Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties V. J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (toliau – Institucija) 2014 m. kovo 27 d. nutarimu V. J. A. paskirta 200 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 78 str. 1 d. t.y. už tai, kad 2014 m. kovo 4 d. ties daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini) jos iniciatyva, neturint Kauno raj. savivaldybės administracijos išduoto leidimo, buvo nukirsti 3 baltieji gluosniai, kurių skersmuo kelmuose yra 65 cm., 70 cm. ir 45 cm. Medžiai priskirti saugotiniems medžiams ir augo bendro naudojimo žemėje, o nukirsdama saugotinus 3 baltuosius gluosnius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p., kuris nurodo, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui. Šio aprašo 13.8. p. nurodo, kad leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo.

V. J. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį ir prašo, ją panaikinti, bei panaikinti Institucijos 2014-03-27 nutarimą ir 2014-03-31 pretenziją. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prie apeliantės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), augo trys supuvę ir išsikeroję gluosniai, kurie rėmėsi į jos namo langus ir kėlė grėsmę ne tik namui, bet ir žmonėms, nes nuo vėjo medžių šakos lūždavo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. J. A. 2014-02-25 nuvyko į Kauno rajono Domeikavos seniūniją, parašė prašymą, kad leistų medžius pašalinti, jį padavė seniūnei, kuri patikino, kad leidimas tikrai bus išduotas ir ji viskuo pasirūpins. V. J. A. praėjus savaitei, surado žmogų, kuris tuos medžius nupjovė. Kitą dieną atvykęs Institucijos atstovas G. V. išsiaiškinęs padėtį, buvo nustebęs, kodėl leidimas dar nėra išduotas. 2014-03-12 atvažiavusi komisija svarstė, ką daryti, nes prašymas leisti medžius nupjauti buvo parašytas prieš savaitę, o leidimas dar nebuvo išduotas, tačiau jie teigė, jog medžius tikrai reikėjo nupjauti, nes jie kėlė grėsmę žmonių saugumui, o leidimas tikrai būtų buvęs išduotas. Tačiau Institucijos atstovas G. V. surašė nutarimą, kuriuo apeliantei paskyrė 200 litų baudą, o 2014-03-31 ji gavo pretenziją dėl padarytos žalos kompensavimo – 2700 litų. Apeliantė nurodo, jog ji yra antros grupės invalidė ir gauna minimalias pajamas.

V. J. A. apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantė kreipėsi į Domeikavos seniūnę, prašydama leisti nupjauti nepatenkinamos būklės medžius. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014-03-03 raštas, patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriuje buvo gautas Domeikavos seniūnijos seniūnės prašymas dėl medžių (3 gluosnių) kirtimo, o atsižvelgiant į tai, kad medžiai buvo pažeisti puvinio, džiūstantys, leidimas neatlygintinai juos kirsti Domeikavos seniūnei būtų išduotas. Patikrinimą atlikę pareigūnai t. y. Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus darbuotojai D. Š., M. Č., bei Institucijos specialistas G. V., Faktinių aplinkybių nustatymo 2014-03-12 akte konstatavo, kad nupjautų medžių būklė nepatenkinama, medžių kamienai išpuvę, apkrėsti grybu, dalis šakų sausos, pagrindiniai kamienai drevėti, praeityje medžiai buvo netinkamai genėti (b. l. 27-29). Padarytos žalos gamtai 2014-03-31 skaičiavimas, taip pat patvirtina, kad medžių būklė nepatenkinama (stipriai pažeisti ligų, džiūstantys, kamienai drevėti). Institucijos atstovas G. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog medžiai buvo prastos būklės, leidimas kirsti medžius būtų buvęs išduotas neatlygintinai, bet buvo tokios aplinkybės, kad pilietė nesulaukusi leidimo išpjovė medžius, jeigu būtų sulaukusi leidimo, konflikto nebūtų kilę.

ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (ATPK 249 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybė, kad apeliantė nukirto medžius anksčiau nei buvo gautas leidimas, neturėtų lemti tokios situacijos, kad tinkamai savo prievolę įvykdęs asmuo t.y. kreipęsis į seniūniją ir gavęs patikinimą, kad leidimą gaus, bei siekdamas išvengti grėsiančios žalos, kuri galėjo kilti tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek ir turto saugumui, tačiau nepiktybiškai pažeidęs atitinkamus procedūrinius reikalavimus, būtų baudžiamas. Juo labiau, kad esminis dokumentas – leidimas kirsti medžius, būtų tikrai buvęs išduotas. Byloje nustatyta, kad medžiai nepatenkinamos būklės, o gauta mediena paskirstyta socialiai remtinoms šeimoms. Aukštesnysis teismas vadovaujasi protingumo principu, kuris reikalauja ginti asmenį, kuris elgiasi protingai - atidžiai, rūpestingai, apdairiai, sąžiningai, teisingai, nepiktnaudžiauja savo teisėmis.

Aukštesnysis teismas įvertino išdėstytas aplinkybes, ir šį administracinės teisės pažeidimą vertina, kaip padarytą būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes apeliantės veiksmai visiškai atitiko ATPK 17 str. nurodytus būtinojo reikalingumo požymius – siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala t. y. V. J. A. siekdama, pašalinti tiek jai, tiek kitiems asmenims bei visuomenės ir valstybės interesams gresiantį pavojų ir nupjaudama tris labai blogos būklės medžius, nei valstybei, nei aplinkai žalos nepadarė (ATPK 17 str.), atvirkščiai ji išvengė galimos didelės grėsmės, o vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio jos elgesio negalima laikyti pavojingu ar piktybišku. Todėl Institucijos nutarimu V. J. A. paskirta 200 Lt administracinė nuobauda prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė išskirtines aplinkybes ir pritaikęs ATPK 30¹ str., nuobaudą sumažino, tačiau apylinkės teismas netyrė, ar apeliantės veiksmuose yra visos būtinojo reikalingumo sąlygos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kuri daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą – kad V. J. A. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 250 str. 1 d. 4 p.), o toks veikimas nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. J. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.