- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-07
- Bylos Nr.
- 2-396/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kruzas“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei ,,Kruzas“, civilinėje byloje Nr. B2-1043-28/2007 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kruzas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kruzas“. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu patvirtino UAB „Elizos pasažas“ finansinį reikalavimą atsakovui UAB „Kruzas“ dėl 78 900 Lt skolos, 1 183,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2003 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o 2005 m. sausio 11 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovė 2006 m. liepos 14 d. sudarė su UAB „Elizos pasažas“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Elizos pasažas“ perleido ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Kruzas“ 78 900 Lt skolos, 1 183,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2003 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kruzas“ buvo pranešta spaudoje bei nustatytas 30 dienų terminas reikalavimui įvykdyti, tačiau atsakovas UAB „Kruzas“ iki šiol skolos nesumokėjo, todėl ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 4 straipsnio 3 punktu, prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kruzas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Kruzas“, bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Mikola“. Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus teismui pateiktą atsakovo UAB „Kruzas“ 2002 m. gruodžio 31 d. sudarytą įmonės balansą matyti, kad įmonės turtas iš viso sudaro 116 014 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 221 613 Lt (b. l. 86-87). Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius, atsakydamas į teismo užklausimą nurodė, kad UAB „Kruzas“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio neteikė, o pagal nepilnai pateiktus atskaitomybės dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis UAB „Rūdiškių vaistinė“ valstybės biudžetui ir valstybės pinigų fondams 2007 m. kovo 13 d. skolinga 775,85 Lt (b. l. 70). Teismo teigimu, iš pateikto ieškinio bei bylos medžiagos matyti, kad UAB „Kruzas“ neatsiskaito su kreditoriumi G. V. praėjus trims mėnesiams po įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų terminų pasibaigimo. Taip pat į bylą yra pateiktas VĮ Registrų centro 2007 m. kovo 9 d. raštas Nr. (7.2./1147)s-1839 apie tai, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis UAB „Kruzas“ nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 68). Valstybinė įmonė „Regitra“ 2007 m. kovo 8 d. raštu Nr. (1.12)-24-476 nurodė, kad kompiuterinėje bazėje duomenų apie UAB „Kruzas“ vardu registruotas kelių transporto priemones nėra (b. l. 66). Duomenų apie kitą atsakovui UAB „Kruzas“ priklausantį turtą byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad UAB „Kruzas“ yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir ji negali atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu UAB „Kruzas“ keltina bankroto byla. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė administratoriumi prašė skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kuri pareiškė sutikimą dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo (b. l. 16-19). Teisme taip pat gautas UAB „Mikola“ (b .l. 24-27) sutikimas administruoti UAB „Kruzas“. Teismo teigimu, duomenų, kad administratorių kandidatūros prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms, nėra. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį reikalavimą Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė teismui pranešimus, kuriais pritarė siūlomiems kandidatams administruoti UAB „Kruzas“ (b. l. 32-33, 45-46). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą teisė skirti bankrutuojančiai įmonei administratorių priklauso teismui, o šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus kandidatūros parinkimo. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į kandidatų į administratorius buveinės vietas, bei siekiant išvengti administravimo išlaidų transportui padidėjimo, UAB „Kruzas“ administratoriumi skirtina UAB „Mikola“.
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį pakeisti, įmonės administratoriumi paskirti UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai įmonės administratoriumi paskyrė ne ieškovo pasiūlytą kandidatūrą. Teismas administratorių parenka pats tik tuo atveju, kai kreditorius, įmonės vadovas arba savininkas administratoriaus kandidatūros nepasiūlo (ĮBĮ 11 str. 2 d.).
2. Teismas pripažino, kad ieškovo siūloma administratoriaus kandidatūra yra tinkama ir nėra jokių sąlygų, kurios apribotų UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teisę būti atsakovo administratoriumi, todėl nepagrįstai administratoriumi paskyrė UAB ,,Mikola“, kuri neturi jokių pranašumų ir kurios niekas, turintis tam teisę, nepasiūlė. Be to, ieškovo žiniomis teismo paskirto administratoriaus UAB ,,Mikola“ direktorius bei bankrutuojančių įmonių administratorius J. M. yra prieštaringos reputacijos.
3. Teismo argumentas, kad administratoriaus UAB ,,Mikola“ buveinė yra Vilniuje, todėl tokiu būdu bus išvengta įmonės bankroto administravimo išlaidų padidėjimo dėl papildomų transporto išlaidų, nepagrįstas ir nepatvirtintas jokiais įrodymais, tokiais kaip administravimo išlaidų sąmata. Todėl, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovo pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą ir pats savo nuožiūra pasirinkti kitą administratorių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 10 straipsnio ketvirtosios dalies 1 punktas numato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. ĮBĮ 11 straipsnio antroji dalis suteikia asmeniui, pateikiančiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teisę pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą, kurią taip pat gali pateikti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardinti asmenys. Teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir kitą asmenį, atitinkantį ĮBĮ administratoriui keliamus reikalavimus. Teismo nesaisto ĮBĮ 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, jis, skirdamas bankroto administratorių, turi diskrecijos teisę bei gali laisvai jį pasirinkti iš kelių kandidatų, kurie atitinka ĮBĮ 11 straipsnio reikalavimus, suderinęs skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūrą su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos (ĮBĮ 11 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis AB „Žaliakalnio autotransportas” bankroto byloje, Nr. 3K-3-580/2001). Tokia teismui suteikta teisė užtikrina galimybę parinkti nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas UAB „Kruzas“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Mikola“. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo paskirtas bankroto administratorius UAB ,,Mikola“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus – teismui yra pateiktas UAB ,,Mikola“ sutikimas teikti UAB „Kruzas“ bankroto administravimo paslaugas (b. l. 24), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotas leidimas, suteikiantis UAB ,,Mikola“ teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (b.l. 25), UAB ,,Mikola“ kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (b. l. 46). Aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio ketvirtojoje dalyje, kurios būtų kliūtimi UAB ,,Mikola“ paskirti UAB „Kruzas“ administratoriumi, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Mikola“ atitinka visus bankrutuojančios įmonės administratoriui įstatymo keliamus reikalavimus, bei į tai, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus skyrimas priklauso teismo diskrecijai, atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės prašymą skirti bankroto administratorių, kurį siūlė ieškovė, nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl įmonės administratoriaus paskyrimo panaikinimui ir yra nepagrįstas.
Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad UAB ,,Mikola“ gali netinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas bei netinkamai ginti kreditorių teises, nes įmonės direktorius bei bankrutuojančių įmonių administratorius J. M. yra prieštaringos reputacijos, kaip nepagrįstas įrodymais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės bankroto administratorius yra įmonės valdytojas, turintis įstatymo, įmonės kreditorių susirinkimo suteiktus įgalinimus įmonės bankroto procese, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo skaidrumas bei sklandumas, todėl ĮBĮ yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ar jo pakeitimo. Tai, kad teismas paskyrė ne apeliantės siūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo neatitikimo šiam subjektui įstatymo keliamų reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.