Utenos apylinkės teismo sprendimas

Institucija, teikianti išvadą - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (I t. 38, 39 b.l.), kurioje nurodė, kad ieškovas turi tinkamas sąlygas auginti dukrą, vaikas nori likti gyventi su tėčiu, ir siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

Institucija, teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius (I t. 105, 106 b.l.) vaikui gyvenant pas tėvą jis juo rūpinasi tinkamai, tačiau svarbi ir vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos. Patikrinus atsakovės gyvenimo sąlygas nurodyta, kad gyvenamasis būstas tvarkingas, švarus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1999-08-19, registruota Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.129. Santuokoje 2001-08-11 gimė dukra (duomenys neskelbtini) (I t. 8, 9 b.l.).

Kaip matyti iš šalių teiktų paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymų nuo 2011 m. rudens šalys kartu nebegyvena, taikytis nenori. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nes ji paliko šeimą, nenorėjo spręsti šeimoje atsiradusių problemų, nesirūpino vaiko auklėjimu ir priežiūra. Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo agresyvus, nuolat tyčiodavosi, nebuvo lojalus ir pats išvarė ją iš namų.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.60 str. str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Įvertinant šalių paaiškinimus, kitus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, matyti, kad ieškovė 2011 m. rudenį paliko šeimą ir išvyko gyventi atskirai. Nurodytos aplinkybės, kad būtent ji paliko šeimą E. K. iš esmės neginčijo, šias aplinkybes patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Nors atsakovė teigė, kad išėjimą gyventi kitur lėmė ieškovo elgesys, dėl kurio ji, gyvendama šeimoje, nesijautė saugi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Juolab, kad atsakovė, nurodžiusi, jog su ieškovu nesijautė saugi nei fizine, nei psichologine prasmėmis, vaiką paliko gyventi su sutuoktiniu. Liudytojos V. J. parodymai dėl atsakovės išvijimo iš namų iš esmės remiasi pačios atsakovės jai pasakytomis aplinkybėmis, todėl negali būti laikomi neginčytinai patvirtinantys, jog būtent taip ir buvo. Kaip matyti iš bylos duomenų iki 2012 m. rudens vaikas gyveno su tėvu ir visa jo priežiūra iš esmės teko jam vienam, nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra gauta, pagal pateiktą išvadą tėvas tinkamai rūpinasi vaiku ir pas jį gali būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (I t. 38, 39 b.l.). Tuo tarpu atsakovė gyveno skirtingose gyvenamosiose vietose (duomenys neskelbtini), objektyviai pagrįstų duomenų, kad tuo metu teikė pakankamą išlaikymą vaikui byloje nėra pateikta. Iš liudytojų V. J., N. K., A. K. parodymų matyti, kad jos nepastebėjo, jog ieškovas būtų agresyvaus būdo, nesivaldantis (II t. 118-120 b.l.). Iš pažymos apie administracinį ieškovo baustumą matyti, kad ieškovas administracine tvarka nuo 2003 m. baustas tik tris kartus už ne itin šiurkščius pažeidimus (I t. 142-144 b.l.). Duomenų, kad dėl agresyvaus ar netinkamo ieškovo elgesio atsakovė yra kvietusi į namus policijos pareigūnus, byloje nėra. Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės apsisprendimas gyventi atskirai buvo nulemtas ne subjektyviomis priežastimis paremto nenoro gyventi kartu, bet jos nurodyto ieškovo elgesio.

Remiantis nurodytais motyvais šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į bylos šalių valią, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė (duomenys neskelbtini), o atsakovei paliktina pavardė (duomenys neskelbtini).

Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2 d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių buvo kilęs, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas, įvertinęs vaiko nuomonę, nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Duomenų, kad tarp šalių yra sudarytas susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra (LR CK 3.169 str. 1 d., CPK 385 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais. Vaiko apklausos metu jis nurodė, jog pageidautų gyventi su mama (II t. 17 b.l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą, iš kurių matyti, jog motinos gyvenamosios sąlygos tvarkingos, švarios, yra vaikui reikiami baldai ir kitos priemonės, vaiku rūpinamasi tinkamai, jis adaptavosi naujoje gyvenamojoje vietoje bei mokymo įstaigoje, atsakovės sugyventinis neprieštarauja dėl vaiko gyvenimo kartu (I t. 52, 105, 153-155 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko motina dirbanti (II t. 157 b.l.), administracine tvarka nebausta (I t. 145-147 b.l.), vaikas nuo 2012 m. rugsėjo praktiškai gyvena su motina, mokosi Vilniaus A. V. pagrindinėje mokykloje (I t. 112, 153 b.l.). Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo pozicijos pasikeitimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, jie išvados nebepalaiko ir įvertinant vaiko pageidavimą, siūlo nustatyti šalių dukters Ugnės gyvenamąją vietą kartu motina. Iš bylos duomenų laikytina įrodyta, kad atsakovė užtikrino galimybę dukrai lavintis jos gyvenamojoje vietoje ir šalių paaiškinimai leidžia manyti, kad vaikas adaptuojasi naujoje aplinkoje, todėl darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu turi realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Esant šioms aplinkybėms šalių dukros Ugnės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina E. K. (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).

LR CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 2 d. numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis). LR CK 3.172 straipsnis nustato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Šalys nėra susitarę dėl atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilę nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (LR CK 3.170 str. 1 d.). Teismo nuomone ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka tiek vaiko ir abiejų tėvų interesus, atsakovė iš esmės prašomai tvarkai neprieštaravo, todėl nustatytina ieškovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka: pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas antrą mėnesio penktadienį tėvas R. K. pasiima dukrą U. K. iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Šventinėmis dienomis tėvas R. K. bendrauja su dukra U. K. tokia tvarka: vasario 16 d., gegužės l d., Tėvo dieną ir birželio 24 d., rugpjūčio 15 d. pasiima dukrą šventės išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare nuo 18.00 val. iki 19.00 val. parveža namo. Kovo 11 d., Motinos dieną dukra, liepos 6 d., dukra būna su motina E. K.. Per Šv. Kalėdas poriniais metais tėvas dukrą pasiima gruodžio 24 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare nuo 18.00 val. iki 19.00 val. parveža namo. R. K. pasiima dukrą neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare nuo 18.00 val. iki 19.00 val. parveža namo. Jei dukra U. K. Šv. Kalėdas švenčia su motina, tai Šv. Velykas su tėvu ir atvirkščiai. Prasidedant vasaros atostogoms, R. K. su dukra bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę E. K. įspėdamas prieš mėnesį. O dukros U. K. mokslo atostogų metu pusę atostogų dukra gyvena pas tėvą R. K..

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikui būtų apsunkintos galimybės lankyti mokyklą ir pan., tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko teisių ir interesų, o vaiko interesams reikalaujant, nepasiimti vaiko, nors tokia jo teisė yra numatyta teismo sprendime.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis (baigiamųjų kalbų metu išlaikymą prašė priteisti po 500 Lt periodinėmis išmokomis). Ieškovas iš esmės tokio dydžio (400 Lt periodinėmis išmokomis) išlaikymui neprieštarauja. Abi šalys bylos duomenimis darbingos. Ieškovas dirbantis, gautas atlyginimas vidutiniškai apie 1040 Lt per mėnesį, turi nekilnojamojo bei kito registruoto turto, kitų išlaikytinių neturi (I t. 12-14, II t. 155, 156, 162 b.l.). Atsakovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, tačiau dirbanti, gautas atlyginimas vidutiniškai apie 1000 Lt per mėnesį, turi automobilį, gyvenamasis būstas nuomojamas, mokestis 250 Lt per mėnesį (I t. 12, 36, II t. 157, 158, 160 b.l.). Šalių dukrai šiuo metu 12 metų, ji mokosi, papildomų užsiėmimų šiuo metu nelanko, tačiau reikalingos priemonės regos korekcijai (I t. 113 b.l.). Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, taigi būtent atsakovei tenka kasdieninė vaiko priežiūra, aprūpinimas būstu, tinkamos augti ir vystytis aplinkos užtikrinimas. Įrodymų, kad vaiko poreikiai viršytų 700-800 Lt ar yra 1000 Lt, kaip nurodė atsakovė, per mėnesį, byloje nėra pateikta, todėl teismo nuomone racionalus tokio amžiaus vaiko išlaikymui lėšų poreikis yra apie 700-800 Lt. Esant tokioms aplinkybėms vertintina, kad iš ieškovo vaikui priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų pakankamo dydžio ir racionalus. Bylos duomenimis vaikas su motina gyvena praktiškai nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, todėl būtent nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. išlaikymas ir priteistinas. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti atsakovei (LR CK 3.185 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad santuokos metu buvo įgytas šis turtas: butas, unikalus Nr. 8299-1000-7010:0010, esantis Aukštakalnio g. 116-10, Utenoje, kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis - 85 600 Lt, kitų įrodymų dėl buto vertės šalys neteikė; automobilis SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė šalių vertinimu – 10000 Lt; automobilinė priekaba MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių vertinimu – 100 Lt; automobilis SEAT TOLEDO, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių vertinimu – 7000 Lt (I t. 10-14 b.l.).

Dėl transporto priemonių padalinimo tarp šalių ginčo nekilo. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteistina automobilis SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė šalių vertinimu – 10000 Lt; automobilinė priekaba MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių vertinimu – 100 Lt, tai iš viso turto už 10 100 Lt sumą. Bylos duomenimis automobilį SEAT TOLEDO, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių vertinimu – 7000 Lt, atsakovė be ieškovo žinios pardavė ir įsigijo kitą automobilį OPEL ASTRA (II t. 160, 1612 b.l.). Ginčo dėl parduoto automobilio vertės tarp šalių nėra, įrodymų, patvirtinančių kitokią šio daikto vertę byloje nepateikta. Taigi laikytina, kad atsakovei tenkančio turto vertė pinigine išraiška 7000 Lt.

Įgytas kilnojamasis turtas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2, todėl atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 1550 Lt (10100 Lt + 7000 Lt = 17100 Lt / 2 = 8550 Lt, 10100 Lt – 8550 Lt = 1550 Lt) kompensacija už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes butas įgytas už jo tėvų dovanotas jam lėšas, kurias jie gavo pardavę gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir šios aplinkybės atsakovei yra žinomos. Atsakovė teigia, kad butas pirktas už jų bendrai santuokoje sutaupytas lėšas – 35 000 EUR ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ja, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis buto, kompensuojant jai šią dalį pinigine kompensacija, nes su ieškovu gyventi bendrai neįmanoma.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsakovės teiginiai, jog buto pirkimui buvo sutaupyta bendrų lėšų atmestini kaip nepagrįsti. Iš VSDFV duomenų apie ieškovo ir atsakovės darbo laikotarpius ir gautą darbo užmokestį matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2001-03-09 iki 2004-10-12 dirbo N. L. įmonėje „Iki pasimatymo“, kur gautas atlyginimas vidutiniškai 300 Lt, faktiškai dirbtas laikas 7 mėn., kitas laikotarpis vaiko priežiūros atostogos; be to atsakovė laikotarpiu 2008-07-14 iki 2008-07-17 UAB „Vičiūnų restoranų grupė, kur gautas atlyginimas 47,34 Lt (I t. 188, 189, 191 b.l.). Byloje esančiais duomenimis ieškovo darbo laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2005-12-31 gautos pajamos taip pat nebuvo pakankamos, jog būtų buvę įmanoma sutaupyti nurodytą 35 000 EUR sumą; draudžiamųjų pajamų per 2000 m. gauta 857 Lt, per 2001 m. 34 Lt, laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2004-01-12 draudžiamųjų pajamų negauta, 2004 m. gauta 8351 Lt, 2005 m. 8333 Lt (I t. 96, 97 b.l.). Laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m. ieškovo vardu buvo įregistruotos ir išregistruotos 5 transporto priemonės (II t. 162 b.l.), tačiau įrodymų už kiek šios priemonės buvo įsigytos ir kad šios transporto priemonės buvo pelningai parduotos ar kitu būdu perleistos ir tokiu būdu įgyta reikšminga pinigų suma buto pirkimo kainos atžvilgiu, byloje nėra pateikta.

Teiginiai, jog ieškovo tėvų įgytas ir parduotas namas negalėjo per 5 metus pabrangti iki 95 000 Lt atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų jog per šį laikotarpį namas nebuvo pagerintas, juolab, jog jame gyveno bylos šalys. Ieškovas bei liudytoja A. K. patvirtino, kad namas buvo tvarkomas, iškastas tvenkinys (II t. 118 b.l.). Be to, pažymėtina, kad nekilnojamojo turto kainos tuo metu Lietuvoje kilo.

Nors santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka, tačiau šiuo klausimu kasacinio teismo praktika nėra visiškai vienareikšmė (LAT 2011-12-13 nutartis Nr.3K-3-501/2011), todėl šios bylos kontekste bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos įvertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį.

Ieškovas pareiškė reikalavimus, kurie įvertintini santykiu pagal sudėtingumą ir svarbą 2:1:1 (2 - už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, 1 - reikalavimas dėl turto, 1 – dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos ir kt. su tuo neatsiejamai susiję), todėl turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti paskirstytinos visiems reikalavimams atitinkamomis dalimis. Tokiu būdu už reikalavimą nutraukti santuoką tenka - 1250 Lt; už reikalavimą dėl turto - 625 Lt; reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo laikytinas patenkintas iš dalies (50 proc.), kas sudaro 312 Lt tenkančių išlaidų, taigi iš viso 2187 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.