinka gauta suma sumažinti prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, susijusio su dukros išlaikymui reikalingu dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė G. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros Izabelės, kurios gimimo liudijime biologinis tėvas nebuvo nurodytas. Dėl to prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas K. P. (1-4 b.l.). CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. P. jau po ieškovės kreipimosi į teismą įregistravo save vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, administracine tvarka. Tai patvirtina nepilnamečio vaiko I. B. gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ padarytas įrašas – K. P. (44 b.l. ). Dėl paminėto teisinio fakto teismas priima ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti dukrai tėvystę, nes atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių (CPK 42 str. 2 d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Remiantis įstatymu išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikoma vaiko gimimo diena.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir pagal verslo liudijimą, bei gaudavo pakankamas pajamas (68-70 b.l.). Ieškovė taip pat šiuo metu nedirba, kadangi mokosi ir augina vaiką iki trejų metų (10, 67, 81 b.l.). Tuo pačiu ieškovė turi ir pastovias pajamas, kadangi jai mokoma našlaičio pensija (13-14, 66 b.l.), bei kas mėnesį iš valstybės gauna vienkartinę išmoką, skirtą nepilnametei dukrai (15, 78 b.l.). Ieškovei taip pat buvo išmokėta vienkartinė išmoka kaip nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka gimus vaikui bei vienkartinė išmoka įsikurti (15, 78 b.l.). Be to ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Dėl šio vieno kambario buto ieškovė patiria komunalinių paslaugų išlaidas. Pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį siekia iki 990 Lt (16 b.l.). Šioms išlaidoms patvirtinti ieškovė pateikė teismui į bylą ir jas patvirtinančius čekius (17-24, 46-52 b.l.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, užtikrinti jo kasdieninių poreikių tenkinimą. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas beveik nedavė ieškovei vaiko išlaikymui pinigų nuo jo gimimo iki bylos iškėlimo teisme bei iki sprendimo priėmimo byloje, tai yra daugiau kaip devynis mėnesius. Teismas konstatuoja, kad toks atsakovo atsisakymas reguliariai teikti vaikui reikalingą išlaikymą, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas yra sveikas, darbingas, turi siekti susirasti geriau apmokamą darbą. Remdamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo K. P. turtinę padėtį, bei nepilnamečio vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini) poreikius, jos išlaikymui iš tėvo dabartiniu metu priteistina po 400 Lt iki jos pilnametystės, šią sumą pradedant mokėti nuo vaiko gimimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl šios išmokos atskirai nedalintinos, atsižvelgiant į teismo sprendimo retro aktyvumo principą (CK 3.192 str., 3.200 str.). Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies tuo pačiu laiko, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų periodinių išmokų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant ir į būsimus vaiko poreikius, siekiant, jog dėl padidėjusių išlaidų nereikėtų kiekvieną kartą vėl kreiptis į teismą dėl išmokos dydžio pakeitimo.

Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, vaikui išlaikymo beveik neteikė, prie vaiko ugdymo ir auklėjimo neprisidėjo, atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Tai, kad atsakovas perdavė ieškovei 40 Lt ar materialiai vaikaitę rėmė jo tėvai, nelaikytina tinkamu išlaikymu ir šios išlaidos neįskaičiuotinos į priteistiną vaikui išlaikymą iš jos tėvo (CK 3.200 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei ieškovei G. B., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė G. B. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškovės ir atsakovo vaikas I. B. dar tėra tik kūdikis, tačiau ir jam būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Todėl ieškovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos šiandien yra tik iš dalies realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius. Teismas nustatydamas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisino išlaikymo dydį tuo pačiu įvertina ir tai, jog pastarasis kol kas dar turi atitinkamai pajamų reikalingų jo paties pragyvenimui gaunamų iš valstybės, o taip pat ir į tai, kad ieškovė irgi privalo teikti išlaikymą dukrai, atsižvelgiant ir į valstybės teikiamą paramą (10,13-15,66,78,81 b.l.). Be to teismas priteisdamas vaiko išlaikymui reikalingą išmokų dydį, turi tenkinti saikingus vaiko poreikius, o ne toleruoti išlaidavimą.

Pirmiausia, atskirai pažymėtina, kad atsakovui neturint pakankamai piniginių lėšų iš kurių pagal įstatymo nuostatas gali būti išieškomas vaikui skirtas išlaikymas, atsiras jo įsiskolinimas dukrai, kadangi pagal darbo teisės nuostatas darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti išieškoma daugiau nei 50 procentų jam išmokėtino darbo užmokesčio. Antra, atsakovui nemokant visos ar dalies periodinės mėnesinės išmokos skirtos vaiko išlaikymui, susidarys ne tik jo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, tačiau jis turės būti sumokėtas, net ir jam sulaukus pilnametystės. Trečia, teismas priteisdamas iš atsakovo vaikui reikalingą išlaikymą, įvertina ir tą aplinkybę, jog valstybė taip pat gali perimti pareigą materialiai remti jo dukrą, ir tuomet atsakovas liks įsiskolinęs valstybei.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius. Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutiktų kompensuoti.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaiko motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Teismas taip pat tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina G. B., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to ieškovės dukros gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jos vaiko, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas ieškovės dukros gyvenamąją vietą su jos įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Taip pat nors teismui ieškovės pateiktame ieškinyje nėra kalbama apie atsakovo bendravimą su vaiku, tačiau pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Be to atsakovo bendravimas su vaiku yra sąlygojamas ir vaiko amžiaus bei kitų psichologinių ypatumų į kuriuos jis turi irgi atsižvelgti. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme.

Pagal CPK 93 str. 1 d., 94 str., 80 str. 1 d. 2 p., 98 str., valstybei iš atsakovo priteistinas žyminio mokestis už vaiko išlaikymui skirtas išmokas už 9 mėnesių laikotarpį ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas dėl išlaikymo I. B. priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPREN DŽ I A:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų), pradedant mokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Pinigus atsakovas turi pervesti į vaiko motinos G. B. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini).

2. Paskirti G. B. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

3. Nustatyti I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. B. (a/k (duomenys neskelbtini)

4. Bylą dalyje dėl ieškovės G. B. ieškinio reikalavimo nustatyti dukrai I. B. tėvystę nutraukti.

5. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 108,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas, 144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, iš viso: 252,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt du litus) .

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) išlaidų už ieškovei G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

7. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.