Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei, asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – T. A. gynėjui advokatui G. A. Peredniui, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovei Eglei Gylytei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslingumo ir susipažino su bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. balandžio 7 d. Rokiškio rajono apylinkės tesimo nutartimi T. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d., 2018 m. sausio 25 d. bei 2018 m. liepos 25 d. nutartimis priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas T. A. atžvilgiu pratęstas.

2019 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro ambulatorinio priverstinio gydymo aktas, kuriame nurodoma, kad T. A. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. reguliariai lankėsi pas psichiatrą, laikėsi paskirto gydymo rekomendacijų. Kas mėnesį po 2 ampules buvo suleidžiami prolonguoto veikimo medikamentai (Haloperidoli decanoate). Tačiau nepaisant gydymo, 2018 m. rugpjūčio mėnesį pacientas savo noru iššoko iš III-o aukšto, dėl daugybinių lūžių (kairio žastikaulio distalinės dalies, kairio gaktilaulio, kryžkaulio, kairio šlaunikaulio subtrochanterinės dalies lūžio, kairio kulnakaulio, dešinio blauzdikaulio kartu su šeivikaulio lūžiu) buvo gydytas RVUL Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, vėliau tęsti gydymo buvo perkeltas į RVUL traumatologijos skyrių, buvo operuotas. Būklei stabilizavus, nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. gydymą tęsė VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Reabilitacijos eigoje T. A. funkcinis mobilumas padidėjo, sustiprėjo nugaros ir kojų raumenys, tapo laisvesni kojų ir kairės alkūnės sąnarių judesiai, tačiau čiurnų sąnarių judesiai išliko riboti. Pacientas savarankiškai atsisėda, persėda, atsistoja su kito žmogaus pagalba. T. A. judėjimui ir pasitarnavimui reikalinga kito žmogaus pagalba. Nuo 2018 m. gruodžio 18 d. pacientas toliau stebimas ir gydomas VšĮ Vilniaus miesto psichoterapijos ir psichoanalizės centro Grigiškių filialo medicinos personalo. Paciento elgesys, sveikatos būklės pasikeitimai fiksuojami ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. Taip pat nurodyta, kad pacientas šiuo metu gyvena su motina ir patėviu ((duomenys neskelbtini)), kadangi jo mobilumas ir toliau lieka apsunkintas, jam reikalinga artimųjų pagalba atliekant daugumą kasdienio gyvenimo veiklų. Didžiąją dienos laiko dalį pacientas praleidžia lovoje žiūrėdamas televiziją, naudodamasis kompiuteriu. Paskirtą gydymą (Mirtazapine 7,5 mg ir Haloperdoli decanoate 2 ampules kartą per mėnesį) vartoja. Pateiktoje gydymo akto išvadoje nurodoma, kad T. A. serga lėtine psichine liga, paranoidine šizofrenija (F20.0), paciento būklė šiuo metu nėra pakankamai stabili, todėl prašoma tęsti priverstinio pobūdžio medicininių priemonių taikymą - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovė E.Gylytė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir papildomai nurodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. Paciento T. A. liga nepagydoma, ir jeigu gydymas būtų nutrauktas, jo būsena pablogės, nebus galima kontroliuoti, ar jis vartos vaistus. Šiuo metu jam du kartus per mėnesį suleidžiamos injekcijos ir jo būsena pagerėja, tačiau jo būklė banguoja, ir gydymas neužtikrina būsenos stabilumo. Pernai per savo gimtadienį pacientas iššoko per langą iš trečio aukšto, nes vartojo alkoholį kartu su vaistais. Šiuo metu T. A. yra reabilitacijoje Šventojoje, jau gali atsistoti, tačiau savarankiškai jis nelabai gali ką nors padaryti, gal tik per kitus asmenis. T. A. nedirba, turi daug skolų, kuria išieško antstoliai. Apie T. A. laišką, kuriame jis išreiškė nepasitenkinimą valdžia, žinoma. Paskirta priverstinio medicininio pobūdžio priemonė padeda užtikrinti pastovų gydymą, todėl prašo pratęsti jam paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prokurorė D.Melionienė teismo posėdyje nurodė, kad pagal byloje pateiktą gydymo aktą tikslinga pratęsti T. A. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes nutraukus priverstinį gydymą, jis gali pats nebesigydyti, pats nukentėti.

Advokatas G. A. Perednis nurodė, kad atsižvelgiant į T. A. elgesį, gydymo eigą, palaiko poziciją, kad šiuo atveju tikslinga pratęsti T. A. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro gydymo išvadą, teismo posėdžio metu Centro atstovės pateiktus paaiškinimus, į T. A. elgesį gydymo metu, teismas konstatuoja, kad T. A. serga lėtine psichine liga, paranoidine šizofrenija, paciento būklė nėra pakankamai stabili. Jo sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai keitėsi, gydymo metu jis iššoko pro langą, dėl ko patyrė daugybinių lūžių, jo judėjimui ir apsitarnavimui reikalinga kito asmens pagalba. Nors šiuo metu T. A. vartoja jam skirtus medikamentus, jam leidžiami prolonguoto veikimo medikamentai, jo psichinė būklė šiuo metu nėra pakankamai stabili, todėl yra rizika, kad netaikant priverstinio gydymo, T. A. gali savanoriškai nesigydyti, nesilaikyti gydymo režimo ir jo psichinė būklė ženkliai gali pablogėti. Atsižvelgiant į T. A. ligą, jo gydymo eigą, tikslinga pratęsti T. A. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

nutaria:

pratęsti T. A. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.