Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 09 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jujūra“ ieškinį atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja bendrasis interesas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas (draudėjas) UAB „Jujūra“ ir atsakovas (draudikas) UAB „BDA Draudimas“ 2007-12-18 sudarė krovininio automobilio MAN 19.414, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį (Polisas TPD Nr. 017302), nuo avarijų TPD, stichinės nelaimės TPD, trečiųjų asmenų neteisėtų veikų TPD, bei vagystės (b.l.9). Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo polisą (toliau draudimo polisas) TPD Nr. 017302, draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2007-12-19 00:00 val. iki 2008-12-18 24:00 val. Vadovaujantis Prienų PGT VPPI 2007-12-19 Aktu, dėl kilusio gaisro Nr. 168, gaisras pastebėtas 2007-12-19 00:50 val. (b.l.13). 2008-12-19 vilkikas sudegė. 2008-01-14 draudikas raštu Nr.28/116 informavo ieškovą, kad neturi pagrindo atlyginti žalos, nes nėra dar gavę Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos (b.l.10), o 2008-02-01 raštu Nr. 28/471 pranešė, jog neturi pagrindo atlyginti žalos, nes pirma eilinė įmoka už draudimą buvo sumokėta po įvykio, t.y., 2007-12-19.

LR CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (LR CK 6.987 str.). Draudimo sutartis turi būti rašytinė, o draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (LR CK 6.989 str.).

Nagrinėjamu atveju Draudimo polisas TPD Nr. 017302, patvirtina, kad 2008-12-18 tarp šalių buvo sudarytas krovininio automobilio draudimas, draudimo sutartis įsigalioja nuo 2007-12-19 00:00 val. ir galioja iki 2008-12-18 24:00 val., draudimo polisas patvirtintas draudiko ir draudėjo parašais. Vadovaujantis LR CK 6.996 str. 1,2 d., draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Jeigu draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos (premijos), tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kita.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, aiškinimas, kad draudimo įmokos sumokėjimas jau įvykus draudiminiam įvykiui pažeistų draudiko interesus, draudimo sutarties esmę, paskirtį ir prigimtį, netiksli, nes galimos pagrindinės LR CK 6.996 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys ir tai sietina su tais atvejais, kai konkrečioje šalių sudarytoje sutartyje (jos individualiai aptartose sąlygose) yra nustatyta kitaip. Taigi kiekvienu atveju, sprendžiant dėl to, įsigaliojo draudiminė apsauga pagal konkrečias draudimo sutartis ar ne, reikia vertinti konkrečios sutarties turinio sąlygas, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas nustatomas pagal draudimo įmokos sumokėjimo momentą.

Byloje nustatyta, kad draudimo polisas TPD Nr. 017302 išrašytas 2008-12-158, ir turėjo įsigalioti nuo 2008-12-19, 00:00 val. Draudimo bendrovės darbuotojos I. D. paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Jujūra“ direktorius tik 2008-12-19 ryte atvyko pasiimti ir pasirašyti poliso. Tačiau 2008-12-18 darbo dienos pabaigoje, neapmokėtas ir nepasirašytas draudimo polisas nebuvo anuliuotas. Taigi laikytina, kad tarp šalių buvo individuliai aptartos draudimo sutarties atsiskaitymo sąlygos. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad tai pačiai transporto priemonei buvo išrašytas privalomas transporto draudimas nuo 2007-11-20 Nr.12 1033487, kuris buvo apmokėtas tik 2008-01-03. Taigi tarp draudimo bendrovės ir UAB „Jujūra“ buvo susiklostę tokie santykiai, jog draudimo polisai buvo apmokami ne tuo pačiu metu kaip išrašomi, t.y., vėliau, tačiau draudimo apsauga įsigaliodavo jau sekančią dieną po draudimo poliso išrašymo dienos 00:00 val. Be to, draudimo bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog buvo 2008-12-19 į draudimo bendrovės sąskaitą buvo pervesti pinigai ne tik už draudimo polisą TPD017302, tačiau apmokėta ir už kitus draudimo polisus – TPD17300, 017301 (b.l.63). Draudimo bendrovė kitas draudimo sutartis laiko tinkamai sudarytas neatsižvelgiant į jų apmokėjimo ir pasirašymo laiką. Taigi šios aplinkybės parodo, jog atsakovas sudaręs draudimo sutartį, išdavęs draudimo polisą ir prisiėmęs riziką nuo 2008-12-19 00:00 val., įvykus draudiminiam įvykiui, remiantis formaliais pagrindais siekia išvengti žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė 2008-12-18 darbo dienos pabaigoje neanuliavusi TPD17302 draudimo poliso, bei kitų polisų TPD17300, TPD17301, tuo pačiu patvirtino, kad laiko, jog draudimo sutartys sudarytos tinkamai ir įsigalioja jose nustatytu laiku, tuo pačiu ir prisiėmė visą riziką, kylančią iš draudimo sutarčių.

Pažymėtina, kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo nesieti su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo momentu, šalių sudaryta draudimo sutartis bei draudiminė apsauga įsigalioja ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t.y., sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (LR CK 6.38 str.), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (LR CK 6.38 str. 3 d.). Bendradarbiavimo principas labai svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovui buvo tinkamai išaiškintos draudimo sutarties neapmokėjimo pasekmės. Priešingai, draudimo bendrovė 2008-12-19 gautas lėšas užskaičiusi kaip apmokėjimą už 2008-2-18 draudimo polisą TPD17302, bei kitus polisus, patvirtino, kad draudimo sutartis nėra nutraukta ir draudimo apsauga galioja nuo draudimo sutartyje nustatyto laiko, ir prisiėmė visą riziką.

Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų kaip nepagrįstus, nes nagrinėjamu atveju atsakovas prisiėmęs riziką ir siekdamas išvengti žalos atlyginimo pats elgiasi nesąžiningai. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad draudimo apsaugos įsigaliojimas draudimo taisyklėse ir draudimo polise traktuojamas skirtingai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį, ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje laiką, taip pat atsižvelgiant, jog pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir ieškovo atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, ieškovo atstovavimo išlaidos mažintinos nuo 1180 Lt iki 600 Lt (LR CPK 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 327 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 09 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „BTA Draudimas“ atsakovui UAB „Jujūra“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.