- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 2YT-715-752/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15776-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. V., D. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. V., D. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2018-09-20 pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po mamos S. B. mirties 2008 m. liepos 1 d., priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l. 3-5).
Pareiškėja nurodė, kad 2008-07-01 mirė jos mama S. B.. Pareiškėjos tėvas J. B. mirė 1992-08-04. Stasė ir J. B. turėjo vaikus: sūnų L. B. (miręs 2011-03-03), D. K. ir pareiškėją. L. B. įpėdinė yra K. V., kuri su D. K. patrauktos suinteresuotais asmenimis. Po S. B. mirties pareiškėja ir kiti giminaičiai į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikėja testamento nepaliko, jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pareiškėja nurodė, kad jos mama S. B. buvo pateikusi prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo ir 1996-09-24 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 52-5576 jai buvo atstatytos nuosavybės teisės į 0,56 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Tačiau atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad žemės sklypas yra mažesnis 0,12 ha, todėl 2008-02-12 Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo pakeistas 1996-09-24 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimas Nr. 52-5576 ir nurodyta, kad S. B. atstatoma nuosavybės teisė į 0,44 ha žemės plotą. Tokiu būdu liko neatkurta nuosavybė į 0,12 ha. žemės plotą.
Žemės sklypą, į kurį buvo atstatyta nuosavybės teisė, S. B. padovanojo Ž. B. (pareiškėjos sūnui).
Iki S. B. mirties 2008 m. liepos 1 d., likęs plotas nebuvo grąžintas. Po jos mirties, pareiškėja 2017 m. vasarą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl likusio ploto grąžinimo. 2017 m. rudenį buvo pamatuotas žemės sklypas, tame pačiame (duomenys neskelbtini), netoli anksčiau grąžinto žemės sklypo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad S. B. mirties momentu jokio nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau ji turėjo teisę į dar negrąžintą 0,12 ha žemės sklypą Kauno rajone, taip pat turėjo kilnojamąjį turtą - asmeninius daiktus, dokumentus apie nuosavybės teisės į žemę atkūrimą. Palikėja sunkiai sirgo, todėl persikėlė gyventi pas pareiškėją. Po motinos mirties pareiškėja jos palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti jos likusius daiktus, dokumentus, kuriuos valdo iki šiol, domėjosi ir rūpinosi nuosavybės atkūrimo reikalais. Todėl tyrėtų būti laikoma, kad ji priėmė palikimą visa apimtimi.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad palikimo priėmimo veiksmus ji atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ginčų dėl palikimo nėra, jos sesuo D. K. ir L. B. įpėdinė K. V. į S. B. palikimą nepretenduoja. Todėl prašė nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris sukels jai teisines pasekmes – ji įgytų turtines teises į mirusios mamos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja (b.l. 39-40).
Suinteresuoti asmenys D. K. ir K. V. apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (b.l. 43, 63), atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos pareiškimo matyti, kad į palikėjos S. B., mirusios 2008 m. liepos 1 d., palikimą niekas daugiau, be jos dukters L. B. nepretenduoja. Suinteresuoti asmenys K. V. ir D. K. prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo neišreiškė. Todėl laikytina, kad pareiškimas yra pagrįstas, ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.
Pareiškime išdėstytas palikimo priėmimo aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: pareiškėjos tėvų J. B. ir S. B. mirties liudijimai, pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimai (b.l. 8, 9, 10, 11), L. B. mirties liudijimas (b.l. 12), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽEM Kauno rajono skyriaus dokumentų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo kopijos (b.l. 13-21), Kauno m. 17-ojo notarų biuro 2018-09-03 rašto, kad po S. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 23), bei, kad S. B. testamento sudariusi nebuvo (b.l. 24).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad L. B. buvo palikėjos S. B. dukra, po jos mirties priėmusi jos palikimą faktinio valdymo pagrindu.
Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).
Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. liepos 1 d., priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.