- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- e2-5620-904/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00502-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Atsakovas
- K. I.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Simdovis“, atstovaujamos bankroto administratorės Liudmilos Leonenko, ieškinį atsakovei K. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančių (actio Pauliana).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) 2016 m. birželio 30 d. paskolos grąžinimo sandorį tarp ieškovės ir atsakovės pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana); 2) taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisti iš atsakovės 1322,53 Eur sumą; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
2018 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu.
Atsakovei ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei pateikus prašymą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1345-253/2017 uždarajai akcinei bendrovei „Simdovis“ – ieškovei, iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta Liudmila Leonenko. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kadangi ši bendrovė yra skolinga fondo biudžetui 2184,78 Eur. 2017 m. spalio 2 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Simdovis“ bankroto administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai pagal bylų (dokumentų) perdavimo aktą Nr. 2017-01. Iš perduotų dokumentų nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. 9, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. sausio 1 d. pervesti į ieškovės banko sąskaitą arba įnešti į bendrovės kasą 5000 Eur, o ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. birželio 30 d. grąžinti paskolą bei sumokėti 4 procentų dydžio palūkanas. Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad negrąžinus paskolos iki numatytos datos, paskola bus dalinai užskaityta įmonės ilgalaikiu turtu, pagal sutarties Priedą Nr. 1, neįvertinus PVM, 1093 Eur sumai. Atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė – 2016 m. sausio 1 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 5000 Eur. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra SDP020, pagal kurią atsakovė nupirko įvairių prekių iš ieškovės už 1093 Eur, perduotoms prekėmis buvo pritaikytas PVM, sąskaitos bendra suma – 1322,53 Eur. Nustatyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitos suvestinėje 4422 už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. nurodyta, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei sumažėjo 1322,53 Eur sumai, likęs įsiskolinimas – 3776,65 Eur.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Nustatyta, kad ieškovė jau 2016 m. buvo nemoki, kadangi turto turėjo už 1034 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47144 Eur sumą. Be to, nustatyta, kad bendrovės turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovė pažeidė VSDFV Klaipėdos skyriaus teises, kuriam ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pradelstas finansinis reikalavimas, todėl sandoris sudarytas su atsakove sumažino įmonės turtą, iš kurio galėjo būtų tenkinami kreditoriniai reikalavimai.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti tiek iš įstatymo, prisiimtų įsipareigojimų arba konkrečių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu atveju įvertina teismas. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Šiuo atveju sandoris buvo sudarytas siekiant patenkinti išimtinai tik atsakovės, kuri buvo bendrovės buhalterės (kuri pasirašė PVM sąskaitoje – faktūroje) dukros interesus. Ginčijamo, neprivalomo sandorio sudarymas lėmė ieškovės turto sumažėjimą bei kreditorių interesų pažeidimą.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.67 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Kaip pažymi ieškovė, šiuo atveju preziumuotinas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas, kadangi prekės ieškovei perduotos išrašant PVM sąskaitą – faktūrą, kurią pasirašė ieškovės buhalterė – atsakovės mama, o ne bendrovės direktorius. Teismo vertinimu, nustatytos visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui.
Pripažinus sandorį negaliojančiu ir vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje duomenų apie PVM sąskaitos – faktūros pagrindu įgytus daiktus, jų buvimo vietą, būklę, vertę nėra pateikta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti pinigų sumą – 1322,53 Eur, t. y. piniginį ekvivalentą, kuris apskaičiuotas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai atsakovė gavo tai, ką privalo grąžinti (CK 6.145 straipsnio 1 dalis,. 6.146 straipsnis, 6. 147 straipsnio 1 dalis.)
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai apie patirtas atstovavimo išlaidas (advokato teisinę pagalbą), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Simdovis“ ir atsakovės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 30 d. sudarytą paskolos grąžinimo sandorį negaliojančiu.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Simdovis“, juridinio asmens kodas 303535986, iš atsakovės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1322,53 Eur skolą.
Priteisti iš atsakovės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį valstybei yra būtina pateikti teismui.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.