Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stalioniui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiesiems Nijolei M. L., R. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1967-06-08 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, teistas : 1) 1989-07-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d. numatyto nusikaltimo - 10 metų laisvės atėmimo; 2) 2002-03-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dėl Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. numatyto nusikaltimo - 4 mėn. laisvės atėmimo su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2007-03-27 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu dėl Lietuvos Respublikos BK 286 str. 3 d., 290 str. numatytų nusikaltimų, paskiriant subendrintą bausmę - 250 Lt dydžio baudą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 129 str. 1 d..140 str. 1 d., 129str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuo 2005-05-27 iki 2006-05-26 3 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, mažiausiai dešimt kartų mušdamas J. P., sukėlė jai fizinį skausmą.

Taip pat jis nuo 2006-05-26 3 val. iki 2006-05-28 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kitose tyrimu nenustatytose vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suduodamas mažiausiai septyniolika smūgių J. P. į galvą, rankas, juosmenį, kojas, padarė dvi paviršines muštines žaizdeles už kairio ausies kaušelio, poodinę kraujosruvą ties kairio antakio išorine dalimi, pereinančią į kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą ties dešinio antakio išorine dalimi, pereinančią į kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame skruoste, dešiniame petyje, ties dešinės mentės apatiniu kampu, dešinio juosmens užpakalinėje dalyje, dešinio klubo užpakalinėje dalyje, dešinio riešo priekinėje dalyje, dešinėje plaštakoje, dvi poodines kraujosruvas dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame, dvi poodines kraujosruvas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu nežymiai sužalojo J. P.. .

Taip pat, E. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006-05-27 apie 22 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu rankomis sugriebė J. P. už peties ir tyčia didele jėga pastūmė ją link lovų, dėl ko J. P. krisdama juosmens kairės pusės sritimi atsitrenkė į medinį lovos kraštą, tuo padarė kraujosruvą juosmens kairėje pusėje su blužnies plyšimu, dėl kurio, įvykus nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę, 2006-05-28 apie 3 val. ši mirė įvykio vietoje, tokiu būdu nužudė J. P..

Taip pat kaltinamasis 2010-07-20, laikotarpyje nuo 0 val. iki 2 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir prie šio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė V. A. mažiausiai devynis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, nugarą, dešinio klubo sritį, padarydamas minkštųjų audinių sumušimus veide ir galvoje, minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdinimus dešinėje nugaros pusėje, dešinio klubo srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius rankomis ir kojomis V. A. į krūtinę, tuo padarydamas krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimus, VII - VIII šonkaulių lūžius, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis V. A. į pilvą, tuo padarydamas trauminius kasos ir plonosios žarnos pasaitų plyšimus, dėl ko, įvykus vidiniam kraujavimui, trauminiam šokui, poliorganiniam nepakankamumui, V. A. 2010-07-21 13 val. 55 min. mirė VšĮ KMU klinikose, tokiu būdu nužudė kitą žmogų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Irodymus bendrame bylos kontekste vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Kaltinamojo E. V. veiksmai tarpusavio konflikto su nukentėjusiaja J. P. metu, ko pasekoje nukentėjusioji mirė, vertintini kaip neatsargus gyvybės atėmimas, pasireiškęs nusikalstamo nerūpestingumo forma. Tokios išvados prieita išanalizavus liudytojų parodymus, įvertinus teismo medicinos specialistų išvadas. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 736/06 (02) nustatyta, kad J. P. mirė dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujosruva kairio juosmens minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę. Pakartotinės teismo medicinos specialistų komisijos išvados Nr. KM 129/06 (01), Nr. KM 129/10 (01) patvirtino pirminės teismo medicinos specialisto išvados dėl nukentėjusiosios mirties priežasties teisingumą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 736/06 (02) nurodyta, kad blužnies plyšimas galėjo gautis tiek suduodant kietu buku daiktu į juosmens sritį, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių galimai keliolikos minučių bėgyje iki mirties. Teismo medicinos specialistų komisijos išvadoje Nr. KM 129/06 (01) taip pat nurodoma, kad blužnies plyšimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku atsikišusiu daiktu į juosmens nugarinį paviršių kairėje pusėje, padarant kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose, galimybė, kad blužnies plyšimas galėjo atsirasti griūnant (krentant) bei atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį daiktą, neatmetama. Vertinant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, nukentėjusiosios mirties, svarbu išanalizuoti objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekiant teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nurodė, kad 2006-05-27, tarpusavio konflikto su nukentėjusiaja metu apie 23.30 val. kaltinamajam nedavus nukentėjusiajai išgerti alkoholio, nukentėjusioji jį koliojo, norėjo jam suduoti, nukentėjusioji jį puolė stovintį, po ko jis ją pastūmė, o nukentėjusioji griuvo ir atsitrenkė į lovos atlošą. Konfliktą mačiusi liudytoja G. Š. taip pat nurodė, kad konflikto metu kaltinamojo pastumta nukentėjusioji griuvo ir atsitrenkė į lovos kampinį medinį atlošą, po griuvimo nukentėjusioji susiėmusi rankomis pilvą aimanavo, kad skauda pilvą. Susietai vertindamas teismo medicinos specialistų išvadas su paties kaltinamojo parodymais ir liudytojos parodymais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai blužnis plyšo po kaltinamojo pastūmimo jai atsitrenkus į lovos medinį atlošą, vieno trauminio poveikio pasekoje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. nurodė, kad J. P. blužnies plyšimas pagal jam pateiktą medžiagą įvyko galimai nugriuvus ir atitrenkus į kietą buką paviršių, jis duomenų, kad jai buvo suduoti smūgiai neturėjo, tai, kad sužalojimo lokalizacija daugiau nugarinis paviršius, tokia aplinkybė nebūdinga suduodant smūgius stovint vienam prieš kitą, labiau būdinga griuvimui. Šie eksperto parodymai tvirtina kaltinamojo parodymus, kad kaltinamasis stūmė J. P. jiems stovint vienas prieš kitą veidu ir ši krisdama nugara susižalojo ir ko pasėkoje mirė. Be to nurodė, kad iš priekio ant nukentėjusiosios kūno nebuvo rasta sužalojimų, kad būtų suduota. Priežastiniame ryšyje tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, šiuo atveju padariniai yra atsitiktiniai, kaltinamojo veiksmuose nėra tyčinės kaltės siekiant kilusių padarinių, dėsningo veikos rezultato - nukentėjusiosios mirties. Tai rodo aplinkybių visetas įvertinus tiek objektyviąją tiek subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Kaltinamojo veiksmuose nebuvo kryptingo, intensyvių smutinių veiksmų panaudojimo, dėsningo veikimo numatant ir siekiant nukentėjusiosios mirties, be to nukentėjusiajai blužnis plyšo ne nuo kaltinamojo tiesioginio smūgio į žmogui gyvybiškai svarbią kūno vietą (pilvą), o nuo pastūmimo atsitrenkus į lovos medinį atlošą, tokioje situacijoje iš anksto negalint numatyti, kad nukentėjusioji griūdama pavojingai susižalos. Nukentėjusiosios pastūmimas, po ko jai atsitrenkus į lovos medinį atlošą plyšo blužnis, vertintinas kaip ne­at­sar­gus gy­vy­bės at­ėmi­mas dėl nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­mo, nes kal­ti­nin­kas pagal faktines įvykio aplinkybes nesuprato ir ne­nu­ma­tė, kad jo vei­ka ga­li at­im­ti gy­vy­bę nukentėjusiajai, ta­čiau pa­gal vei­kos ap­lin­ky­bes tu­rė­jo ir ga­lė­jo nu­ma­ty­ti, kad kambaryje, kuriame yra daiktų, į kuriuos griūnant galima susižeisti, nukentėjusiosios pastūmimas galėjo sukelti kilusias pasekmes. Nukentėjusiosios mirtis, yra atsitiktinis dėl nusikalstamo nerūpestingumo kaltinamojo veikos rezultatas, todėl veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.

Nukentėjusiosios J. P. lavone pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 736/06 (02) nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvoje, dešiniame petyje, nugaroje, dešinėje rankoje, abiejose kojose, kraujosruvos galvos ir kairio juosmens minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdelės kairiame ausies kaušelyje, galimai padaryti paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pakartotinėje teismo medicinos specialistų komisijos išvadoje Nr. KM 129/10 (01) nurodoma, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti apie dviejų parų laikotarpyje iki mirties ir, kad tiek kartu, tiek atskirai jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimai paaiškinami 17 trauminių poveikių. Teismas, įšanalizavęs faktinių aplinkybių visumą, liudytojų nurodytų aplinkybių iki nežymaus nukentėjusiosios sužalojimo sąsajumą, priėjo išvados, kad nukentėjusiajai sužalojimai, pasireiškę nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryti kaltinamojo. Liudytoja G. Š., parodė, kad kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kurio metu nukentėjusioji buvo pastumta ir atsitrenkė i medinį lovos atlošą, ji matydama, kad konfliktas nesibaigs, nuėjo į kitą kambarį pakviesti V. J., kuriame girdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiosios riksmus, iš kurių suprato, kad jie mušasi, taip pat girdėjo, kaltinamojo frazę, kad nukentėjusioji „dabar atsiims“, girdėjo vieną ar du „pliaukštelėjimus“ bei nurodė, kad jai išėjus į kitą kambarį barnis truko apie penkiolika minučių. Liudytoja S. G. J. nurodė, kad išgertuvių metu kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ji su V. J. išėjo į kitą kambarį, girdėjo nukentėjusiąją prašant kaltinamojo, kad jis jos nemuštų, po to išgirdo smūgio, panašaus kaip suduodant į veidą garsą. Liudytojas V. J. nurodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilus konfliktui, jis su S. G. J. išėjo į kitą kambarį, po to atėjo G. Š., kuri sakė, kad E. V. ir J. P. stumdosi, tuo metu jis girdėjo barnį. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, kurie girdėjo, kad per 2006-05-27 vakare tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilusį konfliktą, J. P. buvo suduoti smūgiai, be to pagal teismo medicinos specialistų išvadas, sužalojimai padaryti apie dviejų, vienos paros laikotarpyje, tai reiškia, kad nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti anksčiau, taip pat anot eksperto J. R. visi sužalojimai galėjo būti padaryti per vieną traumavimo epizodą, be to atsižvelgiant į liudytojos J. G. liudijimą, kad po 2006-05-22 ryte matytų J. P. sužalojimų, naujų sužalojimų 2006-05-27 ant nukentėjusiosios kūno nematė, įvertinęs visumą įrodymų, daro išvadą, kad E. V., veikdamas tiesiogine tyčia, konflikto metu sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą, jai padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl ši jo veika, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad J. P. nežymiai sutrikdyta sveikata ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, kadangi atlikus įrodymų tyrimą ši aplinkybė nepasitvirtino.

V. A. nužudymas

Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas R. V. parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (miręs). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, su pusbroliais S. A. ir E. V. gyveno maždaug nuo 2006 metų. Pastarieji gyveno viename kambaryje, o jis kitame kambaryje, vadinamame „dešrine“. Visi išgerdavo alkoholinių gėrimų. Jis su S. A. nuolat girtavo nuo 2010-07-12 iki 2010-07-19, tuo laikotarpiu su jais kartais girtaudavo ir E. V.. 2010-07-19 išgertuvėse dalyvavo jis, S. A. ir E. V.. Apie 22 val. į namą atėjo V. A., jis atsinešė du dviejų litrų talpos butelius alkoholio skiedinio. Jis išgėrė porą stikliukų ir išėjo atsigulti į savo kambarį, o S. A., E. V., V. A. paliko kambaryje prie stalo. Gulėdamas lovoje girdėjo E. V. ir V. A. ginčą, po to užmigo. Apie 23-24 val. ėjo į virtuvę atsigerti, E. V. sėdėjo virtuvėje, o V. A. namuose nebuvo. E. V. jam pasakė, kad davė V. į „liūlį“ ir išvarė iš namų. Jis suprato, kad E. V. mušė V. A., tačiau apie tai neklausinėjo, nuėjo miegoti. Apie 2 val. nakties ėjo į tualetą, išėjęs pro lauko duris netoli slenksčio ant žolės pamatė gulintį V. A.. Jis iš namo prieangio paėmė striukę ir užklojo V. A., su juo nieko nekalbėjo. Tamsoje nematė, ar V. A. buvo sužalotas. 2010-07-20 apie 8 val. į namą atėjo S. A. sugyventinė R. O., ji paklausė, koks žmogus guli kieme. R. O. pakėlė striukę, kuria buvo užklotas V. A., tada jie pamatė, kad V. A. stipriai sužalotas – buvo matomos kraujosruvos veide, V. A. gargaliavo. V. A. gulėjo toje pačioje vietoje, kaip ir naktį, apie 2 val. R. O. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. E. V. išgėręs alkoholio būdavo agresyvus, priekabus, anksčiau ne kartą buvo apstumdęs ir apkumščiavęs V. A.. S. A. yra neįgalus, nevaikšto, yra fiziškai silpnas, todėl nebūtų galėjęs smurtauti (t. 2, b. l 96-98).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, R. V. parodė, kad V. A. 2010-07-19 vakare, kai atėjo į namą, buvo sveikas, nesužalotas (t. 2, b. l. 104-109).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 737/10 (02) patvirtina, kad V. A. mirties priežastis - trauminiai kasos ir plonžarnės pasaito plyšimai sukėlę vidinį kraujavimą, trauminį šoką ir poliorganinį nepakankamumą. V. A. mirė KMUK 2010-07-21 d. 13:55 val. V. A. kūne konstatuoti sužalojimai: 1. trauminiai kasos ir plonosios žarnos pasaitų plyšimai, sukėlę vidinį kraujavimą, padaryti kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti nuo spyrių į priekinę pilvo sienelę; labai tikėtina, jog šie sužalojimai, sprendžiant pagal jų lokalizaciją, buvo padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais; šie pilvo organų sužalojimai yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų pasėkoje ištiko mirtis; 2. krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimai su VII-VIII šonkaulių lūžiais padaryti nemažiau kaip trimis smūgiais kietu buku daiktu ir taip pat greičiausiai spiriant koja; šonkaulių lūžiai vertinant atskirai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. 3. minkštųjų audinių sumušimai veide ir galvoje padaryti ne mažiau kaip septyniais smūgiais kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti tiek spardant kojomis, tiek ir smūgiuojant rankomis; šie galvos minkštųjų audinių sužalojimai tiek visumoje, tiek ir vertinant kiekvieną atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus; sužalojimai krūtinėje ir galvoje apsunkino bendrą nukentėjusiojo sveikatos būklę, tačiau esminės įtakos mirčiai neturėjo; minkštųjų audinių sumušimai ir odos nubrozdinimai dešinėje nugaros pusėje ir dešinio klubo srityje išsivystė nuo slystančių smūgių kietu buku daiktu; sužalojimai padaryti dviem poveikiais ir tuo pačiu metu kaip ir kiti sužalojimai; šie paviršiniai sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus.

Taip susižaloti pats nukentėjusysis galėjo nebent tyčia ir kryptingai save žalodamas. Kovos ar savigynos morfologinių požymių nėra. Po patirtų sužalojimų žmogus kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, vėliau, progresuojant nukraujavimui ir vystantis šokui, savarankiškų, sąmoningų veiksmų galimybė tolydžiai mažėjo. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kelios ar net keliolika valandų prieš patenkant į stacionarą. Tai patvirtina didelis kraujo kiekis pilve, išsivysčiusio šoko klinika ir dalinai histologinio tyrimo duomenys. Sužalojimai išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose, todėl galima teigti, jog traumos metu nukentėjusysis buvo įvairiose padėtyse, tai yra jo kūno poza dinamiškai kito. Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti smūgiuojant į priekinę pilvo sienelę. Sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos, padarytos kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu, požymius. Sužalojimai padaryti didele jėga - plyšo pilvo ertmės organai, buvo sulaužyti šonkauliai. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą (t. 2, b. l. 29-36).

Apklaustas ekspertas Ąžuolas Sutkus patvirtino savo išvadą ir parodė, kad V. A. sužalojimai neįvyko krentant, tokios aplinkybės netiktų. Vien kritimu nuo laiptų neįmanoma patirti sužalojimų akių vokuose, alkūnėse, keliai nenubrozdinti. Kasos ir plonosios žarnos plyšimai galėjo įvykti po spyrio, gal net ir dviejų spyrių, nemažiau, o krentant ant kampo, ar briaunos neišeina, reikalingas labiau ribotas paviršius. Traumuojantis paviršius nebuvo didelis dėl šonkaulių. Dėl atskirų sužalojimų laiką tikslinti negali, pasakyti, kad buvo padaryta skirtingu laiku, negalima.

Teismo biologijos specialistų išvada Nr. 140-(5974)-IS1-233 patvirtina, kad: 1. ant tirti pateiktų E. V. dešinės rankos nagų nuokarpų (tiriant pažymėta mėg. Nr. 11), V. A. striukės (tiriant pažymėta mėg. Nr. 13-16), kelnių (tiriant pažymėta mėg. Nr. 17, Nr. 18) ir dviejų kojinių (tiriant pažymėta mėg. Nr. 19, Nr. 20) rasta žmogaus kraujo, o ant tirti pateiktų E. V. marškinėlių, džinsų, batų ir kairės rankos nagų nuokarpų žmogaus kraujo nerasta; 2. ant tirti pateiktų E. V. dešinės rankos nagų nuokarpų (tiriant pažymėta mėg. Nr. 11) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su E. V. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000009 %; 3. ant tirti pateiktų V. A. striukės (tiriant pažymėta mėg. Nr. 13, Nr. 14, Nr. 16) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su V. A. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 %; 4. ant tirti pateiktų E. V. kairės rankos nagų nuokarpų (tiriant pažymėta mėg. Nr. 12), marškinėlių (tiriant pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 2) rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą. Mėg. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 12 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. V. genotipu; 5. ant tirti pateiktų V. A. striukės (tiriant pažymėta mėg. Nr. 15), kelnių (tiriant pažymėta mėg. Nr. 17, Nr. 18) ir kojinių (tiriant pažymėta mėg. Nr. 19, Nr. 20) rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; 6. ant tirti pateiktų E. V. batų (tiriant pažymėta mėg. Nr. 7-10), džinsų (tiriant pažymėta mėg. Nr. 3-6) žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (t. 2, b. l. 69-72).

Teismo kriminalistikos specialistų išvada Nr. 11-2240 (10), 11-2409 (10), 11-2492 (10) patvirtina, kad: 1. ant tirti pateiktų V. A. striukės ir sportinių kelnių rasta raudonos spalvos medvilnės pluoštų ir raudonų medvilnės pluoštų su žaliai juodos spalvos dažų dalelėmis pluoštų paviršiuje, vienodų su E. V. marškinėlių trikotažo atitinkamais pluoštais; 2. ant tirti pateiktų V. A. drabužių (kepurės, striukės, sportinių kelnių, kojinių) rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su E. V. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais; 3. ant tirti pateiktų V. A. batų nėra pluoštų iš E. V. drabužių (marškinėlių ir džinsinių kelnių); 4. ant tirti pateiktų E. V. marškinėlių rasta blankiai pilkos spalvos (netolygiai dažytų) poliesterinių pluoštų, vienodų su V. A. striukės audeklo atitinkamais pluoštais; 5. ant tirti pateiktų E. V. sportinių batų rastas melsvai juodos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su V. A. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais; 6. ant tirti pateiktų E. V. džinsinių kelnių nėra pluoštų iš V. A. (striukės, sportinių kelnių, kojinių); 7. ant tirti pateiktų V. A. drabužių, batų, ir ant tirti pateiktų E. V. drabužių, sportinių batų nėra vienodų pašalinių pluoštų (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai); 8. ant V. A. drabužių (kepurės, striukės, kelnių, kojinių) ir batų nėra E. V. sportinių batų mikrodalelių; ant E. V. drabužių (marškinėlių ir džinsinių kelnių) ir sportinių batų nėra V. A. kepurės ir batų mikrodalelių; 9. ant V. A. drabužių (kepurės, striukės, kelnių, kojinių) ir ant E. V. marškinėlių yra vienodų pašalinių sidabrinės spalvos metalizuoto plastiko mikrodalelių-blizgučių; 10. ant V. A. sportinių kelnių ir ant E. V. džinsinių kelnių yra vienodų pašalinių tamsiai pilkos spalvos porolono mikrodalelių; 11. ant E. V. marškinėlių, batų ir ant V. A. striukės, sportinių kelnių ir kojinių rasta vienodų pašalinių dalelių-tokio paties gyvūno- šuns šviesiai rudos-juodos spalvų derinio pavienių akuotinių plaukų; 12. didelė tikimybė, kad V. A. drabužiai kontaktavo su E. V. drabužiais ir sportiniais batais (t. 2, b. l. 49-62).

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Irodymus bendrame bylos kontekste vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas išanalizavęs faktinius kaltinamajam inkriminuojamos veikos dėl V. A. nužudymo bylos duomenis, nustatė, kad nors kaltinamasis teigia sudavęs nukentėjusiajam du smūgius ranka į veidą, tačiau byloje esančių įrodymų visetas paneigia kaltinamojo poziciją.

Pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 737/10 (02) V. A. mirties priežastis – trauminiai kasos ir plonžarnės pasaito plyšimai sukėlę vidinį kraujavimą, padaryti kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti nuo spyrių į priekinę pilvo sienelę.

Iš liudytojų R. V. ir S. A. parodymų matyti, kad išgertuvėse be S. A., R. V., E. V., V. A. tą vakarą daugiau kiti asmenys nedalyvavo. Pagal liudytojų R. V. ir S. A. parodymus, paskutiniai prie stalo gerti alkoholį liko kaltinamasis ir nukentėjusysis. R. V. girdėjo tarp jų konfliktą, be to sutikęs liudytoją A. G. pastarajam papasakojo, kad „E. atėmė maistą iš V. ir iškraustė kišenes, visi gėrėme, paskui E. susimušė su V., o aš išėjau miegoti, naktį dar užklojau V., kad šis nesušaltų“. Taip pat pats kaltinamasis R. V. pasakė, kad davė nukentėjusiajam į „liulį“ ir išvarė iš namų, be to R. V. parodė, kad 2010-07-19 vakare, kai V. A. atėjo į namą, jis buvo sveikas, nesužalotas. Šie liudytojų parodymai yra įtikinami, atskleidžia nukentėjusiojo sumušimo, po ko pastarasis 2010-07-21 13 val. 55 min. mirė VšĮ KMU klinikose aplinkybes, patvirtina, kad nukentėjusįjį sumušė E. V.. Atsižvelgiant į Teismo kriminalistikos specialistų išvadą Nr. 11-2240 (10), 11-2409 (10), 11-2492 (10), kurioje nustatyta, kad : ant tirti pateiktų V. A. striukės ir sportinių kelnių rasta raudonos spalvos medvilnės pluoštų ir raudonų medvilnės pluoštų su žaliai juodos spalvos dažų dalelėmis pluoštų paviršiuje, vienodų su E. V. marškinėlių trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų V. A. drabužių (kepurės, striukės, sportinių kelnių, kojinių) rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su E. V. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų E. V. marškinėlių rasta blankiai pilkos spalvos (netolygiai dažytų) poliesterinių pluoštų, vienodų su V. A. striukės audeklo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų E. V. sportinių batų rastas melsvai juodos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su V. A. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais; ant V. A. sportinių kelnių ir ant E. V. džinsinių kelnių yra vienodų pašalinių tamsiai pilkos spalvos porolono mikrodalelių; didelė tikimybė, kad V. A. drabužiai kontaktavo su E. V. drabužiais ir sportiniais batais. Susiejant liudytojų nurodomas įvykio aplinkybes, teismo kriminalistikos specialisto išvadas, dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo drabužių kontaktavimo, taip pat aplinkybė, kad ne tik ant kaltinamojo drabužių, bet ir ant sportinių batų rastas melsvai juodos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su V. A. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais, kas teismo įsitikinimu patvirtina, kad fizinis kontaktas, pasireiškęs intensyviu fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį iš tikro buvo, ko pasekoje be visų kitų teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 737/10 (02) nurodytų nukentėjusiajam padadarytų sužalojimų, po trauminio kasos ir plonosios žarnos pasaitų plyšimo, sukėlusio vidinį kraujavimą, padarytų kietu buku daiktu ir teismo įsitikinimu išsivystę nuo kaltinamojo spyrių į priekinę nukentėjusiojo pilvo sienelę, nukentėjusysis mirė. Be to kaltinamojo prieštaringi parodymai dėl įvykio aplinkybių tik patvirtina, jo kaltę, ir atskleidžia siekį išvengti atsakomybės dėl nužudymo. Iš pradžių chronologiškai vertinant kaltinamojo apklausas matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu (2010-07-20, 2010-07-21) apklaustas įtariamuoju kaltę dėl nužudymo neigė, parodymus apie įvykio aplinkybes duoti atsisakė, neigė smurtavęs, 2011-01-12 papildomos įtariamojo apklausos metu jis nurodo, kad sudavė du kartus nukentėjusiajam į veidą, pamanęs, kad pastarasis vagis, nurodė, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti išeidamas iš namo ir krisdamas nuo laiptų, 2010-02-02 apklaustas įtariamuoju jis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajam sudavė du smūgius į veidą ir jokių kitų smurto veiksmų neatliko. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat tvirtino, sudavęs tik du kartus nukentėjusiajam į veidą, o pasatarasis išeidamas nukrito nuo laiptų. Kaltinamojo pozicija, kad nukentėjusysis susižalojo krisdamas nuo laiptų paneigta. Apklaustas ekspertas Ąžuolas Sutkus nurodė, kad nerealu, jog sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti krisdamas nuo laiptų, o kasos ir plonosios žarnos plyšimai galėjo įvykti po spyrio ar dviejų, nes krentant ant briaunos ar kampo taip susižaloti neišeina, nes reikalingas labiau ribotas paviršius, o traumuojantis paviršius nebuvo labai didelis dėl šonkaulių. Kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių paneigti anksčiau išdėstytais motyvais.

Taigi būtinasis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių, nukentėjusiojo mirties, yra ojektyviai nustatytas, kaltinamojo veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti. Nukentėjusysis mirė dėl pilvo organų sužalojimo, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Įvertinus ojektyviąją kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pusę, spręsdamas dėl kaltinamojo tyčios formos, teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo asmenybę, kad tai yra žmogus, kuris dažnai konfliktų metu prieš kitus asmenis naudodavo fizinį smurtą, į fizinio smurto panaudojimo būdą, nebuvo naudotasi padidintą žalojimo galimybę turinčiais įrankiais, kas liudytų kryptingą veikimą siekiant tikslo nužudyti, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, suprasdamas, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, suduodamas smūgius į žmogaus gyvybei pavojingas kūno vietas pilvą, galvą, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, buvo abejingas dėl galimo savo veiksmais nukentėjusiojo gyvybės atėmimo. E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad epizode dėl J. P. sukelto fizinio skausmo jis pripažino kaltę nerodo jo nuoširdumo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. (dėl neatsargaus J. P. gyvybės atėmimo), BK 140 str. 1 d. (dėl J. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo), BK 129 str. 1 d. (dėl V. A. nužudymo) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltės formą ir rūšį. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Taip pat kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos 132 str. 1 d., ir du nesunkius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d.. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į paties kaltinamojo asmenybę, kad jis praeityje teistas, linkęs smurtauti asmuo, baustas administracine tvarka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo ieškovams dydžio, analizavo ieškovų ir nukentėjusiojo iki jo mirties tarpusavio ryšio pobūdį, atsižvelgė į giminystės laipsnį.

Nukentėjusiajai, civilinei ieškovei N. M. L., dėl neatsargaus J. P. gyvybės atėmimo, atsižvelgiant į artimą giminystės ryšį, kad J. P. yra jos dukra, į patirtą emocinį sukrėtimą dėl dukros mirties, iš kaltinamojo priteistina 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai, civilinei ieškovei R. L., dėl V. A. nužudymo, atsižvelgiant į artimą giminystės ryšį, kad nužudytasis yra jos tėvas, iš kaltinamojo priteistina 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nijolei M. L. dėl turėtų laidojimo išlaidų iš kaltinamojo priteistina 3 530 Lt litų turtinei žalai atlyginti.

R. L. dėl turėtų laidojimo išlaidų iš kaltinamojo priteistina 3960 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 301-308 str.,

nusprendė:

E. V. pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 132 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteisti, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. 14 (keturioliką) metų laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d. 4 (keturiems) metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2005-05-27 2006-05-26 veika) 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2006-05-26 2006-05-28 veika) 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti bausmę 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

E. V. kardomąją priemonę–suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-06-29.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą kardomajame kalinime ir suėmime nuo 2006-05-31 iki 2006-10-02 ir 2010-07-20 iki 2011-06-29 ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).

Iš E. V. priteisti N. M. L. naudai civilinius ieškinius: 3 530 (trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt) litų turtinei žalai atlyginti ir 60 000 (šešiasdešmt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. V. priteisti R. L. naudai civilinius ieškinius: 3960 (trys tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti ir 50 000 (penkiadešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: J. P. kraujo, plaukų pavyzdžiai, nagų nuokarpos, J. P. drabužius (liemenėlę ir kelnes), V. A. kraujo pavyzdžius ir drabužius (striukę, kelnes, kojines, kepurę, batus), E. V. seilių pavyzdžiius, rankų nagų nuokarpų pakuotes, E. V. drabužius (marškinius, džinsines kelnes, batus) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti. Vaizdo kasetę su G. Š. parodymų patikrinimo įvykio vietoje įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.