Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022 m. kovo 29 d., apie 16.15 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Norfa“ apsaugos posto patalpoje, konflikto metu, tyčia sudavė devynis kartus rankos kumščiu apsaugos darbuotojui S. Š. į veido sritį, tokiu būdu pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 30 d. specialisto išvadą Nr. G 1005/2022 (01) padarydamas nukentėjusiajam S. Š. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairėje ausyje, sužalojimus kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. P. nurodė, kad kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta, jog iš tiesų sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet taip elgėsi būdamas išprovokuotas nukentėjusiojo veiksmų, kuomet nukentėjusysis jam be jokios priežasties ir be įspėjimo į veidą papurškė dujų. Paaiškino, kad po to, kai parduotuvės prekybos salėje pavogė degtinės ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo – nukentėjusiojo, jis buvo nuvestas į apsaugos postą. Nukentėjusysis kraustė jo daiktus, o jis tuo metu turėjo du butelius degtinės – vieną, tą kurį iš tiesų pavogė parduotuvėje, o kitą nugertą – to butelio jis nevogė, tai buvo jo degtinės butelis. Apsaugos darbuotojas norėjo paimti abu butelius, kaltino, neva jis prekybos salėje paėmė du butelius ir iš vieno nugėrė degtinės. Tarp jų įvyko konfliktas, jis (kaltinamasis) nenorėjo, kad nukentėjusysis imtų ne tik pavogtą degtinę, bet ir jam priklausantį jau nugertą degtinės buteliuką, todėl priėjo prie nukentėjusiojo, o šis be jokios priežasties papurškė į jį ašarines dujas. Tuomet jis prarado savitvardą ir pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam, kas ir matosi vaizdo įraše. Smūgius sudavė ranka, o gal ir kumščiu, nematė, kur smūgiavo nukentėjusiajam, nes jam į akis buvo pripurkšta dujų. Kiek iš viso sudavė smūgių – taip pat negali nurodyti. Kaltinamasis nurodė, kad nesutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi nėra aišku, ar iš tikrųjų nukentėjusysis patyrė kokią nors žalą, kraujosruva akyje galėjo atsirasti nuo nukentėjusiojo paties papurkštų dujų; nukentėjusiojo darbo pobūdis yra toks, kad susidūrimas su vagimis jam yra kasdienybė, todėl neaišku, kokį stresą galėjo sukelti būtent ši situacija.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 5 d. apklaustas M. P. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2022 m. kovo 29 d., apie 16.00 val. nuėjo į parduotuvę „Norfa“, kuri yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė degtinės buteliuką, galimai dar kažką paėmė, ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs. Jį iš karto sulaikė apsaugos darbuotojas, kuris buvo labai agresyvus, nutempė jį į apsaugos posto patalpą, apieškojęs rado ne tik iš parduotuvės paimtus daiktus, bet ir kitą buteliuką degtinės, kuris jau buvo nugertas seniau, dar kelis asmeninius daiktus: pakrovėją ir pan., tuos daiktus apsaugos darbuotojas pasiėmė ir negrąžino, paprašius juos grąžinti, pasakė, kad tą degtinės buteliuką jis (M. P.) pasislėpęs parduotuvėje nugėrė, todėl neatiduos. Tada jis pasakė, kad pasižiūrėtų kameras ir neliestų jo asmeninių daiktų, bandė juos pasiimti, o apsaugos darbuotojas pradėjo purkšti jam į akis ašarines dujas. Jis bandė ranka prisidengti nuo dujų ir pasitraukti toliau nuo jo. Nemano, kad apsaugos darbuotojui sudavė smūgį ranka. Apsauginio nemušė. Iš kur pas apsaugos darbuotoją atsirado kraujosruvos, nežino. Agresijos prieš apsauginį nenaudojo, tik bandė prisidengti nuo purškiamų dujų, nemano, kad apsauginį sužeidė (b. l. 94-96).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 19 d. apklaustas įtariamuoju M. P. nurodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų. Su pranešimu apie įtarimą nesutinka (b. l. 102-103).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. Š. nurodė, kad jis dirbo prekybos salėje, matė, kad kaltinamasis buvo prie automatinių kasų, o tada prisigretinęs prie kitų asmenų bandė pasišalinti iš parduotuvės. Tuomet jis (nukentėjusysis) užblokavo duris ir pasakė kaltinamajam, kad eitų su juo. Kartu su kaltinamuoju nuėjo į apsaugos postą, viskas buvo normalu, jis apžiūrėjo kaltinamojo daiktus – kuprinėje buvo du buteliukai degtinės, vienas iš jų – nugertas. Kaltinamasis prašė jį paleisti. Kai jis (nukentėjusysis) paėmė telefoną, tam, kad iškviestų policiją, kaltinamasis jį puolė, tuomet jis griebė kaltinamąjį už sprando ir papurškė dujų. Kaltinamasis jam sudavė, kai pamatė, jog jis (nukentėjusysis) rengiasi kviesti policiją, todėl jis nieko nelaukdamas kaltinamajam papurškė dujų. Vaizdo įraše matosi, kad jis rankoje laiko telefoną. Kaltinamasis jam sudavė smūgius kumščiais. Po to buvo iškviestas tiek pastiprinimas, tiek policija. Nukentėjusysis nurodė, kad palaiko byloje pareikštą ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paaiškino, kad dėl minėto įvykio buvo nedarbingas, skaudėjo galvą, buvo kraujosruva ties akimi, iki šiol darbe jaučia baimę, kai tenka susidurti su vagimis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 26 d. apklaustas nukentėjusysis S. Š. nurodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Norfa“, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 29 d., apie 16.00 val., parduotuvėje pastebėjo įtartiną asmenį, kurį stebėjo ir pamatė, jog jis stovi eilėje prie kasų, o kitiems žmonėms susimokėjus už prekes, jis, kartu su žmonėmis, pradėjo eiti pro kasas, tada jis minėtą asmenį susistabdė, palietė kuprinę, kurią jis turėjo, pajautė, kad joje yra buteliai, todėl asmenį nusivedė į apsaugos postą. Asmuo sakė, kad nieko neėmė, nepirko, patikrino jo kuprinę, ten rado 2 butelius alkoholio, kurių talpos buvo po 0,2 l, dar kažkokio kremo, tiksliai neprisimena ką jis buvo įsidėjęs į kuprinę, tačiau žinojo, kad tos prekės yra paimtos iš parduotuvės, nes jas nuskenavo skaneriu. Asmuo sakė, kad vieną butelį jis jau turėjo, dėl kito prisipažino. Su asmeniu mandagiai kalbėjo, iš pradžių asmuo buvo ramus, tačiau, kai jis paėmė telefoną ir norėjo kviesti policiją, asmuo jį užpuolė: sudavė dešine ranka į veidą, mano, kad sudavė 9 smūgius į veido sritį, prie kairės akies buvo kraujosruva, sumušta kairė ausis, jautė galvos svaigimą, pakraujavo akis, skaudėjo kaktą. Jis gindamasis asmeniui papurškė į veidą ašarinių dujų, tada asmuo norėjo atimti ašarines dujas, tada jis dar kartą tam asmeniui papurškė ašarinių dujų į veidą ir tas asmuo jį mušė, kai suveikė ašarinės dujos, asmuo apsiramino ir atsisėdo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, asmuo buvo ramus. Greitoji medicinos pagalba nuvežė jį (nukentėjusįjį) į ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir išdavė nedarbingumą trims dienoms. Poliklinikoje nedarbingumą pratęsė dar septynioms dienoms (b. l. 36-38).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2022 m. kovo 28 d., 16.26 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje, agresyvus pirkėjas atsisako pasišalinti. Papildomoje informacijoje nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, iš apsaugos darbuotojo priimtas pareiškimas dėl vagystės ir surašytas protokolas. Sulaikytas M. P., kuris apsaugos darbuotojui sudavė devynis smūgius į veidą. Apsaugos darbuotojas išsivežtas į Lazdynų ligoninę dėl galvos sumušimo (b. l. 14).

Iš 2022 m. kovo 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad S. Š. nurodė, jog 2022 m. kovo 28 d., apie 16.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jam vykdant pavestas pareigas, būnant apsaugos poste, sulaikytas vyriškis kumščiu sudavė į veidą apie devynis kartus, dėl tokių jo veiksmų jis pajuto labai didelį fizinį skausmą. Pareiškėjas panaudojo spec. priemones – ašarines dujas, į įvykio vietą atvyko apsaugos ekipažas, kuris padėjo sulaikyti agresyvų asmenį (b. l. 1-8).

Iš 2022 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuris pridėtas PRĮR prie įvykio informacijos. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 15-16).

Iš 2022 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas –„Body“ kamerų vaizdo įrašas „2022_0328_165115_002“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 18-19).

Iš 2022 m. balandžio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad G. V. pateikė USB laikmenoje įrašytą vaizdo įrašą iš apsaugos posto, esančio (duomenys neskelbtini), PC „Norfa“ (b. l. 26-28).

Iš 2022 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančios parduotuvės „Norfa“ apsaugos posto. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 29-30).

Iš 2022 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės „Norfa“ alkoholinių gėrimų skyriaus. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 33-34).

Iš 2022 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d., apie 14.30 val., telefonu susisiekta su liudytoja I. D. ir atlikta nuotolinė apklausa. Liudytoja I. D. nurodė, kad būdama savo kabinete išgirdo aliarminį signalą ir pribėgusi prie apsaugos posto pabeldė į duris. Apsauginis atidarė duris ir paprašė iškviesti policiją dėl to, kad pilietis agresyviai elgiasi, nepripažįsta savo kaltės. Apsauginis uždarė posto duris, tuo metu ji pradėjo kviesti policiją, bet, kas vyko viduje, nematė, girdėjo triukšmą. Kai kvietė policiją pasakė, kad yra agresyvus pilietis ir vyksta konfliktas. Iškvietusi policiją, pribėgo prie apsaugos, atsirakino duris ir pamatė, kad viskas gerai, o tas pilietis, kuris užpuolė apsaugos darbuotoją, išėjo ir atsisėdo prie durų apsaugos. Kaip apsauginį mušė, ji nematė, nes tai vyko apsaugos posto viduje, o ji girdėjo tik garsus. Garsai buvo kaip grumtynių. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jam trenkė į veido sritį ir dar kažkur, ant veido buvo paraudimas, prie akies buvo susidariusi kraujosruva. Asmuo, kuris sumušė apsaugos darbuotoją, pavogė iš parduotuvės „flečkutę“, kurią jau buvo nugėręs, energetinį gėrimą ir dar kažką, neprisimena ką. Alkoholio butelis buvo maždaug 0,33 l (b. l. 46-47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G1005/2022 (01) nustatyta, kad S. Š. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairėje ausyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. S. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis M. P. viso proceso metu nebuvo nuoseklus dėl jam pareikšto kaltinimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. P. teigė, jog, bandant atsiimti asmeninius daiktus iš nukentėjusiojo, nukentėjusysis į jį papurškė dujų, dėl ko jis (kaltinamasis) bandė ranka prisidengti nuo dujų ir pasitraukti nuo nukentėjusiojo; nemano, kad galėjo suduoti smūgį ranka nukentėjusiajam, nukentėjusiojo nemušė ir agresijos prieš jį nenaudojo. Tuo tarpu apklausiamas teisme, kaltinamasis, kuris nurodė, jog tyrimo metu pareigūnai jam parodė byloje esantį vaizdo įrašą iš apsaugos posto, jau teigė, kad jis visgi sudavė nukentėjusiajam smūgius, tačiau taip pasielgė išprovokuotas nukentėjusiojo, kuris nepagrįstai jam papurškė dujų į akis, kai jis (kaltinamasis) norėjo atsiimti savo daiktus. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis savo parodymus proceso metu keitė, atsižvelgdamas į jam pateiktą susipažinti bylos medžiagą, o savo veiksmus teisino neva nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu.

Tuo tarpu nukentėjusysis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigė, jog kaltinamasis tapo agresyvus tuomet, kai jis bandė iškviesti policijos pareigūnus, dėl ko gindamasis nuo kaltinamojo jis panaudojo ašarines dujas.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo CH16-2022-03-28-15-53-59, daryto įvykio metu apsaugos poste (toliau – vaizdo įrašas), matyti, jog apie 6 sek. vaizdo įrašo nukentėjusysis pasiima kažką iš kišenės, o tuo metu kaltinamasis (vaizdo įrašo 10 sek.) agresyvia eisena priartėja prie nukentėjusiojo, kaip ištiesia ranką link nukentėjusiojo (vaizdo įrašo 13 sek.), bandydamas iš pastarojo atimti rankoje laikomą telefoną, po ko nukentėjusysis kaltinamajam į veido sritį papurškia dujas, o kaltinamasis nukentėjusiajam suduoda ne mažiau devynių smūgių į galvos sritį, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prasideda grumtynės.

Taigi, byloje esantis vaizdo įrašas iš esmės patvirtina nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme išdėstytą įvykių seką, jog kaltinamasis, būdamas apsaugos poste, tapo agresyvus būtent tada, kai nukentėjusysis paėmęs telefoną bandė iškviesti policijos pareigūnus, po ko kaltinamasis bandė atimti telefoną iš nukentėjusiojo, dėl ko buvo kaltinamojo atžvilgiu panaudotos ašarinės dujos. Kartu pažymėtina, jog kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu vartoto smurto intensyvumas – suduoti, kaip minėta, ne mažiau devyni smūgiai į galvos sritį, po to vykusios grumtynės su nukentėjusiuoju, rodo, jog kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko būtent puolamojo pobūdžio, o ne ginimosi veiksmus. Taip pat toks smurto intensyvumas ir jo vartojimo trukmė, paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog jis vartodamas smurtą tik stengėsi apsiginti ir atsitraukti nuo nukentėjusiojo, kadangi, akivaizdu, kad jis nuo nukentėjusiojo nesitraukė, o priešingai – ėjo link nukentėjusiojo, sudavė jam smūgius ir su juo grūmėsi.

Taigi, aptartais bylos duomenis nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis M. P. vartojo fizinį smurtą – sudavė smūgius kumščiais nukentėjusiajam S. Š., taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą – padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir ausyje, ką patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. G 1005/2022 (01), fizinis smurtas buvo naudojamas ne, skirtingai nei nurodė kaltinamasis, siekiant apsiginti nuo nukentėjusiojo, o būtent tyčia siekiant pastarąjį sužeisti, todėl tokie kaltinamojo veiksmai, teismo vertinimu, tiesingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Taip pat, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (b. l. 81-88), šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat atsižvelgtina ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – M. P. Marijampolės apylinkės teismo Viklaviškio rūmų 2021 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nusikalstama veika, už kurią M. P. nuteistas minėtu baudžiamuoju įsakymu, taip pat pasireiškė fizinio smurto vartojimu prieš parduotuvės apsaugos darbuotoją. Taip pat vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina ir į tai, kad M. P. praeityje ne sykį teistas užsienio valstybėse už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo M. P. visiškai atsitiktinė, jis yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir elementarių moralės taisyklių.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. P. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl M. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimesnis šios bausmės vidurkiui. Kartu su šia bausme M. P. skirtina ir BK 48 straipsnyje numatyti draudimai bei įpareigojimai, padėsiantys pasiekti bausmės tikslus.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė neskirta, ji neskirtina ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis S. Š. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 42-44).

Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų – kūno sužalojimo, nukentėjusysis jautė stresą ir fizinį skausmą. Dėl jaučiamo fizinio skausmo nukentėjusysis vartojo vaistus bei dešimt dienų negalėjo dirbti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam tyčia suduodant nukentėjusiajam devynis kartus rankos kumščiu į veido sritį ir taip sukeliant fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, stresą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiajam šiuo įvykiu buvo sukeltas fizinis skausmas, smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbų organą – galvą, dėl smūgių atsirado kraujosruva kairės akies vokuose bei kairės ausies srityje, t. y. toje kūno vietoje, kuri yra matoma pašaliniams asmenims, kas taip pat, natūralu, padidina asmeniui diskomfortą bendraujant su kitais žmonėmis, smurtas buvo vartojamas nukentėjusiojo atžvilgiu, tuo metu, kai pastarasis atliko savo darbines funkcijas, dėl ko neabejotina ir nukentėjusiojo teisme išsakyta pozicija, kad po nagrinėjamo įvykio darbe jaučia papildomą stresą ir nerimą. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturi kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, supakuoti į vokus, prisegtus prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti M. P. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydimusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės M. P. neskirti.

Nukentėjusiojo S. Š. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiojo S. Š. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstama veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – keturis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, įpakuotus į vokus, prisegtus prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.