Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei Viršilaitei ir atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. M.) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsakovė vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais nustatytais faktais ir aplinkybėmis, atsakovė mano, jog komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, nesiaiškino reikšmingų aplinkybių, neapklausė pareigūnų, taigi patikrinimą atliko neišsamiai, nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

1. Šioje byloje pareiškėjas ginčija Profesinės sąjungos 2015-08-24 rašto Nr. 1P-370, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui G. M., teisėtumą ir pagrįstumą.

2. Nustatyta, kad: G. M. yra Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas, Profesinės sąjungos renkamojo organo narys (b. l. 40); Departamento generalinis direktorius 2015-06-15 įsakymu Nr. 1B-468 (pakeistas 2015-07-02 įsakymu Nr. 1B-601) sudarė komisiją, kuriai pavedė ištirti G. M. galimą tarnybinį pažeidimą (b. l. 5, 6); komisija 2015-08-04 surašė Išvadą Nr. 7B-1622, kurioje nustatyta, kad G. M. padarė tarnybinį pažeidimą, pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 7–19); Departamentas 2015-08-07 raštu Nr. (5.46)3B-8102 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašė duoti sutikimą G. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 23); Profesinė sąjunga 2015-08-24 raštu Nr. 1P-370 atsisakė duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodydama, kad komisija patikrinimą atliko neišsamiai ir neobjektyviai, nesiaiškino aplinkybių dėl mobiliųjų grupių ekipažų darbo tvarkos, nevertino, kada ekipažai gali savarankiškai pasirinkti darbo vietą, taip pat nesiaiškino voko su užduotimi dingimo bei vėlesnio atsiradimo aplinkybių, todėl Profesinė sąjunga nurodė mananti, kad tarnybinę nuobaudą G. M. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje (b. l. 24, 25).

3. Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas, Taisyklės ir 2014-10-20 Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000 (toliau – Kolektyvinė sutartis) (b. l. 26–34).

Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Pagal Statuto 42 straipsnį kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 dalis), o tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 dalis). Pagal Taisyklių 33 punktą pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos inter alia Profesinių sąjungų įstatyme, kuriame nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Papildomos muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje, pagal kurią: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).

LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad: įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., 2004-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.). LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant jos renkamojo organo nario G. M. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimus, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

4. Profesinės sąjungos 2015-08-24 rašto Nr. 1P-370 (b. l. 24, 25) turinį įvertinus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuotina, kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos nario G. M. padarytos veikos ir jos kvalifikavimo, nesutinka, kad nustatyta veika gali būti kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas. Šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad G. M. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Tokiu motyvu nelaikytina ir Profesinės sąjungos 2015-08-24 rašte Nr. 1P-370 nurodyta prielaida, kad už galimai padarytą tarnybinį pažeidimą bausdamas G. M. Departamentas siekia parodyti, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai pareigūnų atžvilgiu, nes šis teiginys nepagrindžiamas jokiais įrodymais.

Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, t. y. neištirtos ir neįvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės. Šie motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje Nr. 7B-1622 pateiktu jos nario G. M. atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimą tarnybinį pažeidimą, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip G. M. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovė nepateikė ir atsiliepime.

Vadinasi, Profesinė sąjunga 2015-08-24 raštu Nr. 1P-370 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys ir taip sutrukdė Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą. Todėl Profesinės sąjungos 2015-08-24 raštas Nr. 1P-370 naikintinas.

5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Departamento prašymas tenkintinas, Profesinės sąjungos 2015-08-24 raštas Nr. 1P-370 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotojui G. M., naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendė:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015-08-24 raštą Nr. 1P-370 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotojui G. M..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.