Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-201-651/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
AN2-201-651/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00088-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-201-651/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00088-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019-01-11, apie 19.09 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 104, 221 ir 222 punktų reikalavimus, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio, su juo susidūrė ir jį apgadino, iš įvykio vietos nuvažiavo, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės (jam nustatytas 1,70 promilės girtumas). Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir nubadė 60 Eur šešiasdešimties eurų) bauda; pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir nubaudė 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda; 426 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

2.1. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje yra įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus. Skirdamas nuobaudą, teismas įvertino padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką ir sprendė, kad yra pagrindas paskirti sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį nutraukti.

4. Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nurodo, kad byloje nėra įrodyta jo tyčia, t. y. kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad jis nejuto atsitrenkęs į kitą automobilį, todėl nesuprato, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojo J. M. parodymais, kurio nurodymas, kad tokį smūgį turėjo pajusti, yra tik jo paties subjektyvus vertinimas. Be kita ko, teismas neįvertino liudytojo nurodytos aplinkybės, kad automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas nebuvo sustojęs ar pristojęs, po kelią nevinguriavo, tačiau nuvažiavo tolyn. Pasak apelianto, tai patvirtina, kad smūgio nejuto. Liudytojos O. P. parodymai nepaneigia V. B. duotų parodymų esmės, o V. B. nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojos I. B. nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantas tvirtina, kad jis vairavo automobilį nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, persirikiavo iš vienos eilė į kitą ir vairuodamas automobilį garsiai klausėsi muzikos. Faktą, kad garso aparatūra yra įrengta automobilyje, patvirtina fotonuotraukos. Persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, jokio pašalinio garso, braškėjimo, traškėjimo, brūkštelėjimo negirdėjo. Tvirtina, kad tuo metu jis buvo blaivus, transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu, techniškai tvarkinga, nėra teistas ar baustas už chuliganišką ar kitu grubius KET pažeidimus, todėl neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pasak apelianto, tik sužinoję, kad jo ieško policija, jis tuoj pat atvyko į kelių policiją, transporto priemonės neslėpė ir kitokiu būdu netrukdė nustatyti objektyvią tiesą. Nurodo, kad pagal visas įvykio aplinkybes, grojant viduje muzikai nebuvo jokios galimybės pajusti ar išgirsti nedidelio kontakto su kita transporto priemone. Jokio garsinio signalo jis negirdėjo. Liudytojas E. D. patvirtino, kad „Volkswagen Golf“, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą „vos praėjo pro sunkvežimio priekį“. Šis liudytojas nusekė paskui jį, nes sunkvežimis sustojo ir įsijungė avarines šviesas. Be to, liudytojas nurodė, kad nematė, jog „Volkswagen Golf“ vairuotojas būtų keistai manevravęs, ar vinguriavęs, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad vairuotojas yra neblaivus.

4.1. Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje padaryto nusižengimo taip pat nurodo, kad nebuvo jo tyčios vartoti alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nes tuo metu jis nesuprato padaręs eismo įvykį. Pareigūnai į namus atvyko apie 21.00 val., t. y. praėjus 3 valandoms po įvykio ir tik tuo metu apžiūrėjo jo transporto priemonę bei bendravo su I. B.. Tą vakarą jis jau miegojo grįžęs iš draugo jubiliejaus, o pareigūnai jo neapklausė ir girtumo nenustatinėjo. Pažymi, kad neblaivumas jam buvo nustatytas daugiau nei po 12 val. po įvykio, kai jis vykdamas su draugu į žvejybą, šiek tiek vartojo alkoholio. Todėl nesutinka, kad nustatytas neblaivumo laipsnis turi būti siejamas su įvykiu, nes apie įvykį jam nepranešė nei policija, nei žmona, kuri dar miegojo, kai jis išvažiavo į žvejybą.

4.2. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad teismas išvadą dėl jo kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje padarytus nusižengimus, padarė remdamasis prielaidomis bei abejonėmis, o ne neginčijamai patvirtinančias jo kaltę įrodymais, todėl jam administracinio nusižengimo byla pagal šiuos straipsnius turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus, atstovaujamo laikinai einančios viršininko funkcijas E. K., prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jo tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Taip pat nebuvo jo tyčios vartoti alkoholį po eismo įvykio, nes jis nežinojo, kad tokį sukėlė. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nėra.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

7. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.

9. Apeliantas, tvirtindamas, jog nėra jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nurodo, kad jis nejuto smūgio ir negirdėjo susidūrimo garso, nes garsiai klausėsi muzikos, o automobiliams padaryti nežymūs sugadinimai taip pat patvirtina, jog tokio susidūrimo galėjo nepajusti. Tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes byloje esantys duomenys apie automobilių sugadinimą, priešingai nei tvirtina apeliantas, patvirtina, kad tokio susidūrimo negalėjo nepajusti. Argumentas, kad nepajuto ir negirdėjo dėl garsiai grojančios muzikos, vertinamas kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje įrodyta jo tyčia, t. y. kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis.

Žemesnės instancijos teismas

10. Konstatuojant pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad atvejai, kada eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan. paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, vadinasi, tokie atvejai nėra traktuojami kaip padaryti tyčia ir toks pasišalinimas nelaikytinas pažeidimu ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme.

10.1. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Golf“ padaryti tokie apgadinimai: nuotraukoje img_20190111_212938.jpg, užfiksuoti automobilio „Volkswagen Golf“ galinės dalies dešinės pusės slystančio pobūdžio subraižymai (nuo 47 cm iki 73 cm), dažų likučiai, pažeista galinė lempa (b. l. 43). Automobilio „Man“ padaryti kairės pusės priekinio bamperio subraižymai aukštyje nuo 47 cm iki 60 cm ir bamperio sutrūkimas (b. l. 6). Automobilio „Man„ vairuotojas J. M. parodė, kad žmogus, važiavęs trečia juosta, rikiavosi į antrąją ir barkštelėjo jam bei nuvažiavo antra juosta toliau. Tvirtino, jog garsas labai gerai girdėjosi. Jis iškart spaudė signalą, sustojo, įjungė avarinį. Liudytojas E. D. parodė, kad prieš jį važiuojantis „Volkswagen Golf“ (žalios spalvos) neįvertinęs atstumo tarp krovininio automobilio (esančio 2 juostoje) ir buvusio priekyje automobilio keitė važiavimo kryptį iš trečios į antrą. Tai buvo sąmoningas juostos keitimas. Automobilis nepasisuko, buvo labai nedidelis kampas, praėjo pro kairės pusės kampą. Pamatė, kad krovininis automobilis sustojo, įsijungė avarinį signalą.

12. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidėjas ne sąžiningai klydo pasišalindamas iš eismo įvykio, o iš eismo įvykio pasišalino vengdamas administracinės atsakomybės, t. y. tyčia. Tokią išvadą patvirtina abiem automobiliams padaryti sugadinimai. Įtakos tokiai išvadai neabejotinai turi tai, kad nukentėjusiojo automobilis yra priskiriamas sunkvežimių kategorijai ir pastarasis juto smūgį, todėl neįtikinama versija, jog lengvojo automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas nepajuto susidūrimo. Nustatyti duomenys rodo, kad tai nebuvo nežymus prisilietimas, o priešingai, susidūrimas buvo pakankamai stiprus ir jį turėjo pažeidėjas pajusti – jo automobiliui ne tik buvo padaryti apibraižymai, bet ir pažeistas galinės dešinės pusės žibintas (b. l. 43). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis iš karto po susidūrimo paspaudė garsinį signalą, sustojo ir įjungė avarines šviesas. Bet kuris atidus vairuotojas, tai būtų pastebėjęs, tačiau pažeidėjas neva to nepastebėjo ir negirdėjo dėl garsiai grojančios muzikos. Tačiau kaip minėta, ši apelianto versija laikytina tik kaip gynybinė ir nesudaranti pagrindo daryti priešingą išvadą.

13. Nesutiktina su apeliantu, jog jo elgesys po eismo įvykio, t. y. kad nestabdė, o toliau nuvažiavo, rodo, kad jis susidūrimo tikrai nepjauto ir negirdėjo. Aplinkybė, kad pažeidėjas nepristojo, o nuvažiavo toliau, savaime nepaneigia šios išvados. Byloje esantys duomenys leidžia abejoti pažeidėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl jo veiksmų po eismo įvykio, o nustatyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad pažeidėjas po eismo įvykio nepristojo, o nuvažiavo link namų siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

14. Apeliantas tvirtina, kad jis grįžo namo ir, pastatęs automobilį savo kieme, nuėjo pas draugą švęsti jo jubiliejų. Kaip nurodė pažeidėjas ir jo sutuoktinė I. B., jis nebuvo grįžęs namo iš karto po įvykio. Namo grįžo tik apie 20.50 val. Tačiau įvertinus liudytojo E. D. parodymus bei policijos pareigūnų nustatytą automobilio „Volkswagen Golf“ savininko gyvenamąją vietą, yra pagrindas manyti, kad pažeidėjas po įvykio, palikęs automobilį kieme, pirmiausia grįžo namo. Liudytojas E. D. parodė, kad jis po eismo įvykio važiavo paskui automobilį „Volkswagen Golf“ norėdamas užfiksuoti jo valstybinius numerius ir matė, kad pastarasis sustojo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas įbėgo į šio namo vieną iš laiptinių. Policijos pareigūnų nustatyta automobilio savininko gyvenamoji vieta sutampa su liudytojo nurodyta vieta. Tai rodo, kad pažeidėjas pirmiausia įbėgo į savo namo laiptinę, o ne ėjo pas draugą, kaip tvirtina pažeidėjas. Pažeidėjo parodymų neatitikimas kitoms aplinkybėms, verčia abejoti jų patikimu, o jo elgesys po eismo įvykio leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėjas aiškiai suprato padaręs nusižengimą ir norėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas netikėti liudytojo E. D. parodymais, kurie sutampa su objektyviais duomenimis, neturi jokio pagrindo.

15. Faktas, kad sekančią dieną policijos komisariate neneigė vairavęs automobilį ir galėjęs kliudyti kitą automobilį, taip pat neįrodo, kad jis pasišalino ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o sąžiningai klysdamas. Pažymėtina, kad darant išvadą, jog pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės yra aktualus vairuotojo elgesys iš karto po eismo įvykio, o ne sekančią dieną. Kita vertus, pažeidėjas, prieš atvykdamas į policiją, jau žinojo, kad policijai žinomas faktas apie eismo įvykį, todėl pats savanoriškas atvykimas į policiją, situacijos nekeičia ir niekaip nepatvirtina, kad iš karto po eismo įvykio jis nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vengdamas atsakomybės.

16. Atsakant į apelianto argumentą, jog jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nurodytina, kad nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kad pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio suvokdamas, kad padarė eismo įvykį ir taip siekė išvengti administracinės atsakomybės. Dėl kokių priežasčių tai norėta padaryta, esminės reikšmės neturi. Analizuojamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad pažeidėjas suprato sukėlęs eismo įvykį ir siekė išvengti administracinės atsakomybės.

17. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai nekelia abejonių, kad pažeidėjas padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai pripažino V. B. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Dėl 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo

18. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

19. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn V. B. pagal šį straipsnį patrauktas dėl to, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apeliantas ginčija šio nusižengimo padarymą motyvuodamas tuo, jog nėra įrodyta jo tyčia. Tvirtina, kad jis nežinojo, jog yra sukėlęs eismo įvykį, todėl alkoholio vartojimas po įvykio negali būti traktuojamas kaip tyčinis veiksmas. Be to, mano, kad jo alkoholio vartojimas kitą dieną negali būti siejamas su eismo įvykiu.

20. Kaip matyti, apeliantas šio nusižengimo subjektyvių sudėties požymių nebuvimą sieja su suvokimu sukėlus eismo įvykį. Tačiau byloje yra įrodyta, kad pažeidėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Vadinasi suprato, jog alkoholį vartoja po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Esant tokiai išvadai teigti, kad nėra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, nėra pagrindo.

21. Atsakant į apelianto argumentus, jog jo neblaivumas buvo patikrintas tik praėjus 12 val. po eismo įvykio, ir neva dėl to negalima jo alkoholio vartojimą sieti su padarytu eismo įvykiu, nurodytina, kad pats pažeidėjas pripažino, jog alkoholį vartojo iš karto po įvykio, t. y. palikęs automobilį kieme išėjo pas draugą į jubiliejų ir ten vartojo alkoholį. Jo sutuoktinė I. B., atvykusiems policijos pareigūnams į namus 21.10 val. paaiškino, kad vyras V. B. apie 20.50 val. namo grįžo būdamas neblaivus. Taigi akivaizdu, kad V. B. iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį. Be kita ko, alkoholį, kaip tvirtina pažeidėjas, vartojo ir sekančią dieną, todėl jam atvykus į policiją buvo nustatytas neblaivumas (1,70 promilės). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pažeidėjas, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį ir norėjo taip elgtis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai ne mano apeliantas, byloje yra įrodyti visi šio nusižengimo sudėties požymiai.

22. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinių nusižengimų padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje V. B. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Pažeidėjui paskirta minimali nuobauda atitinka padarytų nusižengimų pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su visais apylinkės teismo motyvais ir apygardos teismas, jų visų nekartodamas, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė