- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-1608-319/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-07-15 nutarimą dėl V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2010-09-24 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 1 d., 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2010-12-14 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-11-22, pabaiga – 2018-11-19. Teistumai išnykę, laikomas ankščiau neteistu.
Atsiliepimas
2014-07-15 nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. skundu prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes laisvėje jis dirbtų, padėtų šeimai, turi 6 vaikus, kuriems reikalingas tėvas, anksčiau taikytus įpareigojimus jis vykdė tinkamai ir dabar pasižada laikytis paskirtų įpareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.
BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 2 kartus, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje dirba visuomeniniais pagrindais, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Iš psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistojo emocinė būklė priklausoma nuo aplinkos, situacijų, laisvėje dažnai pasirinkdavo rizikingas situacijas, nusikaltimą įvykdė įtakojamas alkoholio, nors ir suvokia savo klaidingus veiksmus, tačiau kaltę dėl padaryto nusikaltimo linkęs minimizuoti. Pripažįsta laisvėje piknaudžiavęs alkoholiu, šiuo metu nuostatą į alkoholio vartojimą neigiama, nusiteikęs savo pastangomis jo nevartoti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (52 balai pagal „OASys“ metodiką); atlikus vertinimą naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat vidutinė.
Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, netinkamas draugų ratas, paties nuteistojo mąstymas ir elgesys, finansiniai sunkumai.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti.
V. P. bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau jis anksčiau teistas, už ką buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors šiuo laikotarpiu jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau tai, kad po bausmės atlikimo ir vėl darė tyčinius nusikaltimus, nusikaltimų pobūdis sunkėjo, rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto jis nepasimokė, toliau darė pavojingus nusikaltimus. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis V. P. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.