Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. L. ir D. T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams L. L. ir D. T. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantai Kauno apygardos teismui 2020 m. sausio 29 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad po atskirojo skundo pateikimo jie geranoriškai 80,00 Eur sumokėjo 2019 m. gruodžio 31 d. (patikslinime nurodyta – 2019 m. gruodžio 18 d.), 51,00 Eur – 2020 m. sausio 13 d. ir 100,00 Eur – 2020 m. sausio 14 d., t. y. įsiskolinimą sumažino iki 248,00 Eur. Apeliantai taip pat pateikė mokėjimų kvitus, patvirtinančius nurodytų įmokų sumokėjimą.

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų pateikti duomenys yra susiję su nagrinėjamu klausimu, iš esmės gali būti reikšmingi nustatant tam tikras aplinkybes, siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir pareikšti nuomonę dėl pateiktų duomenų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateikti nauji įrodymai priimtini.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

14. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą likusiai skolos, kurią atsakovai įsipareigojo grąžinti pagal taikos sutartį, daliai.

16. Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė 2018 m. birželio 19 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi. Pagal taikos sutarties 3 punktą, atsakovai įsipareigojo 1 427,29 Eur skolą sumokėti per 6 mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos (2018 m. birželio 19 d.); pirmąjį mėnesį sumokėti 277,29 Eur, o likusius 5 mėnesius mokėti po 230 Eur/mėn. Taikos sutartyje nustatytas skolos mokėjimo terminas baigėsi 2018 m. gruodžio mėnesį. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartyje, atsižvelgdamas į sunkią atsakovų materialinę padėtį, jų amžių ir sveikatos būklę, pakeitė taikos sutartyje nustatytą skolos mokėjimo terminą ir nustatė, kad likusią 676,42 Eur dydžio skolos dalį atsakovai privalo sumokėti iki 2019 m. spalio 15 d. Tačiau ir per šį pratęstą terminą atsakovai įsiskolinimo ieškovei nepadengė.

18. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

19. Atsakovai pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jų įsiskolinimas ieškovei 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė 599,00 Eur ir prašė skolos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2020 m. kovo 31 d.

20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl likusios nesumokėtos skolos dalies – 599,00 Eur išieškojimo iš atsakovų L. L. ir D. T. L. ieškovei AB „Kauno energija“. Teismas atsižvelgė į tai, kad taikos sutartyje nustatytas skolos mokėjimo terminas baigėsi 2018 m. gruodžio mėnesį bei tai, kad Kauno apygardos teismas jau vieną kartą buvo pratęsęs galutinį skolos sumokėjimo terminą iki 2019 m. spalio 15 d., tačiau nuo apygardos teismo nutarties priėmimo iki naujo nustatyto termino atsakovai sumokėjo tik 77,42 Eur. Teismo vertinimu, pakartotinai pratęsus galutinį skolos sumokėjimo terminą, nesant ieškovės sutikimo, būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas ir šalių interesų pusiausvyra.

21. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad bloga turtinė asmens padėtis savaime negali lemti procesinių sprendimų įvykdymo išdėstymo, atidėjimo, tvarkos pakeitimo ar taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo visais atvejais, nes kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokiu būdu nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas (nutartis) ir ar nebus pažeisti kito asmens teisėti lūkesčiai. Todėl ir nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ne vien tik į apeliantų interesus, tačiau ir jų elgesį, ketinimus vykdymo atžvilgiu, kartu vertinant tai teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas ieškovės civilines teises, išlaikymo kontekste. Juo labiau, kai šio ginčo specifika yra ta, kad apeliantų pareiga sumokėti ieškovei tam tikrą sumą faktiškai atsirado šalių susitarimo – taikos sutarties pagrindu. Teismo įsitikinimu, apeliantai neįrodė, jog egzistuoja išimtinis atvejis, kuris būtų pagrindu pakeisti taikos sutartyje nurodytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Prieš taikos sutarties sudarymą patys apeliantai turėjo galimybę apsvarstyti tiek sumų, kurias jie gali sumokėti, dydį, tiek sumokėjimo terminus. Be to, teismas jau vieną kartą buvo pratęsęs galutinį skolos sumokėjimo terminą, bet ir šiuo laikotarpiu atsakovai įsiskolinimo nepadengė.

22. Nors atsakovai prašo atsižvelgti į jų amžių, prastą sveikatos būklę bei sunkią finansinę padėtį, tačiau sveikatos būklę ir finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas savo iniciatyva patikrinęs Sodros informacinės sistemos duomenis nustatė, kad atsakovo L. L. vidutinės mėnesinės pajamos, skaičiuojant vidurkį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. yra 1 192,83 Eur, o atsakovės D. T. L. – 830,06 Eur. Taigi, atsakovų gaunamos pajamos neabejotinai leidžia jiems sumokėti likusį 248,00 Eur įsiskolinimą ieškovei, todėl šiuo konkrečiu atveju vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies neišdavimas pažeistų ieškovės interesus ir sudarytų galimybę atsakovams ir toliau nevykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju atsižvelgtina į teisinio apibrėžtumo ir ieškovės teisėtų lūkesčių, siejamų su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), kuris nėra įvykdytas daugiau negu vienerius metus, privalomumu, principus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams D. T. L. ir L. L. dėl 350,56 Eur skolos už šilumos energiją per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d., taip pat delspinigių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.