- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-62-605-11
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vaclovas ragulis 2008 m. liepos 25 d. Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu administracinėje byloje Nr. 62-P-71338 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį nubaustas 160 litų bauda už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 25 d. apie 22.30 val. Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kieme chuliganiškai elgėsi šeimininkų G. ir D. B. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji G. B. ir D. B. skundu prašė nutarimu V. R. paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti ir perduoti medžiagą prokurorui atlikti ikiteisminiam tyrimui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai nurodė, kad 2007 m. lapkričio 25 d. vakare gatvėje girdėjo didelį triukšmą. Išėję į kiemą pamatė daug jaunuolių, netoliese gatvėje prie pat kiemo stovėjo krovininis automobilis. Jaunuoliai, tarp jų ir V. R., garsiai šaukė, grasino susidorojimu, metaliniais strypais daužė krovininio automobilio bortus. Po kurio laiko išvažiavo ir vėl sugrįžo bei suėję į pareiškėjų kiemą triukšmavo ir šūkavo, taip išgąsdino namuose buvusius pareiškėjų vaikus. Po šio įvykio tiek jiems patiems, tiek ir jų vaikams pablogėjo sveikata. Pareiškėjų atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo teismo nagrinėjant šią administracinę bylą atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarimą priimtą analogiškoje administracinėje byloje Nr. N575-1225/2009 ir priimti tokį pat sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir medžiagą perduoti Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 2 d. nutarimu pareiškėjų G. B. ir D. B. skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, o administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą perdavė Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 9 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra. Teismas nurodė, kad ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas atribojami iš esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobūdį. Teismas pažymėjo, kad V. R. ATPK 174 straipsnio pažeidimo neginčija, taigi ir ginčo dėl pažeidimo vietos (vieša vieta) ir dėl asmens veiksmų kilusių padarinių (sutrikdyta visuomenės rimtis) nėra. Teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo grasino pareiškėjams susidorojimu, taip gąsdino namie buvusius jų nepilnamečius vaikus, vartojo necenzūrinius žodžius jų šeimos atžvilgiu, kas gali būti vertinama kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus padarinius sukėlęs akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis įžūlus elgesys, grasinimas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, jog V. R. veiksmuose yra BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas, remdamasis ATPK 258 straipsniu, nurodo, kad ATPK nenumato galimybės nagrinėjančiam bylą organui (pareigūnui), nesurinkus byloje įrodymų priimti sprendimus (nebuvo apklausti asmenys, dalyvavę 2007 m. lapkričio 25 d. įvykyje, byloje surinkti duomenys prieštaringi). Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį, nenustatinėjo jokių aplinkybių, jų netyrė, o formaliai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-1225/2009. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų skundą, 2008 m. gegužės 30 d. analogiškoje byloje jį atmetė, konstatavęs, kad pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, paskirta nuobauda atitinka padarytą pažeidimą. Taip pat minėtoje byloje teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo perduoti medžiagą prokuratūrai. Papildomai nėra gauta duomenų bei liudytojų parodymų, kad padaryta veika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. R. kaltinamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 25 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Joniškio rajone, kieme chuliganiškai elgėsi sodybos šeimininkų G. ir D. B. atžvilgiu, juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, teiseną nutraukė, nustatęs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Apeliaciniame skunde keliamas medžiagos perdavimo tirti prokuratūrai pagrįstumo klausimas – apeliantas nurodo, kad byloje esančių duomenų nepakanka įsitikinimui, kad padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos požymius.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.).
ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami iš esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobūdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad V. R. veika savo pobūdžiu ir intensyvumu peržengė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, ribas. Su Šiaulių apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja.
Apelianto nurodoma Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis analogiškoje byloje nėra reikšminga, kadangi, visų pirma, ji nėra galutinis procesinis sprendimas byloje. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarimu, kuris yra galutinis ir neskundžiamas (ABTĮ 145 str.), ji buvo panaikinta.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimą V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.