Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-337/2011

Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00252-2010-9

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. K. ir jos atstovės advokatės Rimos Keblienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas:

- pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 149 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, ir vadovaujantis BK 82 str., 83 str., 87 str., V. M. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.

Šiuo nuosprendžiu priteista R. K. 4000 litų neturtinės žalos iš V. M., o jam neturint turto ir uždarbio iki pilnametystės, subsidiariai iš įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės S. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis:

- 2010 m. kovo 14 d., laikotarpiu nuo 12.23 val. iki 15.49 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamete R. K. prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, o būtent: tyčia, suprasdamas R. K. būdingus amžiaus bei psichologinius ypatumus ir turėdamas tikslą lytiškai santykiauti prieš jos valią pasinaudojant šia būsena, siūlydamas ir įkalbinėdamas skatino R. K. gerti alkoholį, dėl to R. K. išgėrė ne mažiau 6 stiklines sidro ir apsvaigo. Po to, R. K. dėl jai būdingų psichinės būklės ypatumų bei apsvaigimo negalint pasipriešinti, nunešė į atskirą kambarį ir bandydamas nurengti nukentėjusios drabužius, rankomis liesdamas jos krūtinę ir tarpkojį pasikėsino išžaginti nepilnametę R. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes matydamas pablogėjusią nukentėjusiosios sveikatą ir pykinimą savo ketinimų atsisakė;

- 2010 m. gegužės 14 d., laikotarpiu nuo 16.08 val. iki 18.41 val., daržinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suprasdamas nepilnametei R. K. būdingus amžiaus bei psichologinius ypatumus ir turėdamas tikslą lytiškai santykiauti prieš jos valią pasinaudojant šia būsena, siūlydamas ir įkalbinėdamas skatino R. K. gerti alkoholį, dėl to R. K. išgėrė ne mažiau kaip 2 stiklines alaus ir apsvaigo. Po to, R. K. dėl jai būdingų psichinės būklės ypatumų bei apsvaigimo negalint pasipriešinti, paguldęs nukentėjusiąją ant nugaros, prispaudęs savo kūnu išrengė nuogai ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, išžagino lytiškai santykiaudamas prieš jos valią.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės griežtinimo atmesti, o dalyje dėl neturtinės žalos padidinimo – tenkinti, nuteistasis, jo įstatyminė atstovė bei jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas nesutinka su nuteistajam V. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžiu paskirta bausme bei nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusiosios manymu, nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni, o priteista neturtinė žala per maža. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuteistajam bausmės rūšį bei nustatė jos dydį, taip pat teisingai išsprendė ir apelianto ginčijamą neturtinės žalos dydžio klausimą.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. M. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslą bei stadiją (padaryti du tyčiniai sunkūs nusikaltimai, vienas iš jų baigtas, kitas – ne), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjos įtakos nusikaltimų padarymui) bei ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino V. M. asmenybę (inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu, neteistas, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai). Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 91 str. numatytais bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko inkriminuojamos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį bei pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad bausmės tikslai nepilnamečiui V. M. pasiektini realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą BK 92 str. pagrindu atidedant. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtoji bausmė yra teisinga ir griežtinti ją nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstu civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimu, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Teismas, nustatydamas 4000 Lt neturtinės žalos dydį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į šią žalą padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį ir padarinius, jo turtinę padėtį, taip pat į pačios nukentėjusiosios elgesį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas rėmėsi liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. K. negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas R. K. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Todėl didinti apelianto skunde nurodytais, teismo jau įvertintais argumentais neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios R. K. ir jos atstovės advokatės Rimos Keblienės apeliacinį skundą atmesti.