Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui L. J., atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar teisėtai pareiškėjo 2004-2007 m. vykdyti automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai pripažinti individualia veikla, o mokesčių bazė nustatyta taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Byloje nustatyta, kad nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31 pareiškėjas sudarė naudotų automobilių pirkimo-pardavimo sandorius:

2004 m eksportuoti 5 automobiliai po 100 Lt už vnt. į Kazachiją, 1 automobilis už 100 Lt į Estiją, 1 automobilis už 100 Lt į Latviją, 3 automobiliai parduoti Lietuvos pirkėjams, iš jų 1 automobilį R. N. eksportavo į Kazachiją už 300 Lt (Mokestinė byla (1 t., b. l. 47-62)).2005 m. 1 automobilis eksportuotas į Gruziją už 130 Lt, 2 automobiliai – į Kazachiją po 100 Lt už vnt., 1 automobilis – į Kazachiją už 130 Lt (Mokestinė byla (1 t., b. l. 63-71)).2006 m. 1 automobilis eksportuotas į Kirgiziją už 100 Lt, 2 automobiliai – į Kazachiją po 100 Lt už vnt., 1 automobilis – į Kazachiją už 130 Lt (Mokestinė byla (1 t., b. l. 72-80)).2007 m. 15 automobilių eksportuota į Kazachiją po 100 Lt už vnt., 3 automobiliai (M. D. vardu) – į Kirgiziją po 100 Lt už vnt., 1 automobilis – į Kirgiziją už 130 Lt (Mokestinė byla (1 t., b. l. 81-121)).

2007 m. atlikti Kirgizijos piliečių pinigų pervedimai į pareiškėjo banko sąskaitą: 2007-01-26 F. M. vardu pervesta 65534 Lt (iš sąskaitos paimta 2007-01-29 ir 2007-02-02), 2007-02-06 L. S. D. H. vardu pervesta 51723 Lt (iš sąskaitos paimta 2007-02-09), 2007-05-16 Z. A. vardu pervesta 11618 Lt (iš sąskaitos paimta 2007-05-29), 2007-09-11 M. D. vardu pervesta 27570 Lt (iš sąskaitos paimta 2007-09-12), iš viso – 156445 Lt (Mokestinė byla (2 t., b. l. 201-203)).

Pareiškėjas už 6 automobilių atgabenimą UAB „Bleiras“ sumokėjo (Mokestinė byla (1 t., b. l. 159-167)):

1. 2004-05-14 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000335 – 3457,63 Lt;

2. 2005-10-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 002644 – 413 Lt;

3. 2006-01-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000057 – 413 Lt.

2007-11-20 Utenos apskrities VMI nutarimu Nr. (21.8)-21.9-51 administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą neįsiregistravęs pas vietos mokesčių administratorių ir nedeklaravo gautų pajamų, dėl to jam paskirta 550 Lt bauda (Mokestinė byla (2 t., b. l. 5-7)).

2008-11-14 Utenos apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. 7.28-60 konstatavo, kad parduotų automobilių apmokestinamoji vertė buvo dirbtinai sumažinta, todėl ją apskaičiavo pagal ekonominių modelių metodą ir nustatė, kad pareiškėjas už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31, gavo: 2004 m. – 29662 Lt, 2005 m. – 9156 Lt, 2006 m. – 10679 Lt, 2007 m.- 94004 Lt. Taip pat buvo tikrinti gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos, už šį laikotarpį papildomai apskaičiuota: 54189 Lt GPM, 6256 Lt GPM delspinigių, 4328 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2164 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda, 3540 Lt VSD įmokų papildomai pensijai, 1770 Lt VSD įmokų papildomai pensijai bauda (iš viso – 72247 Lt) (Mokestinė byla (1 t., b. l. 34-46)).

2008-12-29 Utenos apskrities VMI sprendimu Nr. (7.10)-7.2-35 nusprendė patvirtinti 2008-11-14 patikrinimo aktą Nr. 7.28-60 ir nurodė sumokėti: 54189 Lt GPM, 6256 Lt GPM delspinigių, 16257 Lt GPM baudą, 4328 Lt VSD įmokų pagrindinės pensijos dalies draudimui, 2164 Lt VSD įmokų pagrindinės pensijos dalies draudimui baudą, 3540 Lt VSD įmokų papildomos pensijos dalies draudimui, 1770 Lt VSD įmokų papildomos pensijos dalies draudimui baudą (iš viso – 11802 Lt) (Mokestinė byla (1 t., b. l. 30-33)).

2009-03-30 VMI sprendimu Nr. 68-85 „Dėl L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 2009-01-13 skundo“ nusprendė pakeisti Utenos apskrities VMI 2008-12-29 sprendimą Nr. (7.10)-7.2-35: vietoj 54189 Lt GPM, 6256 Lt GPM delspinigių, 16257 Lt GPM baudos, 4328 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 2164 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos, 3540 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1770 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos nurodyti sumokėti 29220 Lt GPM, 4338 Lt GPM delspinigių, 2922 Lt GPM baudą, 4328 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 2164 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 3540 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1770 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą. Nuspręsta neatleisti pareiškėjo nuo 4338 Lt GPM delspinigių ir 2922 Lt GPM baudos mokėjimo (b. l. 27-35).

2009-06-25 Mokestinių ginčų komisija sprendimu Nr. S-176 „Dėl L. J. 2009-04-20 skundo“ patvirtino VMI 2009-03-30 sprendimą Nr. 68-85 ir atleido pareiškėją nuo 4338 Lt GPM delspinigių mokėjimo (b. l. 12-25).

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 7 d., individualiai veiklai priskiriama savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, savarankiška kūryba, sporto, atlikėjo, profesinė veikla, išskyrus veiklą, kuri privalo būti licencijuojama. Pagal Įstatymo 10 str. 1 d., pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo vykdydamas individualią veiklą, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Taigi individualiai veiklai būdingi požymiai: savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas ir veiklos tęstinumas, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Pagal Įstatymo 2 str. 14 d., pajamos – tai visas per mokestinį laikotarpį gyventojo gautas atlygis už jo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas, taip pat kita natūra ar pinigais gauta nauda.

Vadovaujantis Įstatymo 35 str. 2 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Pagal šio straipsnio 3 d., gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 str. 18 d. nustato, kad mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal MAĮ 40 str., mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus.

Vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 d., tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.VA-103, nustato, mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką. Pagal Taisyklių 4 p., įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas. Vienas iš tokių atvejų numatytas Taisyklių 4.1 p.: apskaičiuojant mokesčius nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kt.

Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Vadovaujantis Taisyklių 25 p., taikant ekonominių modelių vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, įvertinimas neturėtų būti siejamas tik su neteisingais duomenimis, nurodytais mokesčio deklaracijoje. Prieštaringi duomenys gali būti nustatyti remiantis įvairiais dokumentais, pateiktais mokesčių mokėtojo ar gautais mokesčių administratoriaus.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis individualią veiklą vykdė tik nuo 2007 m., ją įregistravęs. Pareiškėjo sudarytiems sandoriams būdingi individualią veiklą apibūdinantys požymiai: 2004-2007 m. pardavė 37 automobilius, tai buvo tęstinė veikla, pareiškėjas veikė savarankiškai, siekė ekonominės naudos, kitų pajamų negavo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2004-2007 m. vykdė individualią veiklą – užsiėmė prekyba naudotais lengvaisiais automobiliais (Mokestinė byla (2 t., b. l. 5-7)). Pareiškėjas paskirtos baudos neginčijo, pripažino vykdęs individualią veiklą ir 2007-11-13 pateikė 2005-2006 m. pajamų mokesčio deklaracijas. Išanalizavus automobilių įsigijimo kainas, nurodytas pirkimo dokumentuose, ir pardavimo kainas muitinės eksporto deklaracijose, matyti, kad beveik visi automobiliai buvo parduoti pigiau nei sumokėta už jų įsigijimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turėjo papildomų išlaidų atgabenant automobilius, juos registruojant Lietuvoje, įvertinus kitas aplinkybes, galima teigti, kad nurodyta kaina – 100-130 Lt už automobilį nėra reali. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2004 m. nedeklaravo pajamų, kurias gavo už automobilių pardavimą, o į 2005-2007 m. deklaracijose nurodė neteisingus duomenis, nevykdė kitų mokesčio mokėtojo prievolių, mokesčio administratorius mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine tvarka, dėl to buvo pagrindas ją nustatyti pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą.

Nustatyta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Taisyklių 25 p., taikė ekonominių modelių vertinimo metodą ir rėmėsi informacija, gauta iš trijų šaltinių: privalomam registruoti turtui įvertinti nustatytomis atitinkamų laikotarpių vidutinėmis rinkos kainomis „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“, VšĮ „Emprekis“ internetiniame puslapyje paskelbta informacija „Populiarių automobilių kainos“, informacija iš leidinio „Lengvųjų automobilių rinkos kainos“. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos kainos yra žymiai mažesnės nei mažiausia vidutinė rinkos kaina pagal minėtus šaltinius (Mokestinė byla (1 t., b. l. 125)). Taikant ekonominių modelių vertinimo metodą, nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. gavo 29662 Lt, 2005 m. – 9156 Lt, 2006 m. – 10679 Lt, 2007 m. – 94004 Lt pajamų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei esant pagrindui taikyti mokesčių administratoriaus įvertinimą, pareiškėjui pagrįstai priskaičiuota 29220 Lt GPM ir 4338 Lt GPM delspinigių bei paskirta 30 proc. dydžio 8766 Lt bauda.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog mokesčiai jam turėjo būti skaičiuojami nuo 2920 Lt pajamų, vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (Mokestinė byla (2 t., b. l. 5-7)). Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (21.8.)-21.9-51 buvo tiriamas pareiškėjo pažeidimas dėl individualios veiklos vykdymo jos neįregistravus, nevertinant gautų pajamų dydžio. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kirgizijos piliečių pervestos pinigų sumos yra ne jo pajamos, bet minėtų piliečių pinigai, kuriuos jis pastariesiems grąžino. Vadovaujantis VSATIS duomenimis (Mokestinė byla (2 t., b. l. 157-158)), nustatyta, kad vienas iš minėtų piliečių, F. M. Lietuvoje 2007 m. buvo 3 kartus, o apie kitų asmenų atvykimą į Lietuvą duomenų nėra. Atsižvelgus į tai, kad 2007 m. kito Kirgizijos piliečio M. D. vardu buvo eksportuoti trys automobiliai už kainą, atitinkančią vidutinę automobilių rinkos kainą, tai, kad pareiškėjas pervestus pinigus nuo sąskaitos nusiimdavo po kelių dienų, o įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, nepateikė, konstatuotina, kad 128874 Lt pagrįstai pripažinti individualios veiklos pajamomis.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d., savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus turinčius verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota pagal Įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647, 20.11 p., savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus turinčius verslo liudijimus, jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos vykdymo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog pareiškėjas vykdė individualią veiklą nuo 2004 m., nors jos nebuvo įregistravęs, valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 2004 m. gegužės mėn. apskaičiuotos pagrįstai.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas priimtas kompetentingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, yra teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 3 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.