- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- eI2-8336-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01179-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Neita”
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. (K. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiais suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Neita”, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 24S78134, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760208496 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, jog pareiškėjas 2022 m. spalio 23 d. su mažąja bendrija ,,Neita“ (toliau – ir Bendrovė) sudarė darbo sutartį Nr. 2022/10-02, kuria pareiškėjas priimtas dirbti suvirintoju. Darbo sutarties Nr. 2022/10-02 1.3 papunktyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 800 Eur darbo užmokestį, komandiruotpinigius, kintantį priedą. Darbo sutarties Nr. 2022/10-02 priede Nr. 23/03 numatyta, jog darbo užmokestį sudaro darbuotojui mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis, padaugintas iš dirbtų valandų kiekio. Darbuotojui dirbant sunkesnio krūvio (pobūdžio) darbus, valandinis darbo užmokestis gali didėti nuo 8,41 iki 10,28 koeficiento.
Paaiškina, kad pareiškėjas dirbdamas Lietuvoje pasijuto blogai, todėl kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę ,,Rezus“, kurioje jam buvo atliktas kraujo tyrimas. Po atlikto kraujo tyrimo, esant neigiamiems kraujo tyrimo rezultatams, pareiškėjas išvyko į gimtąją šalį Tadžikistaną, kur gydėsi ir į Lietuvą dirbti sugrįžo 2024 m. kovo 4 d. Taigi iki Sprendimo priėmimo, pareiškėjas dirbo Lietuvoje ir jam buvo mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, todėl Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo manymu, Sprendime nurodomi prieštaringi duomenys, nes jame teigiama, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis neatitinkančios tikrovės, nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas buvo įdarbintas 2022 m. spalio 24 d. ir jam iki 2023 m. gruodžio mėnesio buvo mokamas darbo užmokestis Lietuvoje. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas priimdamas Sprendimą neįvertino esminių aplinkybių, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės atitinkančius duomenis ir gavo ne mažesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o išvykti laikinai į savo gimtąją šalį buvo priverstas dėl objektyvių aplinkybių – sveikatos būklės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjui Bendrovėje įdarbintam 2022 m. spalio 24 d., 800 Eur darbo užmokestis nurodytas tarpininkavimo rašte buvo mokamas tik 7 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 800 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis per visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas tik septynis kartus, Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis ir tai, kad Sprendime nurodytais laikotarpiais pareiškėjui mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur), Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms lėmusioms leidimo laikinai gyventi išdavimą (Bendrovei pareiškėjui nemokant 800 Eur mėnesinio atlyginimo) dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.
Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjas skunde neneigia, kad nei 800 Eur mėnesinis atlyginimas, nei minimali mėnesinė alga Sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokama, todėl yra Sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 24S78134 teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavys – Bendrovė, pareigos – suvirintojas elektra (721212), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 800, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. Patvirtino žinantis, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo;
2022 m. rugsėjo 21 d. Bendrovės Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame nurodyta: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, užsienietis dirbs pagal profesiją, kurios pavadinimas ir profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – suvirintojas elektra (721212), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais 800;
2024 m. kovo 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2022 m. spalio 24 d. ir tik 7 mėnesius jam buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800 Eur, 2022 m. spalio mėnesį išmokėta 230 Eur darbo užmokesčio, 2022 m. lapkričio mėnesį – 1175 Eur darbo užmokesčio, 2022 m. gruodžio mėnesį – 1600 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. sausio mėnesį – 554,86 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. vasario mėnesį – 0 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. kovo mėnesį – 411,20 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. balandžio mėnesį – 908,24 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. gegužės mėnesį – 918 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. birželio mėnesį – 1059,87 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. liepos mėnesį – 994,33 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 872 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. rugsėjo mėnesį – 797,99 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. spalio mėnesį – 944,48 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. lapkričio mėnesį – 525,82 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. gruodžio mėnesį – 0 Eur darbo užmokesčio, 2024 m. sausio mėnesį – 0 Eur darbo užmokesčio;
Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kopija, 2022 m. spalio 23 d. darbo sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir Bendrovės, tyrimų protokolas, medicininė pažyma Nr. 139, skrydžio Ryga-Taškentas 2024 m. kovo 4 d. rezervacija.
Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760208496, galiojantis iki 2024 m. gruodžio 2 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Jame nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d., ketindamas dirbti Bendrovėje suvirintoju elektra (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 29 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S157922 išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2024 m. gruodžio 2 d., leidimas laikinai gyventi Nr. 760208496 pareiškėjui įteiktas 2022 m. gruodžio 22 d. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2022 m. spalio 24 d. ir tik 7 mėnesius jam buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800 Eur, 2022 m. gruodžio mėnesį išmokėta 1600 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. sausio mėnesį – 554,86 Eur, 2023 m. vasario mėnesį – 0 Eur, 2023 m. kovo mėnesį – 411,20 Eur, 2023 m. balandžio mėnesį – 908,24 Eur, 2023 m. gegužės mėnesį – 918 Eur, 2023 m. birželio mėnesį – 1059,87 Eur, 2023 m. liepos mėnesį – 994,33 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 872 Eur, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 797,99 Eur, 2023 m. spalio mėnesį – 944,48 Eur, 2023 m. lapkričio mėnesį – 525,82 Eur, 2023 m. gruodžio mėnesį, 2024 m. sausio mėnesį – 0 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 800 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis buvo išmokėtas tik 7 kartus, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio visai nemokamas, konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 800 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio mėnesio nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. vasario 7 d. ir nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. kovo 7 d., anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2022 m. spalio 24 d.. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas priėmė Sprendimą, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2022 m. spalio 24 d. ir tik 7 mėnesius jam buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800 Eur, 2022 m. gruodžio mėnesį išmokėta 1600 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. sausio mėnesį – 554,86 Eur, 2023 m. vasario mėnesį – 0 Eur, 2023 m. kovo mėnesį – 411,20 Eur, 2023 m. balandžio mėnesį – 908,24 Eur, 2023 m. gegužės mėnesį – 918 Eur, 2023 m. birželio mėnesį – 1059,87 Eur, 2023 m. liepos mėnesį – 994,33 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 872 Eur, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 797,99 Eur, 2023 m. spalio mėnesį – 944,48 Eur, 2023 m. lapkričio mėnesį – 525,82 Eur, 2023 m. gruodžio mėnesį, 2024 m. sausio mėnesį – 0 Eur, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis, buvo išmokėtas tik 7 kartus, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio visai nemokamas. Konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, o kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Pareiškėjo pateikti priedai (tyrimų protokolas, medicininė pažyma Nr. 139) pagrindžia pareiškėjo nedarbinguma dėl sveikatos būklės tik laikotarpiu nuo 2024-02-10 iki 2024-02-17 (8 dienas), tačiau nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, sulygtas darbo užmokestis, buvo išmokėtas tik 7 kartus, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio yra visai nemokamas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas neinformavo atsakovo apie pasikeitusias aplinkybes, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti Bendrovėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors šią pareigą turėjo ir apie ją žinojo, nes ji buvo nurodyta prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. gruodžio 2 d., o pasikeitus aplinkybėms, apie tai informuoti atsakovą. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų suvirintoju elektra (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjui nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos 7 kartus buvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, kitais kartais išmokėtas mažesnis nei sulygtas darbo užmokestis, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio visai nemokamas darbo užmokestis, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. (K. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.