- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2YT-33387-294/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (K.), po J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą - (duomenys neskelbtini) faktiškai pradedama paveldimą turtą valdyti.
Nurodo, kad pareiškėjos tėvas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). V. K. nuo 1998 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. liepos 16 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) priklausė pareiškėjos tėvo motinai J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. po savo mamos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą. Tačiau (duomenys neskelbtini) paveldėjimas nebuvo įformintas ir neįregistruotas viešame registre. Nors paveldėtinas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) nebuvo registruotas V. K. vardu viešajame registre, tačiau pareiškėjos tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) ir faktiškai valdė visą turtą po savo mamos J. Ž. mirties. Po savo tėvo mirties pareiškėja naudojosi ūkiniu pastatu ir jį prižiūrėjo. Po įvykusio gaisro keitė ūkinio pastato atskiras dalis, duris, sienos, suremontavo stogą. Tai įrodo, kad rūpinosi turtu ir savo įdėtu darbu ir lėšomis išlaiko pastato dalį, moka komunalinius mokesčius už naudojimosi juo.
Faktas nustatytinas V. K. palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybė nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, neprieštaravo pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdiniai įgytų palikimą, jie turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjos paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai –patvirtina faktą, kad pareiškėjos tėvas V. K. savo motinos J. Ž. palikimą po jos mirties priėmė faktiškai jį valdydamas, o po V. K. mirties jo palikimą priėmė faktiškai valdydama jo dukra pareiškėja V. M. (LR CPK 178 str.).
Yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai.
Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad kiti asmenys turtą paveldėjo, todėl, darytina išvada, kad šioje byloje nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai valdydamas turtą, atsiradusį po savo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) visą turtą (įskaitant (duomenys neskelbtini));
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai valdydama turtą, atsiradusį po savo tėvo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) visą turtą (įskaitant (duomenys neskelbtini), kurį V. K. faktiškai priėmė valdydamas po savo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)).
Juridiniai faktai nustatyti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.