Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. L. ir N. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. L., G. L., N. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. L., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 6). Po sutuoktinio mirties liko žemė, miškas, kuriuos J. L. su broliais ir seserimi atgavo pagal Utenos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimą (b. l. 9-11, 12, 14-16). Po sutuoktinio mirties, per įstatymo nustatytą laiką, pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Ji palaidojo vyrą, gavo visas laidojimo išmokas (b. l. 17-18), pas ją liko visi nuosavybės dokumentai į žemę ir mišką, po vyro mirties rūpinosi jo turtu, žemės ūkio paskirties sklype sodino bulves, daržoves, paveldėjo vyro asmeninio naudojimo daiktus, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Pareiškėja su mirusiu sutuoktiniu vaikų neturėjo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimai, nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek suinteresuotas asmuo, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.