Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-05 · Administracinė byla Nr. AS-415-163-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-05
Bylos Nr.
AS-415-163-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
Kategorijos
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 57.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS7-163-07Procesinio sprendimo kategorija 17.2; 57.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas ir juo patvirtintos taisyklės neprieštarauja ministro įsakymams ir įstatymui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 sprendimas Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir juo patvirtintos „Automobilių stovėjimo vietų nustatymo taisyklės“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10, 11, 12 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsniui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos „Automobilių stovėjimo vietų nustatymo taisykles“, visa apimtimi yra norminis teisės aktas, kadangi atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje esančiam norminio teisės akto sąvokos išaiškinimui.

Teismas nutartyje nurodė, kad 2006 m. gruodžio 5 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (b.l. 90) ir į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje (b.l. 91) prašydamas informacijos apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“ paskelbimą spaudoje. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2006 m. gruodžio 8 d. raštu pateikė teismui (b.l. 92, 93) dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 224 priedą „Sostinė“ (Nr. 18992766)), kuriame yra informacija apie Tarybos sprendimo priėmimą, raštu nurodė, kad visas sprendimo tekstas paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas 2006 m. gruodžio 18 d. raštu (b.l. 94, 95) informavo, kad oficialus informacinis pranešimas apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“ priėmimą buvo paskelbtas 2006 m. rugsėjo 30 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, pateikė šio skelbimo nuorašą. Nutartyje nurodyta, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu savivaldybės atstovė patvirtino, kad daugiau pranešimų apie Tarybos sprendimą spaudoje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ši teisės norma nustato, kad oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Vietos savivaldos įstatymo 21(1) straipsnis nustato, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato minėtas įstatymas.

Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 26 d. priimtas sprendimas Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos „Automobilių stovėjimo vietų nustatymo taisykles“ nebuvo tinkamai paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbime Tarybos sprendimo antraštė nurodyta klaidingai, nes Tarybos sprendimo pavadinimas yra kitoks, priimto sprendimo esmė neišdėstyta, nenurodytas interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. 2006 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo Nr. I-1323 4 punkte nustatyta, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 20 d., t.y. ne nuo vėlesnės datos, nei buvo priimtas, ir nors ir netinkamai paskelbtas, bet nuo priėmimo dienos. Dėl nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, kad norminis teisės aktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir juo patvirtintos „Automobilių stovėjimo vietų nustatymo taisyklės“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra negaliojantis.

Pažymėjo, kad administraciniam teismui nėra teisminga byla dėl prašymo ištirti, ar negaliojantis norminis teisės aktas neprieštarauja įstatymui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas gali skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu. To paties įstatymo 116 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, arba administracinis teismas gali nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Šias ABTĮ normas aiškinant sąveikoje su įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsniu, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pavedęs tirti galiojančių norminių savivaldybės administracinių aktų teisėtumą, nes siekė šios teisenos tvarka nutraukti prieštaraujančių įstatymui ar Vyriausybės teisės aktui norminių teisės aktų galiojimą. Nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą iš esmės prašydamas ištirti negaliojančio norminio teisės akto teisėtumą, o nustačius, kad skundžiamas aktas prieštarauja pareiškėjo nurodytoms įstatymo nuostatoms, šis aktas, tose dalyse, kurios prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turėtų būti panaikintas, teismas konstatavo, kad prašymas dėl negaliojančio norminio teisės akto panaikinimo yra neteismingas teismui, byla dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo nutraukiama.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad vertinant norminio teisės akto paskelbimo tvarkos pažeidimo įtaką konkretaus teisės akto galiojimui, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo mastą, taip pat į reikalavimo viešai skelbti norminius aktus, pagrindinę paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A1-933-04) . Vien tai, jog skelbiant informaciją apie priimtą teisės aktą buvo klaidingai paskelbta antraštė ir trumpai neišdėstyta sprendimo esmė, negali būti laikoma esminiu norminio teisės akto paskelbimo tvarkos pažeidimu. Viso sprendimo teksto (bei juo patvirtintų Taisyklių) paskelbimo Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje ir duomenų, kurie yra nurodyti informaciniame pranešime apie tarybos priimtus sprendimus (t.y. sprendimo priėmimo data ir jo numeris), visiškai pakanka tam, kad protingas ir rūpestingas asmuo galėtų rasti priimtą sprendimą ir susipažinti su juo. Be to, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, antraštės tam tikrais atvejais gali ir nebūti. Daro išvadą, jog toks teisės aktų paskelbimo tvarkos pažeidimas negali būti laikomas esminiu. Teisės akto pripažinimas negaliojančiu dėl neesminio, formalaus pažeidimo, prieštarautų teisinio apibrėžtumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimams, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamentas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo nutartį. Nurodo, jog sutinka su teismo išvada, kad skelbiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir juo patvirtintas „Automobilių stovėjimo vietų nustatymo taisykles“ nebuvo laikytasi įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos savivaldybės atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų skelbimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Ginčijama nutartimi teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodyti subjektai, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą (Administracinė byla Nr. I1-1/2006. Procesinio sprendimo kategorija 17.1; 57.1.).

Nagrinėjamoje byloje į apygardos administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipėsi ne individualią bylą nagrinėjantis teismas, o Vyriausybės atstovas apskrityje, taigi savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo bylos išsprendimas tiesiogiai nėra susijęs su individualių asmenų teisių gynimu. Atsižvelgiant į Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas šioje byloje į teismą kreipėsi prašydamas ištirti negaliojančio norminio teisės akto teisėtumą, galėjo konstatuoti, jog prašymas dėl tokio norminio teisės akto panaikinimo nėra priskirtinas teismo komperencijai ir bylą dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo nutraukti.

Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Minėtame straipsnyje nustatyta, jog vietinėje spaudoje skelbiamame oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos „Automobilių stovėjimo vietų nustatymo taisykles“ teisėtumo ištyrimo.

Skelbiant spaudoje apie minėto norminio akto priėmimą 2006 m. rugsėjo 30 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede vilniečiams „Sostinė“ buvo išspausdintas oficialus informacinis pranešimas „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, priimti 2006-09-20 posėdyje Nr. 57“, kurio 17 punkte nurodyta tokia informacija: „17. Nr. 1-1323 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo ir kompensacijų už trūkstamas automobilių stovėjimo vietas taisyklių patvirtinimo“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog informaciniame pranešime apie sprendimo paskelbimą nėra nurodyta teisės akto antraštė, priimto sprendimo esmė bei interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Pažymėtina, jog taip pat nėra nurodyta, jog visas sprendimo tekstas buvo paskelbtas savivaldybės interneto tinklalapyje, o teisės akto antraštė gali būti nenurodoma tik tuo atveju, jei teisės aktas jos neturi. Oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimas laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga tam, kad teisinių santykių subjektai žinotų, koks yra galiojančių teisės aktų turinys, ir galėtų juos vykdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, skelbime nenurodžius tikslaus priimto sprendimo pavadinimo ir interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adreso, negalima pripažinti, jog prašomas ištirti teisės aktas, yra paskelbtas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai leidžia padaryti išvadą, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti apygardos administracinio teismo nutartį pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad norminio administracinio akto teisėtumo bylos nutraukimas dėl šio norminio administracinio ištyrimo neužkerta kelio individualią bylą nagrinėjančiam administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui kreiptis į administracinį teismą ištirti negaliojančio norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu tai yra būtina sprendimui byloje priimti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148, 151 str. 1 p.,

nutarė:

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius