Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus viršininko prašymą dėl nuteistajam E. M. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo nutraukimo, suėjus senaties terminui

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. D. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 2009-12-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme nuo 2008-04-02 iki 2008-04-03 (viena para) išbūtas laikas. Bausmė paskirta atlikti areštinėje.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus viršininkas prašo nuteistajam E. M., 2009-12-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, laisvės apribojimo bausmės, pakeistos į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, vykdymą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nuteistasis E. M. į teismo posėdį neatvyko, nes yra išvykęs į užsienį.

Prokurorė Aistė Adomaitytė-Koroliova siūlė pašymo netenkinti ir nuteistajam E. M. 2009-12-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymo nenutraukti, nes tam pagrindo nėra. LR BK 96 straipsnis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis vengia atlikti bausmę. E. M. atžvilgiu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, E. M. vengė atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, išvyko į užsienį, pasislėpė, todėl jam paskirta bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Kadangi nuteistasis vengia atlikti bausmę, jam senatis netaikytina. LR BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tada, kad ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kadangi E. M. nebuvo įteikta nutartis dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, tai tiesioginės tyčios- vengimo atlikti paskirtą bausmę, jo veiksmuose nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

E. M. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu nuteistas, pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. D. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 2009 m. gruodžio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme, nagrinėjant Pakruojo rajono pataisos inspekcijos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam E. M., buvo nustatyta, kad E. M., būdamas pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, tai yra žinodamas, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu jis nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ir jam teismo paskirti įpareigojimai - pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kuriuos turi vykdyti, bei žinomas įstatymo įtvirtintus įpareigojimus asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme - be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, 2009-10-10 išvyko iš Lietuvos Respublikos į užsienį, tuo piktybiškai ir sąmoningai pažeisdamas laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad 2009-10-10 išvykdamas į užsienį be bausmę vykdančios institucijos žinios, nuteistasis E. M. vengė atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl jam Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008-09-23 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeistina 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Į atliktą bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-04-02 iki 2008-04-03.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. spalio 14 d., vadinasi, nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, kas formaliai atitinka 2000 m. BK 96 str. 1 d. 1 p. b p. p. numatytą apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Tačiau asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma tik tuomet, kada egzistuoja sąlygų visumą: a) yra suėję apkalinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės, c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju minėtų sąlygų visuma nenustatyta, nes E. M. aiškiai vengia atlikti bausmę, kas ir buvo konstatuota 2009-12-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartyje, o institucijos teiginys, kad E. M. nevengė atlikti paskirtos bausmės, yra niekuo nepagrįstas deklaratyvus pareiškimas.

Iš to, kas paminėta ankščiau, o taip pat iš bylos medžiagos yra aišku, kad E. M. dalyvavo teisiamajame posėdyje, kada jo atžvilgiu buvo priimtas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistajam buvo visiškai aiškus priimto nuosprendžio turinys ir paskirta bausmė. 2008-10-20 nuteistasis E. M. buvo įrašytas į Šiaulių regiono PI Pakruojo rajono pataisos inspekcijos įskaitą, 2008-10-27 jis buvo išsamiai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Jam buvo paaiškintas bausmės atlikimo turinys, jis buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą. Paskutinis jo apsilankymas Šiaulių regiono PI Pakruojo rajono pataisos inspekcijoje buvo 2009-10-08, kurio metu jis pataisos inspekcijos pareigūnui nurodė, kad gyvena ankščiau nurodytu adresu ir gyvenamosios vietos keisti neplanuoja, o apie galimą išvykimą dirbti į užsienį neužsiminė, tačiau jau 2009-10-10 išvyko dirbti į Ispaniją.

Visa tai patvirtina, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. apkaltinamais nuosprendis buvo nukreiptas vykdyti Institucijai - Šiaulių regiono PI Pakruojo rajono pataisos inspekcijai, kuri dėjo pastangas minimą nuosprendį įvykdyti, tačiau E. M. vengė atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, kuri 2009-12-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą. Byloje esantys ir aptarti duomenys rodo, kad nėra vienos iš sąlygų taikyti vykdymo senatį Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. apkaltinamajam nuosprendžiui, nes nuteistasis E. M. tikslingai vengė atlikti jam paskirtą bausmę ir nuosprendžio vykdymo senatis sustojo. Teismų praktikoje vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo – pvz. slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą ar išvaizdą. Vengimu atlikti bausmę nelaikomi tokie nuteistojo veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo. Tai, jog nuteistasis E. M. šiuo metu gyvena ir dirba Ispanijoje, neatleidžia jo nuo teisinių pasekmių, likusių Lietuvoje, t. y. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2000 m. BK 96 str. 3 d. yra numatyta, kad nuosprendis (kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė) negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi ir šios sąlygos taikyti senatį nagrinėjamu atveju nėra, nes nėra praėjęs įstatyme numatytas penkiolikos metų terminas.

LR BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tada, kad ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas siekia bent kurį laiką išvengti arešto ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi nutartis dėl laisvės apribojimo pakeitimo į areštą buvo priimta E. M. nedalyvaujant, E. M. ši nutartis nebuvo įteikta, nes jis buvo išvykęs į užsienį, tai tiesioginės tyčios - vengimo atlikti paskirtą arešto bausmę, jo veiksmuose nenustatyta, todėl teigti, kad E. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 242 straipsnyje, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str.,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus viršininko prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.