- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- ATP-535-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01823-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties, kuria M. S. skundas netenkintas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal ATPK 124⁵ str. 110 Lt dydžio bauda už tai, kad 2012-11-28 apie 14.26 val. pastatė savo automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties Žvejų g. 9 Klaipėdoje, t.y. mokamoje automobilių statymo vietoje nesumokėjęs už stovėjimą nustatyta tvarka. Dėl šio nutarimo M. S., prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, padavė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi M. S. skundo netenkino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismo posėdžio protokole pateikta stenografija neatitinka tikrojo teismo posėdyje (2013-05-30) vykusio pokalbio turinio, jo dalys sukeistos vietomis, taip joms suteikiant visai kitokį kontekstą, kitos pokalbio dalys neužrašytos visai arba jo vardu užrašomi žodžiai, kurių jis nesakė. Posėdžio metu stenografuojama nebuvo nei rašant ranka, nei kitu rašymo įrenginiu, kas jį nustebino. Jam buvo pasakyta, kad diktofonu bus daromas garso įrašas, todėl pamanė, kad stenografija bus daroma vėliau pagal garso įrašą. 2013-06-06 pateiktame prašyme susipažinti su byla taip pat prašė išduoti teismo posėdžio garso įrašo kopiją. Teisėjas iš pradžių įpareigojo raštinę tai padaryti prierašu „išduoti garso kopiją nustatyta tvarka“, vėliau persigalvojo ir išduoti garso kopijos neleido, dėl to negalėjo pats įvertinti ir sulyginti skirtumų. Todėl apygardos teismo prašo papildomai įvertinti posėdžio garso įrašą, o jei įrašo nepavyktų gauti (jei būtų teigiama, kad tai ne proceso dalis), pakartotinai vertinant bylą nevertinti posėdžio protokolo visai. Teismo posėdžio metu jis buvo blogos emocinės savijautos, todėl nebuvo iškalbus, bet didžiąja dalimi dėl to, kad nuo pat posėdžio pradžios juto teisėjo spaudimą, tačiau pokalbį prisimena ir, jo nuomone, jis stipriai skyrėsi nuo protokole užrašyto. Pavyzdžiui, tik prasidėjus posėdžiui ir susipažinus, kas atstovauja jo oponentų pusę, nustebo, kad neatėjo kontrolierius M. K.. Būtent jam jis meta didžiausius kaltinimus, užrašytus raštu prašyme ir pareiškime. Tada paprašė teisėjo iškviesti kontrolierių M. K. kaip pagrindinį liudytoją. Teisėjas į tai atsakė, kad tam turėjo iš anksto pateikti pageidavimą raštu ir dabar jau per vėlu. Kaip minėjo, tai buvo pačioje posėdžio pradžioje ir visai kitaip, nei buvo pateikta protokole, neva jie apie tai kalbėjo posėdžio gale, o taip pat įvardinti visai kiti atsisakymo motyvai. Teisėjui jis pasakė klausimus, kurių norėtų paklausti M. K.: kur kas stovėjo įvykio metu ir kas prie ko priėjo? Kokiu būdu jis užfiksavo jo minimus laikus 14.26 ir 14.16? Kokie jo santykiai su jo minimu asmeniu, tos vietos gyventoju (Žvejų g. 15), su kuriuo jis turėjo konfliktą dieną prieš (savininkas automobilio (duomenys neskelbtini) Kodėl jie atėjo kartu ir kodėl jo su M. K. pokalbio metu jis stovėjo jam už nugaros bei mėgavosi situacija? Kodėl su kontrolieriumi labai familiariai pasisveikino keli kiti vietos gyventojai (Žvejų g. 9), o jis atsakė tokiu pat familiarumu? Jam atrodo, kad į šiuos klausimus galėtų atsakyti tik asmuo, dalyvavęs toje situacijoje, o tokie yra du - tai jis ir kontrolierius M. K., kuris pasirodyti teisme nesiteikė, o juo tikėti niekas nenori.
Kodėl tikima žodžiu žmogaus, kurio to įvykio metu ten nebuvo? V. V. tikina savo kolegos teisumu ir sako, kad užtenka tik rašytinio M. K. paaiškinimo. Teismo posėdžio metu V. V. pareiškė, kad nori prie bylos prijungti dar vieną įrodymą ir teisėjui įteikė ant popieriaus lapo atspausdintą nuotrauką. Su „įrodymu“ jam nebuvo duota susipažinti. Buvo tik pasakyta žodžiu, kad tai nuotrauka iš „sistemos“ neva su laiko žymenimis. Susipažinęs su byla mato, kad tai buvo viena ir ta pati, anksčiau pateikta nuotrauka (b.l. 19, 28). Nesupranta, kam reikalinga tokia manipuliacija iš Viešosios tvarkos skyriaus pusės ir kurią akivaizdžiai palaikė teisėjas. Nuo jų bendravimo pradžios pareigūnas V. V. jam buvo žadėjęs pateikti daugiau įrodymų, bet, pasak jo, tik teisme. Šio savo duoto pažado jis taip ir neįvykdė. Tą vienintelę nuotrauką jis jau anksčiau bandė užginčyti, nes joje nėra jokių laiką žyminčių ar kitų identifikavimo ženklų, galėjo būti daryta bet kada ir bet kieno. Taip pat nesimato, ar joje kas yra, ar ne. Jei automobilyje nėra jokio žmogaus, tai turėtų matytis tai, kas būtų už jo, t.y. priekinės sėdynės, bet ir jų nesimato. Tad jei laikyti, kad jos tikrai yra, tai gal yra ir žmogus, tik atspindys lange neleidžia to pamatyti. Greta to teismui Viešosios tvarkos skyrius pateikė ne visus su byla susijusius dokumentus ar jų kopijas, nors ir buvo įsipareigojęs pateikti visą su byla susijusią medžiagą. Nepateikti liko: kopija pranešimo Nr. 000029975, kurį jam įteikė prie mašinos priėjęs kontrolierius M. K.. Antroje jo pusėje jis ranka parašė prierašą bei pasirašė; atsakymas į pareiškimą; jo pateiktas reikalavimas; atsakymas į reikalavimą; jo pateiktas pareikalavimas; atsakymas į pareikalavimą. Pirmąjį dokumentą – pranešimą jis naudoja kaip savo nekaltumo įrodymą, todėl nieko keisto, kad Viešosios tvarkos skyrius jį užmiršo. Jo antroje pusėje M. K. įrašė prierašą ranka „Atėjo vairuotojas patikrinimo metu tą pačią minutę“ bei pasirašė. Nebuvo jokios kalbos apie dešimt minučių ar kad jis prieina antrą kartą. Tokia kalba atsirado vėliau. Jis neigia, kad buvo pastatęs automobilį, buvo tik sustojęs. Viešumoje „Keleivinis transportas“ išspausdino keletą straipsnių, kuriuose teigiama, jog nebaudžiamai automobilis gali būti paliktas dešimčiai minučių, todėl jam atrodo keista, kad realybėje jie elgiasi priešingai. Pasirodo galima gauti baudą tik sustojus, net nuo automobilio nepasitraukus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas apeliacinio teismo prašo įvertinti posėdžio garso įrašą, tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Teisėjų tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 13P-182-(7.1.2), garso įrašas yra sudedamoji civilinės ir administracinės bylos dalis, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu ir gauti jo skaitmeninę kopiją. Garso įrašas baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose (kaip šiuo atveju nagrinėjama M. S. atžvilgiu) nėra bylos sudedamoji dalis, todėl apeliacinis teismas jo nevertina. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose teismo posėdžio metu daromas garso įrašas yra skirtas užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant poreikiui, jo pagalba atlikti teismų darbo (teismo posėdžio metu) administracinę kontrolę.
Vienas iš įrodymų, kuriuo apylinkės teismas rėmėsi pripažindamas, kad M. S. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, tai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus M. K. paaiškinimai. Nors M. S. teismo posėdžio metu (b. l. 32) ir prašė M. K. iškviesti į teismo posėdį, tačiau minėto asmens į posėdį teismas nekvietė ir jo neapklausė, nors pagal teismų praktiką vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia, o neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Apeliacinis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytoju tiesiogiai galimą pažeidimo padarymą stebėjusį asmenį, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju iš M. S. buvo atimta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojui.
Nors tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. nutarime (b. l. 13-14), tiek vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo akte (b. l. 18) nurodyta, kad M. S. kaltę įrodanti medžiaga yra nuotraukos, pažymėtina, jog byloje yra pateiktos dvi identiškos nuotraukos (b. l. 19, 28), tik kurių vienos (b.l. 28) apačioje yra nurodyta data bei laikas 2012-11-28 14:26:43, o kitoje nuotraukoje tokių duomenų nėra. Tačiau nebuvo aiškintasi, kokiu būdu ant vienos iš nuotraukų atsirado data ir laikas, kodėl šių duomenų nėra ant nuotraukos, esančios 19 bylos puslapyje. Nagrinėjamu atveju nebuvo aiškintasi, ar galimą pažeidimą fiksavęs VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius M. K. du kartus fotografavo M. S. automobilį, t.y. tiek galimo pažeidimo pastebėjimo metu 14.16 val., tiek pažeidimo fiksavimo metu 14.26 val., jei ne, tai kokiu būdu galimo pažeidimo darymo pradžia (14.16 val.) buvo užfiksuota. Taip pat būtina išsiaiškinti, ką reiškia ant pranešimo (b. l. 44) esantis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus ranka prirašytas prierašas „Atėjo vairuotojas patikrinimo metu tą pačią minutę“. Ar tai reiškia, kad patikrinimas įvyko 14.26 val. ir iš karto atėjo vairuotojas, ar jau iki to kokiu tai būdu buvo pastebėtas stovintis automobilis ir tik tada, kai kontrolierius 14.26 val. jau fiksavo galimą pažeidimą ir rašė pranešimą, atėjo automobilio vairuotojas.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas M. S. procesines teises, be to, nagrinėjant M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl M. S. kaltės gali būti pašalintos tik atlikus papildomą įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, M. S. kaltės/nekaltumo klausimas pagal ATPK 124⁵ str. šiuo metu nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.