- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-06
- Bylos Nr.
- 2-3815-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00592-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą dėl bankrutuojančios A. P. kūrybinės firmos 2013 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimų, priimtų darbotvarkės 9 ir 10.1 klausimais, pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios A. P. kūrybinės firmos 2013 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimus, priimtus darbotvarkės 9 ir 10.1 klausimais, ir perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Nurodo, kad 2013 m. vasario 27 d. įvyko bankrutuojančios A. P. kūrybinės formos pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų taip pat buvo nuspręsta atsisakyti turto išieškojimo iš buvusio savininko A. P. ir įpareigoti administratorių atlikti Įmonių bankroto įstatymo 31, 32 straipsniuose numatytus veiksmus ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjant į teismą dėl A. P. kūrybinės firmos pripažinimo pasibaigusia. 2013 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime administratorė nurodė, kad įmonės turtą sudaro įmonės savininkui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitas turtas yra nevertingas. Administratorius pasiūlė atsisakyti teisminių procesų, vykdant išieškojimą iš savininko turto, kadangi faktinis išieškojimas nebus įmanomas. Pareiškėjo nuomone, toks kreditorių susirinkimo sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, o būtent, Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio pirmajai daliai, kurioje nustatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, o kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, – jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, parduodamas. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Iš administratoriaus pateiktų duomenų akivaizdu, kad A. P. kūrybinė firma nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Kadangi A. P. kūrybinė firma yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, atsakomybės subjektu tampa ne tik įmonė, bet ir jos savininkas. Įmonės savininkas nuosavybės teise turi negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 101, transporto priemones: WV Jetta, 2001 m., Opel Vectra, 2002 m., WV Jetta, 2006 m., todėl šis turtas turi būti parduodamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas šiame etape taip pat nėra galimas, kadangi šiuo metu dar nėra parduotas visas įmonės savininkui priklausantis turtas.
Atsiliepimas
Bankrutuojančios A. P. kūrybinės firmos administratorius atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti balsų dauguma, yra pagrįsti ir racionalūs bei neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Bendra visų įmonės teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 12 451,79 Lt, bendra A. P., kaip fizinio asmens, skola – 66 048,50 Lt, taigi bendra įsipareigojimų kreditoriams suma yra 78 500,29 Lt. Garažo boksas Nr. 101, įvertintas 8 000 Lt, tačiau pagal pasiūlymus rinkoje jo vertė yra apie 5 700 Lt. Įsivėlė klaida ir vietoje atsakovui A. P. nuosavybės priklausančių automobilių gamybos metų, buvo nurodyta jų registracijos savininko vardu data, todėl automobiliai yra faktiškai beverčiai (WV Jetta 1984 m. gamybos, Opel Vectra 1992 m. gamybos, WV Jetta 2000 m. gamybos). Taigi parduodant nurodytą turtą, gautų lėšų neužtektų net išlaidoms, susijusioms su turto pardavimo procedūra padengti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovui A. P. kūrybinei firmai iškėlė bankroto bylą. Atsakovo administratoriumi teismas paskyrė UAB ,,Jurconsult group“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 16 punkte išaiškinta, kad teismine tvarka nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos.
Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (,,už“ ar ,,prieš“) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. vasario 27 d. įvyko A. P. kūrybinės firmos pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo A. P. kūrybinės firmos kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 100 procentų bendros patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Į kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti šie klausimai: 1) kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai; 2) administratoriaus darbo ataskaita; 3) įgaliojimai kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį; 4) administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas; 5) dėl A. P. kūrybinės firmos pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto; 6) kreditorių komiteto rinkimai; 7) kreditorių komiteto darbo reglamento tvirtinimas; 8) dėl informacijos teikimo, kreditorių susirinkimų bei komiteto posėdžių sušaukimo tvarkos patvirtinimo; 9) dėl turto pardavimo tvarkos patvirtinimo; 10) kiti klausimai – 10.1 dėl įmonės pabaigos.
Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius ginčija 9 ir 10.1 punktais priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Už kuriuos ,,už“ balsavo 88,34 procentus visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, o ,,prieš“ – 11,66 procento visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai.
Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius neginčija kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo tuo pagrindu, jog nutarimai priimti pažeidžiant įstatymu nustatytą jų priėmimo tvarką, t. y. neginčija nutarimų priėmimo formos. Tačiau ginčija nurodytų nutarimų turinį tuo aspektu, jog jo nuomone, priimti sprendimai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo normos.
Visų pirma, teismas, patikrinęs susirinkimo sušaukimo tvarką ir sprendimų priėmimo tvarką, jokių pažeidimų nenustatė, todėl remiantis formaliaisiais pagrindais, kuomet skundžiami kreditorių susirinkim nutarimai buvo priimti balsų dauguma, nėra.
Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis nustato bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, o kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, – jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, parduodamas tokia tvarka: 1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas parduodamas už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą; 2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams (ĮBĮ 33 str. 1, 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankrutuojanti A. P. firma jokio turto neturi. Kadangi įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto išieškojimas turi būti nukreipiamas į įmonės savininko A. P. turtą. A. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – garažo boksas Nr. 101, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 8 000 Lt, o taip pat kilnojamasis turtas – WV Jetta 1984 m. gamybos, Opel Vectra 1992 m. gamybos, WV Jetta 2000 m. gamybos.
Nepaisant to, kad nurodytas turtas yra menkavertis, atsižvelgiant į tai, kad Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis teisės aktas, reguliuojantis bankroto procedūrų vykdymą, teismas sprendžia, jog kreditorių susirinkimas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į bankrutuojančios įmonės, neturinčios jokio turto, savininko A. P. asmeninį turtą, todėl teismas panaikina 2013 m. vasario 27 d. A. P. kūrybinės firmos pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimta 9 darbotvarkės klausimu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Panaikinus minėtą nutarimą, ir paaiškėjus, kad A. P. kūrybinės firmos likvidavimo dėl bankroto procedūros dar nėra baigtos, teismas taip pat naikina 10.1 darbotvarkės klausimu priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos.
Teismas atkreipia dėmesį, jog kreditorių susirinkimas, matydamas, kad vienas ar kitas turto pardavimo būdas yra nuostolingas, turi teisę nustatyti supaprastintą turto pardavimo tvarką ir tokiu būdu realizuoti bankrutuojančios įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 258 straipsniu, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą dėl bankrutuojančios A. P. kūrybinės firmos 2013 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimų, priimtų darbotvarkės 9 ir 10.1 klausimais, pripažinimo negaliojančiais tenkinti.
Panaikinti 2013 m. vasario 27 d. A. P. kūrybinės firmos pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 9 ir 10.1 darbotvarkės klausimais.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.