- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- T-410-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16395-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- E.
- Advokatai
- Ana Grinevič
- Kategorijos
- 2.5.12Nuteisto asmens atleidimo nuo bausmės atlikimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, arba bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, arba įspėjimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimo panaikinimo tvarka (BPK 358 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei–Posaškovai, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Rasai Narbutienei, nuteistajam E. (E.) T., jo gynėjai advokatei Anai Grinevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) teismui pateikė teikimą, kuriuo siūlo panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam E. T..
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti.
Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti. Pažymėjo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė teismo skirto įpareigojimo nevartoti alkoholio bei jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nuteistasis teismo posėdžio metu sutiko, kad Probacijos tarnybos teikimas būtų patenkintas. Prisipažino, kad nevykdė teismo paskirto įpareigojimo, parodė, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Teismo posėdyje išnagrinėjus teikimo medžiagą, išklausius posėdyje dalyvavusius asmenis nustatyta, kad E. T. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. gegužės 5 d.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios, jog baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis nebus pasiekti probacijos tikslai. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
Iš Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir atsakomybę už įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 67). Nors nuteistasis administracine tvarka nebaustas (asmens b. l. 42), dirba pagal individualią veiklą (b. l. 43), išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą (asmens b. l. 33–35), tačiau nuteistasis E. T. priežiūros laikotarpiu pažeidė jam skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei siūlant spręsti priklausomybės alkoholiui problemą (asmens b. l. 25), atsisakė gydytis (asmens b. l. 30). Teikimą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistojo E. T. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Svarbu akcentuoti ir tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis galimai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens b. l. 47–53). Teikimą nagrinėjant teisme pats nuteistasis patirtino, kad nesilaiko teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir sutiko, kad Probacijos tarnybos teikimas būtų patenkintas.
Teismas pažymi, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. T., būdamas nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės vykdymo atidėjimo metu nededa jokių pastangų teismo įpareigojimui – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – įvykdymui. Probacijos tarnyba bausmės vykdymo atidėjimo metu teikė nuteistajam socialines paslaugas, jis buvo nukreiptas gydytis priklausomybių alkoholiui, tačiau nuteistasis siūlomų paslaugų atsisakė, pas gydytojus nesilankė. Priešingai, nuteistasis bausmės atidėjimo laikotarpiu galimai padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tą pačią nukentėjusiąją (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kas rodo jo atsainų ir neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus įpareigojimus, jam ir visuomenei formuoja nebaudžiamumo nuotaikas, jis toliau, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galimai daro nusikalstamas veikas. Įvertinęs nuteistojo elgesį ignoruojant teismo paskirtus įpareigojimus, teismas daro išvadą, kad tik realus bausmės atlikimas gali padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,
nutarė:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.
Panaikinti E. (E.) T. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią pagal šią nutartį skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos
Į bausmės laiką E. (E.) T. įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nutartį per 7 dienas nuo jos gavimo dienos prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.