Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Melisos vaistinė“ dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Ieškovas su Atsakovu 2012 m. vasario 10 d. sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį (b. l. 9-11). Pagal Nuomos sutarties 1 punktą patalpos suteikiamos Atsakovui vaistinės veiklai vykdyti.

Byloje kilo ginčas dėl nuomotojo (Ieškovo) atsakomybės už daikto trūkumus, kurie trukdė nuomininkui (Atsakovui) pagal paskirtį naudotis išsinuomotu daiktu.

Pagal tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygas, Atsakovas Ieškovo suteiktose patalpose gali vykdyti tik vaistinės veiklą, kuriai Atsakovas privalo gauti atitinkamos valstybės institucijos leidimą (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau - FĮ) 19 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas (FĮ 20 straipsnio 1 dalis). CK 6.202 straipsnyje nustatytos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su privalomų leidimų, būtinų sutarčiai vykdyti, gavimu. Sąžiningumo principas reikalauja, kad šalis, privalanti gauti leidimą, apie jo būtinumą informuotų kitą šalį ir laiku jį gautų, todėl šalis, privalanti gauti leidimą, turi iš anksto išsiaiškinti jo gavimo procedūrą, terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo, laiku pateikti visus reikalingus duomenis tokiam leidimui išduoti ir t. t. Taip pat šalis privalo informuoti kitą šalį dėl leidimo gavimo bei kitokias aplinkybes, susijusias su leidimo gavimu. Taigi, kaip matyti iš galiojančio teisinio reglamentavimo, būtent Atsakovas, ketinantis vykdyti veiklą, turėjo kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją dėl licencijos išdavimo ir apie šio kreipimosi rezultatus pranešti Ieškovui. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau - Tarnyba) prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir 2012 m. gruodžio 19 d. raštai patvirtina, kad Atsakovas į Tarnybą dėl vaistinės gamybinės veiklos licencijos išdavimo nesikreipė (b. l. 22, 82). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad Atsakovas, net po 2012 m. balandžio 19 d. Ieškovo raginimo sumokėti nuomos mokestį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant pradėti vykdyti veiklą, o pats padarė išvadą, jog licencijos Tarnyba jam neišduos. Atsakovas aplinkybės, kad į Tarnybą dėl licencijos gavimo nesikreipė, neginčijo. Pažymėtina ir tai, kad Atsakovas po Nuomos sutarties sudarymo su Ieškovu nebendradarbiavo ir pirmas nenurodė Ieškovui problemos, neleidžiančios jam vykdyti vaistinės veiklą. Atsakovas 2012 m. gegužės 9 d. atsakyme į Ieškovo reikalavimą nurodė žinantis apie trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinė“ nepanaikintą licenciją verstis vaistinės veikla Ieškovo suteiktose patalpose (b. l. 17). Žinojimas apie nepanaikintą licenciją ir pasyvus laukimas parodo į Atsakovo siekio pradėti veiklą nebuvimą ir pasinaudojimą šia aplinkybe kaip galinčia atleisti jį nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal Nuomos sutartį. Jis į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių procedūros vykdyti vaistinės veiklą pradžią.

Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 straipsnio 4 dalis įpareigoja sutarties šalį dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Atsakovas šios teisės normos nepaisė.

CK 6.483 straipsnio 1 dalis numato nuomotojo pareigą perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Tinkamą sutartinės prievolės įvykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, kai sutarties šalis veikia kaip profesionalas. Atsakovas yra įmonė, užsiimanti farmacine veikla. Neabejotinai, kad jam turėjo būti ir buvo žinoma, jog yra keliami specialūs reikalavimai norint užsiimti farmacine veikla ir gauti leidimą šiai veiklai. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, būtent Atsakovas yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų vykdymą (CK 6.485 straipsnio 5 dalis). Atsakovas prieš teikdamas patalpų viešam nuomos konkursui savo pasiūlymą turėjo išsiaiškinti išsinuomojamų patalpų būklę ir galimybę jas pritaikyti vaistinės veiklai ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš 2012 m. vasario 1 d. Ieškovo rašto, adresuoto UAB „Nemuno vaistinė“ matyti, kad minėta įmonė buvo raginama kuo skubiau atlaisvinti patalpas, kadangi patalpų nuomos sutarties terminas su jais yra pasibaigusi (b. l. 12). Šiuo raštu Ieškovas patvirtino, kad ėmėsi nuo jo priklausančių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiai problemai dėl licencijos gavimo atsiradimui. Anksčiau aptartas farmacijos veiklą reglamentuojantis įstatymas įpareigoja būtent Atsakovą, o ne patalpų savininką, norintį gauti licenciją, kreiptis į Tarnybą dėl licencijos gavimo procedūros inicijavimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Atsakovas, išsinuomavęs patalpas, nepasiteiravęs, ar patalpos atitinka visus teisės aktų reikalavimus licencijai gauti, rizikavo pats, ir nesiėmė jokių galimų priemonių daikto trūkumams pašalinti. Ieškovas gi priešingai, kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos gavimo, tačiau tik jo, be Atsakovo veiksmų, aiškiai nepakanka licencijos išdavimui. Tokiu atveju Atsakovas pats yra kaltas dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo (CK 6.248 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas mano, kad Atsakovas, profesionaliai užsiimantis farmacinės veiklos vykdymu, negalėjo nežinoti ir nepastebėti patalpų priėmimo - perdavimo metu trūkumų, turėjo pasidomėti, ar yra įregistruota galiojanti licencija šiuo adresu. Neatlikęs šių veiksmų, jis turi atsakyti už Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinį įstatymą, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 330 straipsnis), todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo atmestas Ieškovo patikslintas ieškinys, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato sutarties privalomumo ir jos vykdymo principą. Taigi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartį įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visą tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ieškovas patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą nutraukti Nuomos sutartį ir įpareigoti Atsakovą grąžinti jam išnuomotas negyvenamąsias patalpas.

Pagal CPK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šiame straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-300/2009). Nuomos sutarties 13.3 punktas numato, kad sutartis pasibaigia, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ilgiau kaip 2 mėnesius (b. l. 10). 2012 m. balandžio 19 d. raštu Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su prašymu iki 2012 m. gegužės 10 d. sumokėti nuompinigius, ir įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų, Nuomos sutartis bus nutraukta (b. l. 13). 2012 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovas dar kartą kreipėsi į Atsakovą su įspėjimu, kad neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., Ieškovas nutrauks Nuomos sutartį (b. l. 23). 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Atsakovui buvo pranešta apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 24). Taigi, Ieškovas, pasinaudojęs jam suteikta įstatymų leidėjo ir Nuomos sutartyje suteikta teise, jau nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. yra nutraukęs nuomos santykius su Atsakovu. Įstatymas suteikia nukentėjusiai šaliai šią teisę realizuoti nesikreipiant į teismą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nesutikdamas su Nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą apie tai pranešė Ieškovui (b. l. 45-46). Duomenų, kad Ieškovas pakeistų savo poziciją dėl Nuomos sutarties nutraukimo ar Atsakovas kreiptųsi į teismą dėl jos nutraukimo neteisėtumo, byloje nėra. Tokiu būdu laikoma, jog ši sutartis buvo nutraukta jau nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d., todėl pagrindo tenkinti Ieškovo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo, kuri jau yra nutraukta, nėra.

Byloje ginčo, kad Atsakovas visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, nekilo, kadangi Atsakovas įrodinėjo savo teisę nevykdyti šios pareigos. Vadovaujantis CK 6.487 straipsnio 1 dalis numato nuomininko pareigą laiku mokėti nuomos mokestį. CK 6.499 straipsnio 1 dalis reglamentuoja situaciją, kuomet nuomos sutartis jau yra pasibaigusi. Tokiu atveju nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant i normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.499 straipsnio 3 dalis). Nuomos sutartimi ginčo šalys susitarė, kad Atsakovas mokės 7 700, 42 Lt nuompinigius per mėnesį ir jie turės būti sumokėti kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos (b. l. 9). Ieškovas reikalauja priteisti iš Atsakovo 63 614, 72 Lt dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. spalio 31 d., t. y. Ieškovas į šią sumą įskaičiavo nuomos mokestį egzistuojant nuomos santykiams tarp šalių bei jiems pasibaigus. Savo reikalavimą jis grindė 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo 31 d., 2012 m. rugpjūčio 20 d., 2012 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. spalio 31 d. išrašytomis sąskaitomis-faktūromis (b. l. 14, 15, 25, 65, 66). Neginčijama, kad patalpos iki šiol nėra grąžintos Ieškovui. Nustačius nuomos mokesčio nemokėjimą, ir patalpų neperdavimo faktą, nesant ginčo dėl Ieškovo prašomos sumos, jo reikalavimas tenkintinas priteisiant Ieškovui iš Atsakovo 63 614,72 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą.

Nuomos sutarties 10 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs mokesčių, moka delspinigius (procentais nuo nesumokėtos nuompinigių sumos, nustatytos už kiekvieną pavėluotą dieną) - 0, 05 procentus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu dėl delspinigių išieškojimo pareikšti nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą priteisiant Nuomos sutartyje numatytus delspinigius. Atsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Atsakovo atstovo prašymą, apeliacinės instancijos teismas iki 2 487,24 Lt sumažina Ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą.

Teismui konstatavus, kad Nuomos sutartis yra nutraukta, ir Ieškovui reiškiant reikalavimą dėl Atsakovo iškeldinimo iš Ieškovui nuosavybes teise priklausančios negyvenamosios patalpos, Atsakovas iškeldinamas su visu jam priklausančiu turtu (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iš naujo išsprendžia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies (65 proc.), iš Atsakovo valstybės naudai priteisiama 1 290 Lt už patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 16 Lt pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius 3 518, 60 Lt sumokėjimą jį atstovaujančiam advokatui. Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ši suma mažintina iki 2 900 Lt (Atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, raštą Tarnybai dėl informacijos pateikimo ir dvi valandas dalyvavo teismo posėdžiuose). Teismui atmetus 35 proc. patikslinto ieškinio, Atsakovui iš Ieškovo priteistina 1 015 Lt (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą UAB „Melisos vaistinė“ per 7 (septynias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai 2012 m. vasario 10 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. R4 – 44 pagal aktą tvarkingą nuomotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo UAB „Melisos vaistinė“ ieškovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai 63 614, 72 Lt (šešiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus keturiolika litų 72 centus) nuomos mokesčio ir 2 487, 24 Lt (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 24 centus) delspinigių.

Priteisti iš atsakovo UAB „Melisos vaistinė“ 1 290 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 16 Lt (šešiolika litų) pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atsakovo UAB „Melisos vaistinė“ naudai 1 015 Lt (vieną tūkstantį penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.