Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui D. B., atsakovų atstovei A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš atsakovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą. Neprašė atnaujinti senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas dirba Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje vyriausiuoju specialistu, yra statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 19-21, 32).

Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Pareiškėjas prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad pareiškėjui dėl taikyto nustatyto 70 proc. ribojimo iš viso nesumokėta 2289,90 Lt priemokų ir priedų suma (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, b. l. 4-8, 22-31, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai). Pareiškėjas prašo priteisti 1367,01 Lt sumą, susidariusią per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., t. y. tik tą sumą, dėl kurios nėra praleistas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendras ieškinio senaties terminas.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ), priimto 2008-12-09, 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTĮ 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nustatyta, kad į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, kuri analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbą nagrinėjamu atveju gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo išmokėta, sumokėjimas.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir nepriemokų dydžio ribojimo, yra pagrįsti ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemoką nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Dėl to nepagrįstai atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais išaiškinimai nesivadovautina, nes ši byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobūdį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiška darbo ginčo byloms. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nagrinėjant analogiškas bylas, teismui šioje byloje nėra pagrindo abejoti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies konstitucingumu, dėl to nėra teisinio pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas bendrasis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2007 metų kovo mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2010-03-08. Taigi jo reikalavimas patenka į senaties ribas. Priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos už ankstesnį laikotarpį pareiškėjas neprašo ir teismo posėdyje neprašė atnaujinti senaties terminą. Dėl to teismas nagrinėja bylą skunde pareikšto reikalavimo ribose.

Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Pareiškėjas prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų.

Policijos departamentas išdavė pareiškėjui pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 4-8, 22-31), iš kurių matyti, koks darbo užmokestis pareiškėjams buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už stažą, už kategoriją, už laipsnį, už darbą naktį, švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Iš šių pažymų matyti, kad 2005–2009 m. jose nurodytais mėnesiais pareiškėjui taikytas priedų ir priemokų 70 procentų ribojimas. Sulyginus šias uždarbio korteles su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, matyti, kad šių skirtingų dokumentų duomenys sutampa, priskaičiuotas darbo užmokestis už atitinkamą darbą, kai tas darbas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Dėl sumų paskaičiavimo teisingumo nėra pagrindo abejoti, pažymas pasirašė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas ir Finansų valdybos viršininkas, šie asmenys yra atsakingi už finansinių duomenų tikslumą, todėl teismas pažymas vertina kaip atitinkančias reikalavimus, keliamus finansinės apskaitos dokumentams. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad už visą pareiškėjo nurodomą periodą nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2009 metų balandžio mėnesio pareiškėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymą grafoje „faktiškai dirbta per mėnesį“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, švenčių dienomis, viršvalandžius.

2007 metais pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas dirbo taip: 2007 m. kovo mėnesį 72 val. naktį; balandžio mėnesį 66 val. naktį, 15 val. švenčių dienomis; gegužės mėnesį 70 val. naktį, 8.15 val. švenčių dienomis; birželio mėnesį 16 val. naktį; liepos mėnesį 40 val. naktį; rugpjūčio mėnesį 56 val. naktį, 15 val. švenčių dienomis; rugsėjo mėnesį 64 val. naktį; spalio mėnesį 58 val. naktį; lapkričio mėnesį 62 val. naktį, 8.15 val. švenčių dienomis; gruodžio mėnesį 56 val. naktį, 23.15 val. švenčių dienomis. Pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2007 metus, priskaičiuota taip: už kovo mėnesį – už naktinį darbą 495,81 Lt; už balandžio mėnesį už naktinį darbą 528,92 Lt, už šventines valandas - 240,42 Lt; už gegužės mėnesį – už naktinį darbą 458,69 Lt, už šventines valandas - 108,12 Lt; už birželio mėnesį – už naktinį darbą - 115,91 Lt; už liepą – už naktinį darbą 273 Lt; už rugpjūčio mėnesį - už naktinį darbą - 309.40 Lt, už darbą švenčių dienomis - 198,11 Lt; už rugsėjo mėnesį – už naktinį darbą - 460,00 Lt; už spalio mėnesį – už naktinį darbą - 362,99 Lt; už lapkričio mėnesį – už naktinį darbą 426,95 Lt, už darbą švenčių dienomis - 113,62 Lt; gruodžio mėnesį - už naktinį darbą 430,91 Lt, už darbą švenčių dienomis. 357,35 Lt. 2007 metais pateiktų dokumentų duomenys sutampa.

2008 m. pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas dirbo taip (nurodomi tik mėnesiai, kai buvo taikytas ribojimas) - vasario mėnesį – 8 val. naktį; kovo mėnesį – pareiškėjas nedirbo nei naktį, nei švenčių dienomis, liepos mėnesį – 64 val. naktį; rugpjūtį – 64 val. naktį; rugsėjo mėnesį – 58 val. naktį, 5 val. viršvalandžių; spalio mėnesį – 32 val. naktį; lapkričio mėnesį – 62 val. naktį, 8.15 val. švenčių dienomis; gruodžio mėnesį – 58 val. naktį. Pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2008 metus, priskaičiuota taip: už vasario mėnesį – už naktinį darbą 64,66 Lt, už kovo mėnesį – neskaičiuota už naktinį darbą, darbą švenčių dienomis ir už viršvalandžius, o taikytas ribojimas 9,36 Lt susidarė perskaičiuojant atostoginius už atostogas vasario-kovo mėnesiais (b. l. 151); už liepos mėnesį – už naktinį darbą - 890,88 Lt; už rugpjūčio mėnesį – už naktinį darbą - 813,18 Lt; už rugsėjo mėnesį – už naktinį darbą - 663,88 Lt, už viršvalandžius – 171,69 Lt; už spalio mėnesį – už naktinį darbą 354,24 Lt; lapkričio mėnesį – už naktinį darbą 825,41 Lt, už darbą švenčių dienomis – 219,66 Lt; už gruodžio mėnesį – už naktinį darbą - 699,55 Lt. 2008 metų duomenys sutampa.

2009 metais ribojimas taikytas tik kovo mėnesį. Pareiškėjas dirbo tą mėnesį 40 val. naktį ir 15 val. švenčių dienomis. Pareiškėjui priskaityta darbo užmokesčio – už naktinį darbą – 444,64 Lt, už darbą švenčių dienomis – 351,03 Lt, ribojimas – 2,59 Lt.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka t. y. 1367,01 Lt.

Dėl taikyto 70 proc. ribojimo pareiškėjams neišmokėta priedų ir priemokų suma priteistina iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra tiesioginis darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Policijos departamentu, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Valstybė šiuo atveju nėra pareiškėjo tiesioginis darbdavys ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomas atsakovu. Nors pareiškėjas atsakovu nurodė ir valstybę, tačiau reikalavimas valstybei keliamas nepagrįstai dėl jau nurodytos priežasties (valstybė nėra pareiškėjo darbdavys), taip pat ir dėl to, kad byloje negali būti keliamas valstybės civilinės ir deliktinės atsakomybės klausimas. Būtent iš valstybės tarnybos teisinio santykio, jo pagrindu egzistuojančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Asignavimų priteistoms sumoms skyrimo klausimas yra teismo sprendimo vykdymo problema, todėl atsakove Valstybė netrauktina.

Visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“) pagrindu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendė:

D. B. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos D. B. naudai 1367, 01 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis litus ir 1 centą).

Skundą dalyje, kurioje keliami reikalavimai atsakovui Lietuvos valstybei, atmesti.

Atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.