- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5488-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03007-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir R. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po palikėjos E. Š. mirties priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. Š. – pareiškėjai yra jos sūnus ir vaikaitis. Dėl įstatymų nežinojimo ir patirto streso laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, pagal paliktą 2017-06-12 testamentą, tačiau priėmė palikimą pradėdami faktiškai valdyti E. Š. nuosavybės teise priklausiusį turtą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Minėtame namo (jo dalyje) po palikėjos mirties ir toliau gyvena, juo rūpinasi, t. y. šį ir kitą turtą valdo, naudoja ir prižiūri kaip savo, mokėjo ir moka visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kuri 2017-06-12 testamentu jai priklausantį turtą paliko pareiškėjams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjai ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu prašo tenkinti pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė E. Š.. Palikėja 2017-06-12 testamentu faktiškai valdomą pareiškėjų turtą paliko pareiškėjams, tačiau dėl įstatymų nežinojimo pareiškėjai per 3 mėnesius palikimo pagal testamentą nepriėmė ir pas notarą nesikreipė, o palikimą priėmė faktiškai paliktą turtą valdydami.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėjai po palikėjos mirties gyvena name (duomenys neskelbtini), naudojasi juo ir priklausiniais ir faktiškai valdo: moka visus mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinasi tinkama būkle, nuolat jame gyveno ir gyvena. Tai, jog pareiškėjai pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinasi ir jį išlaiko, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjai po E. Š. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pareiškėjų ir jų atstovo paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjai E. Š. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismą.