Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo I. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nagrinėjo Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2008m. kovo 26d. nutartimi teikimą atmetė.

Skundu nuteistasis prašo panaikinti 2008-03-26 nutartį, jo skundą tenkinti ir atleisti jį nuo likusios bausmės dalies, taikant apribojimus. Teigia, kad visą bausmės atlikimo laiką dirba ir kas mėnesį dengia ieškinį, nei karto nebaustas drausminėmis nuobaudomis, už gerą elgesį perkeltas į lengvąją grupę, 8 kartus skatintas, mokosi, dalyvauja sportiniuose renginiuose. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta, pataisos namų charakterizuojamas teigiamai, palaiko santykiu su šeima, turi pastovią gyvenamąją vietą bei turi raštą iš darbovietės, kad paleistas į laisvę bus įdarbintas. Nors teistas jau 7 kartus, tačiau bausmę pataisos namuose atlieka tik antrą kartą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo I. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi, iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą: į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo asmenybę. Be to, taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, t.y. 1/2 paskirtos bausmės, baustas nebuvo, skatintas 8 kartus, skatinimo tvarka perkeltas į lengvąją grupę, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t.y. jo elgesį ankstesnėse panašiose situacijoje, tame tarpe ir ankstesnius teistumus. Teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai šias aplinkybes įvertino ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o tame tarpe ir nuteistojo praeities teistumus. Ši aplinkybė viena savaime negali būti pagrindu atmesti pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau ji vertinama visumoje ir yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. I. P. atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių dalis priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Būdamas jauno amžiaus (gim. 1981m.) praeityje teistas jau 7(septynis) kartus taip pat už analogiškus nusikaltimus. Nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, jis įvykdė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Be to, psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad silpnai išugdyti nuteistojo socialiniai įgūdžiai, vertybinės nuostatos nėra stiprios. Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiamą charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu dirba, drausminių nuobaudų neturi, skatintas 8 kartus, perkeltas į lengvąją grupę, mokosi, dalyvauja sporto renginiuose, dalimis dengia ieškinį, pripažįsta kaltę, palaiko santykius su šeima bei atsižvelgiant į likusią bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų. Todėl išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taip pat nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, pataisos namų teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.