- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- N-444-1466-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-03583-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. A. 2010 m. gegužės 2 d., apie 18.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „Audi A8“, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 119 ir 231 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. nutarimu A. A. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė 150 litų baudą, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, iškeltą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, A. A. atžvilgiu nutraukė. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog A. A. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visas byloje esančias abejones dėl įvykio aplinkybių vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas konstatavo, kad A. A. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, išrašas iš duomenų bazės apie asmenį ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas KET pažeidimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
II.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimą ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pažeidėjo, kuris suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, parodymais, kurie visiškai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pažeidimo vietos schema, nukentėjusiojo paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, todėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena A. A. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. atsiliepimu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nematė, negirdėjo ir nesuprato, jog kliudė kitą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį. Paaiškina, kad nematė, kad nukentėjusysis ar kitas asmuo jam šauktų, reikštų pretenzijas ar kitu būdu parodytų, jog sukėlė eismo įvykį, kliudyto automobilio vairuotojas net neišlipo iš automobilio. Akcentuoja, kad apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų tvirtinti, jog jis sąmoningu veiksmu, tyčia, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 litų iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prašydamas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai visas byloje esančias abejones dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 litų iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Principas in dubio pro reo (visos abejonės bei prieštaravimai aiškinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai) šiuo atveju buvo taikomas netinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius duomenis arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo.
Matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismas nesiėmė konkrečių veiksmų, kad visi neaiškumai dėl automobilio „Audi A8“ dalyvavimo 2010 m. gegužės 2 d. eismo įvykyje ir jį vairavusio asmens būtų pašalinti, nors tokia galimybė egzistavo. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, t. y. ir apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2415/2009).
Atsižvelgiant į A. A. inkriminuojamų pažeidimų pobūdį, akivaizdu, jog pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra liudytojų parodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis rašytiniame paaiškinime nurodė įvykį mačiusio liudytojo vardą ir telefono numerį (b. l. 15), tačiau minėtas liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio asmens bei transporto priemonių apgadinimus apžiūrėjusių policijos pareigūnų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant A. A. nubaudimo klausimą Kauno miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, 2010 m. birželio 4 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.