Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad atsakovas jam priklausančioje buto dalyje negyvena nuo 1993 m., bute gyveno ieškovė su dukra, ieškovė ir atsakovas 1996-11-21 sudarė sutartį, kuria atsakovas A. G. be nuomos mokesčio iki 1997-11-21 išnuomojo jam priklausančią buto dalį ieškovei G. G., kuri įsipareigojo atsiskaityti už komunalines paslaugas ir šildymą, 2003-12-08 atsakovas jam priklausančią buto dalį pardavė. Po 1997-11-21 atsakovui priklausančia buvo dalimi kurį laiką naudojosi dukra, ieškovė. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis 1964 m. CK 301 str., teismas padarė išvadą, kad nuo 1997-11-21 sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, buvo atnaujinta tomis pačiomis sąlygomis, todėl ieškovė turėjo pareigą mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už šildymą už atsakovui nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Teismas pripažino neįrodytais ieškovės argumentus, jog ieškovė nesinaudojo atsakovui priklausančia buto dalimi, tačiau mokėjo už tą dalį mokesčius. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas yra jai skolingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės G. G. šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl 2577,88 Lt skolos priteisimo iš atsakovo A. G. yra iš dalies pagrįstas. Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas ieškovei turi atlyginti 1288,94 Lt už jos apmokėtus mokesčius.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1992-11-23 sprendimu po ½ dalį buvo padalytas ieškovei G. G. ir atsakovui A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi butu tvarka, t. y. kiekvienai šaliai buvo paskirta po vieną kambarį (ieškovei – 17,96 kv.m ploto kambarys, atsakovui – 12,07 kv.m ploto kambarys), o kitos buto patalpos paskirtos naudotis bendrai (T. 1, b. l. 118-121). Ieškovės G. G. ir atsakovo A. G. santuoka buvo nutraukta 1993-05-25 (T. 1, b. l. 122). 1996-11-21 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė sutartis, kuria atsakovas neatlygintinai (be mokesčio) išnuomojo jam priklausančią buto dalį ieškovei, kuri įsipareigojo atsiskaityti už šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus. Sutartyje nurodyta, kad sutartis galioja iki 1997-11-21 (T. 1, b. l. 132). Iš byloje esančių atsiskaitymo knygelių Nr.96459015, Nr.46016476, Nr.4606476 nuorašų matyti, jog už šildymą, komunalines paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), mokėjo ieškovė nuo 1997 m. vasario mėn. (T. 1, b. l. 3-113, 150-210). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsiskaitymo knygelė Nr.96459015 yra atsakovo atsiskaitymo knygelė. Atsakovas 2003-12-08 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančią minėtą buto dalį J. Š. (Š.) (T. 1, b. l. 133-136).

Ieškovė G. G. 2009-02-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 2577,88 Lt skolą (jos už atsakovą sumokėtus mokesčius) už atsakovui priklausiusią buto dalį iki 2003 m. gruodžio mėn., t. y. 776,29 Lt už komunalines paslaugas nuo 1998 m. rugsėjo mėn. ir 1801,59 Lt už buto šildymą nuo 1997 m. sausio mėn. Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog nors atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno nuo 1993 m. birželio mėn., tačiau turi pareigą sumokėti už komunalines paslaugas ir šildymą iki 2003 m. gruodžio mėn., t. y. iki atsakovui priklausančios buto dalies perleidimo trečiajam asmeniui. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad faktiškai butu ieškovė naudojosi nuo 1993-06-16 iki 2003-12-08, butu naudotis jis jai leido 1996-11-21 nuomos sutarties pagrindu, kad ši nuomos sutartis tapo neterminuota ir kad ieškovė, kuri buvo patalpų nuomininkė, turėjo pareigą apmokėti mokesčius. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, kadangi pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad po 1996-11-21 nuomos sutarties pabaigos nesinaudojo atsakovui priklausančia buto dalimi, mokėjo už atsakovui priklausančio buto dalį, vadovaudamasis 1964 m. CK 301 str., 2001 m. CK 6.477-6.481, 6.576, 6.579, 6.582, 6.584 str., konstatavo, kad 1996-11-21 nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, buvo atnaujinta tomis pačiomis sąlygomis neapibrėžtam terminui. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog suėjus 1996-11-21 sutartyje numatytam nuomos pabaigos terminui ji butu nebesinaudojo, laikinai atsakovui priklausančia buto dalimi naudojosi jos ir atsakovo dukra, o už atsakovą mokesčius ji mokėjo pačiam atsakovui prašant. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kuriais šalys grindė savo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp šalių po 1997-11-21 buvo susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kad 1996-11-21 nuomos sutartis tapo neterminuota ir šios sutarties pagrindu ieškovė privalėjo apmokėti mokesčius už buto savininką, t. y. mokesčius, kuriuos privalo mokėti buto savininkas. Byloje ginčo dėl ieškovės nurodytų ir sumokėtų mokesčių už šildymą, komunalines paslaugas dydžio nėra.

Atsakovas A. G., teigdamas, kad su ieškove G. G. buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos sutartis, kurios pagrindu ieškovė turėjo apmokėti mokesčius už atsakovui priklausančią nuosavybę, tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, atsakovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp jo ir ieškovės iki 2003-12-08 nebuvo susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas teigė, kad 1996-11-21 nuomos sutartis pasibaigus jos galiojimo laikui prasitęsė neterminuotam laikui ir kad tarp šalių susiklostė neterminuoti nuomos sutarties santykiai. Taigi remiantis šiais atsakovo argumentais turėtų būti daroma išvada, kad atsakovas 2003-12-08 pardavė savo buto dalį, kurią nuomojo ieškovė pagal neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. CK 6.495 str. yra įtvirtintas imperatyvas, kad nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą daiktą, privalo pranešti daikto pirkėjui ar kitokios sutarties šaliai apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą daikto pardavimą ar kitokį perleidimą, ar teisės į jį suvaržymą. Atsakovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jis pranešė ieškovei, kaip nuomininkei, apie tai, kad jis išnuomotą buto dalį numato parduoti, kad ieškovė nuomos sutartį galėtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nes tik registruota nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui (CK 6.494 str. 1 d.). Pagal bylos duomenis apie buto pardavimo dalį ieškovei buvo pranešta kaip buto bendrasavininkei. Atsakovas byloje taip pat nepateikė įrodymų, kad pirkėjui J. Š. (Š.) pranešė apie tai, kad jo perkama buto dalis yra išnuomota ieškovei neterminuotam laikotarpiui. 2003-12-08 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria atsakovas buto dalį pardavė J. Š. (Š.), nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, jog parduodamoje buto dalyje negyvena ir ja nesinaudoja jokie asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis buto dalimi pasikeitus jo savininkui, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų (T. 1, b. l. 133). Tokios atsakovo pirkėjui nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo atsikirtimus šioje byloje, jog jį su ieškove iki 2003-12-08 siejo neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis nutraukė su ieškove sudarytą nuomos sutartį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kada ir kokiu būdu jis nuomos sutartį nutraukė. Neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius (CK 6.614 str. 1 d.). Atsakovas byloje rašytinių įrodymų apie įspėjimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pateikimą ieškovei nepateikė. Dėl to šioje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad 1996-11-21 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta rašytinė sutartis, kuria atsakovas A. G. išnuomojo jam priklausančią buto dalį G. G., galiojo ir po 1997-11-21, t. y. ši sutartis tapo neterminuota, ir ieškovė privalėjo vykdyti sutartyje prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti už šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus.

Ieškovė G. G. nurodo, kad atsakovui priklausančioje buto dalyje, t. y. atsakovui paskirtame kambaryje, laikinai gyveno jų dukra L. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad jam (atsakovui) priklausančioje buto dalyje gyveno su apeliante gyvenanti dukra, apeliantė mokėjo mokesčius, ir tai patvirtina, kad buto dalimi naudojosi apeliantė. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes tai, jog atsakovui priklausančioje dalyje gyveno jo dukra, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo apmokėti visus mokesčius už atsakovui nuosavybės teise priklausančią buto dalį, o ne juos turėjo mokėti ir atsakovas, kuris buvo buto dalies savininkas. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis prieštaravo, jog jam paskirtame kambaryje gyventų dukra, kad dukrai nebuvo reikalinga patalpa, kad dalijant turtą buvo atsižvelgta į dukros interesus. Šalims buvo paskirta naudotis po vieną kambarį. Kadangi atsakovas nurodo, kad dukra gyveno su ieškove, todėl darytina išvada, jog ieškovė su dukra kartu turėjo gyventi viename kambaryje. Įstatymas numato, kad tėvai privalo vaikus auklėti ir prižiūrėti, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 str.). Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet ir būstui. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą būstą dukrai. Šalių dukros gyvenimas atsakovui priklausančiame kambaryje leidžia daryti išvadą, kad šalys tokiu būdu dukrai užtikrino tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas nurodo, kad jis prie bendro dukros išlaikymo prisidėjo mokėdamas alimentus, tačiau dėl to, kad atsakovas mokėjo alimentus, jis nebuvo atleistas nuo tinkamo būsto dukrai užtikrinimo. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo nurodytas aplinkybes apie alimentų mokėjimą, nurodė, kad alimentų atsakovas nemokėjo, ir pateikė antstolės J. B. 2003-04-22 patvarkymą dėl alimentų išieškojimo iš darbo užmokesčio Nr. 0018/02/02512, 1998-03-23 antstolių kontoros pranešimą dėl vykdomojo rašto siuntimo UAB „Jarr“, 2000-09-08 antstolių kontoros pranešimą dėl vykdomojo rašto siuntimo UAB „Markučiai“, 2000-11-21 antstolių kontoros pranešimas Nr. 9-1816 dėl vykdomojo rašto siuntimo AB „Vilniaus duona“, kuriuose nurodoma apie atsakovo alimentų įsiskolinimus. Atsakovas dukros išlaikymui turėjo mokėti ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL (vėliau 1 MGL), tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas alimentų reguliariai nemokėjo, 2003-04-01 skola buvo 3642 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip buto dalies savininkas, turėjo mokėti mokesčius už jam priklausančią buto dalį, buto dalimi nesinaudojo, o jam priklausančia buto dalimi naudojosi šalių dukra, kuriai šalys turėjo užtikrinti tinkamas būsto sąlygas, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 str.), darytina išvada, kad atsakovas turi apmokėti ieškovei ½ dalį jos sumokėtų mokesčių, t. y. 1288,94 Lt.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 1288,94 Lt, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėjimo buvo atleista, todėl patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64,10 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82, 96 str.). Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, 3,48 Lt šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra iš dalies patenkintas, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo (advokato padėjėjo) suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį pirmosios instancijos teisme, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovės atsakovui priteistina 300 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės G. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) 1288,94 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1288,94 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. G. iš ieškovės G. G. 300 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. G. 64,10 Lt žyminio mokesčio ir 3,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.