Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji T. B. 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą, pažeisdama 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str. 4 p. nuostatą, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 30 000 Lt pajamų, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 metus gautų 30 000 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą, nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. T. B. už šių paslaugų suteikimą iš asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą, gavo ne mažiau kaip 30 000 Lt pajamų, t.y. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdama licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 30 000 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 1 493 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4 275 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 350 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. balandžio – gruodžio mėnesių laikotarpiu iš S. K. už metalo laužo prekybą gavo 30 000 Lt. Visą žalą, padarytą valstybei, atlygino, su Sodra yra sudariusi susitarimą, jiems skolinga 1900 Lt., kuriuos per metus išsimokės (t.1 b.l 55).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. B. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), metalo laužo supirkimo aikštelėje. S. K. pažįsta, tačiau kiek laiko, neatsimena, apie pora metų. S. K. ir jos santykius apibūdintų kaip draugiškus, kadangi yra buvusi keletą kartų užpulta, jis ja rūpinosi, vežiojo į darbą. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet įvairūs žmonės atnešdavo į jos supirkimo aikštelę įvairaus metalo laužo jiems nereikalingo ir jį palikdavo, tai būtent tokį metalo laužą ji iš jų paimdavo ir po to parduodavo S. K. (t.1 b.l 50-51).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. B. parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neturėdama nei jokio leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravusi įmonės. Versdamasi metalo laužo prekyba ji metalo laužą supirkinėdavo, kaip pasitaikydavo ir kaip atnešdavo žmonės, kartais kelis kartus į savaitę, kartais rečiau arba dažniau, iš įvairių fizinių asmenų, jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko nepildydavo. Dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį metalo laužo priimdavo ir užpajamuodavo į šią įmonę, o dalį priimdavo ir išmokėdavo grynais savo pinigais asmenims, atnešusiems metalą ir vėliau parduodavo S. K. Taip versdamasi minėtu metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 30 000 litų pajamų per 2010 metus. Tačiau realiai jai liko gal kokie 1500 litų, nes tuos pinigus ji naudojo supirkinėti metalo laužą. Visą jos supirktą metalo laužą pasiimdavo pats S. K. su savo transportu (t.1 b.l 52).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis S. K. parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia veikla pradėjo verstis tokiomis aplinkybėmis: 2009 metais jo pažįstamas K. D. su juo buvo susitikęs Vilniuje ,,Domus galerijoje“, jį supažindino su pastarojo pažįstamu, taip suprato vokiečiu, vardu F., 180 cm. ūgio, tamsūs plaukai, apie 60 metų, plaukai turbūt dažyti, buvo sušukuoti į viršų, jis turėjo kažkokių verslo reikalų Lietuvoje, tą pirmą kartą jis su juo tik susipažino, po to jie keletą kartų dar buvo susitikę, pietaudavo Vilniuje, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, iš viso jis buvo atvažiavęs tris - keturis kartus, iš jo pasakojimų žinojo, kad jis gyvena kažkur šalia (duomenys neskelbtini) priemiesčio, nuosavame name, nes vieną kartą jis pas jį viešėjęs, kur jie aptarė metalo laužo supirkimo aplinkybes ir, galbūt, jis tuo metu jam perdavė kažkokią pinigų sumą šio metalo laužo supirkimui. Vieno iš susitikimų metu, tai buvo 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje, minėtas vokietis, vardu F., jam pasiūlė galimybę tarpininkauti įsigyjant, tiksliau, tam vokiečio piliečiui supirkti metalo laužą už jo duodamus pinigus, metalo laužą. F. sakė, kad veš kažkur į gamyklą šalia (duomenys neskelbtini). Jis apie tris - keturis mėnesius domėjosi metalo laužo rinkos kaina Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, kas gali jam pridavinėti metalo laužą, ieškojo patalpų nuomai ir apie 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį sutiko su minėto vokiečio pasiūlymu, pateikė visas sąlygas, metalo laužo kainas, vyravusias tuo metu, pastarajam tiko jo pasiūlymo variantas ir pastarasis jam davė apyvartinių lėšų, pirmą kartą jis jam galėjo duoti apie 100 000 litų. Po to ta suma didėdavo ir galėdavo būti apie 300 000 litų. Taip pat kiekvienu atveju jis jam pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti, supirkus metalo laužą jis jam dar patikslindavo, kokį metalą pakrauti į jo atsiunčiamus vilkikus. Kadangi metalo laužo kaina aukcionuose keisdavosi, todėl jis jam liepdavo kai kurį metalo laužą pasandėliuoti, su juo bendraudavo telefonu, tačiau jo nurodyti negali, nes neatsimena, o taipogi, kuomet jis buvo sulaikytas ir buvo paleistas, bandė su juo susisiekti, naudojamas numeris jau buvo nenaudojamas ir jokiais būdais su juo susisiekti nepavyko. Su minėtu vokiečiu jis bendravo pusiau lenkiškai, pusiau rusiškai. Po kažkurio laikotarpio jis pats nustojo vadovauti ir skambinti jam, tik pranešė, kad atvažiuos jo žmonės iš Lenkijos ir praneš, kokį metalo laužą jam supirkinėti, bei jie atveš apyvartinių lėšų šiai metalo laužo prekybai, viskas tokia tvarka ir vyko. Tikslinant aplinkybes gali paaiškinti, kad šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Norėtų paminėti, kad dažniausiai jis supirkinėdavo spalvotą metalo laužą. Pinigus metalo laužo prekybai bei savo tokiam verslui jis gaudavo iš minėto vokiečio individualiai ir per Lenkijos Respublikos piliečius, kurie ir pasiimdavo jo supirktą metalo laužą. Tarp minėtų vokiečio atstovų buvo ir tas pats vyras vardu G., kurį kartu su juo tą pačią dieną sulaikė FNTT pareigūnai. Taip pat jo automobilyje rasti zlotai, kurių turėjo būti apie 500 000, buvo gauti iš minėto vyro, kuris ir atvežė jam šiuos pinigus metalo laužo užpirkimui vokiečiui, vardu F. Taip pat to vokiečio atstovai atvykę, kaip mano, iš Lenkijos, buvo apie 4-5 žmonės, tačiau tiksliai įvardinti jų negali, nes neatsimena, o be to, jie dažnai keisdavosi, o kaip jie atvykę prisistatydavo, šiuo metu tikrai neatsimins, nes juos matydavo keletą kartų. Iš pradžių jis skambindavo vokiečiui, vardu F., vėliau lenkams ir pranešdavo, kad jau supirko reikiamą metalo laužo kiekį, šie atsiųsdavo vilkiką su priekaba ir visą supirktą metalo laužą jis sukraudavo į minėtus vilkikus, jie dažniausiai atvažiuodavo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai atveždavo pinigus už išvežamą metalo laužą, tai buvo įvairios pinigų sumos, apie 100 000 – 200 000 zlotų. Kokius dokumentus turėdavo kelyje vilkikų vairuotojai, jis nežino, jis jiems jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko neduodavo. Taip pat kur važiuodavo vilkikai, irgi nežino, tuo nesidomėdavo, kaip suprato iš ankstesnių pokalbių su F., jie turėjo važiuoti į Vokietiją, tačiau to tvirtinti negali. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo vaikščiojančius kur nors Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems duodavo po maždaug 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietums kažko pavalgyti. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė, todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė minėtam vokiečiui vardu F., tai buvo už jo duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas jam (t.1 b.l 18-21).

Iš 2013 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b.l. 29-46).

Iš 2013 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities VMI pranešimo apie mokestinį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities VMI atliko T. B. mokestinį tyrimą ir surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. B. suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų laikotarpiu, mokesčių mokėtojas pažeidė:

2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p. nuostatą, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.

Mokestinio tyrimo metu T. B. pateikė 2010 metų metinę pajamų deklaraciją GPM308, kurios GPM308P priede deklaravo 4778,50 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Deklaracijos GPM308V priede deklaravo 30000 Lt gautų individualios veiklos pajamų, 0 Lt leidžiamų atskaitymų. Deklaracijoje GPM308, pritaikiusi taikytiną 5640 Lt metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, apskaičiavo 1493 Lt mokėtiną pajamų mokesčio sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 13 str. ir Lietuvos Respublikos 1991-05-21 valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (Žin., 1991 Nr. 17-447, 2009-07-22 įstatymo redakcija XI-389, toliau - VSDĮ) 7 str. 2 d. T. B. už 2010 metus turėjo apskaičiuoti 4275 Lt VSD įmokų (t.1 b.l 23-24).

Iš 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus apskrities VMI pranešimo matyti, kad T. B. mokestinio tyrimo metu pateikė 2010 m. metinę pajamų deklaraciją GPM308, kurioje deklaravo 4778,50 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų bei 30000 Lt individualios veiklos pajamų, pritaikiusi taikytiną 5640 Lt metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, Apskaičiavo 1493 Lt mokėtiną GPM sumą, kurią į biudžetą sumokėjo 2013-04-15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus AVMI pretenzijų T. B. neturi (t.1 b.l 26).

Iš 2013 m. gegužės 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius įvertinęs centralizuotai iš VMI gautus duomenis apie T. B., kaip asmens vykdžiusios individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 1350 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.

Sutinkamai su išdėstytu, T. B., vykdančios individualią veiklą, (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013-04-23 buvo 5928,75 Lt, iš jų 4275,00 Lt VSD įmokų, 1350,00 Lt PSD įmokų ir 303,75 Lt delspinigių. T. B. 2013-04-26 sumokėjo 4028,75 Lt, iš jų 2375,00 Lt VSD įmokų, 1350,00 Lt PSD įmokų ir 303,75 Lt delspinigių. 2013-04-26 Fondo valdybos Vilniaus skyriui ji pateikė prašymą dėl įmokų (1900,00 Lt) įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 75-2725) 61¹ punktu (t.1 b.l 28).

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamoji T. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji T. B. savo kaltę pripažino visiškai, jos kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo S. K. parodymai, Vilniaus apskrities VMI pranešimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešimo duomenys. Kaltinamosios nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą, dėl likusios valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo susitarė. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus kaltinamajai T. B. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. B. tam neprieštaravo, su prokuroro sprendimu sutiko, dėl siūlomos skirti 30 MGL (3900 Lt) baudos pareiškė, jog prašo sumažinti baudos dydį, nes yra 3 grupės invalidė, gegužės 7 d. patyrė infarktą, ką tik išėjo iš ligoninės, šiuo metu nedirba, materialinė padėtis yra sunki (t. 1, b.l. 72).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, našlė, turi specialų vidurinį išsilavinimą, šiuo metu nedirbanti, turi neįgalumą, darbingumas 55 proc., turėjo galvos smegenų infarktą, bausta administracine tvarka, neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį skirtinas laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti T. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti laisvės apribojimu 10 mėnesių, paskiriant įpareigojimą: būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.