- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1792-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01470-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Kreditorius
- UAB „Žibai“
- Skolininkas
- A. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1792-370/2011
2011 m. gruodžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-08 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1809-385/2011 pagal kreditorės UAB „Žibai“ ieškinį skolininkui A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl 97 700 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir 732,75 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. P. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o šio nesant – pinigines lėšas (98 432,75 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-08-08 nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai – banko sąskaitose esančias skolininko pinigines lėšas neviršijant 97 700 Lt sumos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismui pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, prieštaravimuose apeliantas nurodė, kad kreditoriaus teismui pateiktuose pakvitavimuose nurodytų sumų nėra gavęs, pakvitavimuose nėra nurodyta, iš ko apeliantas pinigus gavo, todėl apeliantas nėra skolingas UAB „Žibai“.
Kreditorė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo (skolininko) turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje, klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininko finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Be to, bylų nagrinėjimo CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka procesas yra formalizuotas, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą tik tuo atveju, jei jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), tiek pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek teismo įsakymui yra teisingumo ministro patvirtintos formos. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (CPK 436 str. 1 d.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismas tą pačią dieną priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės pareiškimą tenkino, todėl teismui nebuvo jokių priežasčių netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad kreditorės reikalavimas yra nepagrįstas. Apeliantas savo skundą grindžia vien kreditorės reikalavimo nepagrįstumu, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės nesprendžia ir dėl ieškinio pagrįstumo nepasisako. Kreditorės reikalavimų pagrįstumo klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad teismo įsakymas yra panaikintas priėmus kreditorės ieškinį. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Byloje nagrinėjamu atveju apeliantas yra fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, ieškinio suma yra gana didelė. Pažymėtina, kad apeliantas bet kurioje proceso stadijoje gali prašyti teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikti alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, garantiją), nurodyti konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 150 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.