- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-355-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- M. G., A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkaujančiojo Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-03-27 nuosprendžio, kuriuo:
M. G., pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (G. M. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas) ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme,
pripažintas kaltu pagal 284 str. 1 d. (M. M. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas) ir nubaustas 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausme,
pripažintas kaltu pagal 284 str. 2 d. (viešosios tvarkos trikdymas, mėtant akmenis į G. M. langus) 20 (dvidešimties) parų arešto bausme,
pripažintas kaltu pagal 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (pasikėsinimas apiplėšti V. D. įsibrovus į patalpą) ir nubaustas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str.4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.
A. K., pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 2 d. (viešosios tvarkos trikdymas, mėtant akmenis į G. M. langus) ir nubaustas 20 (dvidešimties) parų arešto bausme,
pripažintas kaltu pagal 178 str. 1 d. (R. B. turto vagystė) ir nubaustas 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir A. K. skirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
R. J. šiuo nuosprendžiu pagal pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 d. (R. B. turto vagystė) ir nubaustas 50 parų arešto,
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. (pasikėsinimas apiplėšti V. D. įsibrovus į patalpą) ir nubaustas 8 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.9 d, 65 str., ši R. J. skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-04-08 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, ir skirta subendrinta 10 mėnesių ir 12 dienų bausmę laisvės atėmimo bausmė atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta 3 mėnesių (60 val.) viešųjų darbų bausmė, laikant R. J. atlikusiu 10 dienų laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. 2007 m. gruodžio 31 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje – Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės tvarką, išplūdo G. M. necenzūriniais žodžiais, ją rankomis pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. gruodžio 31 d. apie 24 val., viešoje vietoje – Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, buteliu vieną kartą smogė M. M. į galvą, nukentėjusiajam parkritus, gulinčiam M. M. įspyrė penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam paviršines muštines žaizdas kairio skruosto viršutinėje dalyje ir kairio ausies kaušelio viršutinėje dalyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. K. veikdamas kartu su R. J., kaip bendrininkų grupė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. kovo 08 d., apie 02 val., R. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, slapta pagrobė 400 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“, 270 litų bendros vertės dvi auksines grandinėles su pakabukais, 250 litų bendros vertės du delfino formos auksinius auskarus, 250 litų vertės auksinę apyrankę, 200 litų bendros vertės du žiedo formos auskarus, 80 litų vertės vieną auskarą su akute, viso pagrobė R. B. priklausančio turto už 1450 litų. Be to A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išėjęs iš namo ir sėdęs į K. B. priklausantį automobilį „O. V.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės sėdynės pagrobė R. B. priklausantį 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung D500“.
M. G. veikdamas kartu su R. J., kaip bendrininkų grupė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. liepos 20 d., apie 05 val. 30 min., siekdami užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į V. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kėdainių rajone, kuriame R. J., laikydamas rankoje medinį pagalį ir juo baksnodamas gulinčiam V. D. į nugarą, įsakmiai pareikalavo 2 litų ir cigarečių, o jų negavęs, kumščiais sudavė keturis kartus V. D. į paakį, turėtu pagaliu vieną kartą trenkė per kairįjį žandą, M. G. metaliniu raktu trenkė du kartus į nugarą ir vieną kartą į pakaušį, tuo panaudodami V. D. atžvilgiu fizinį smurtą, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tačiau reikalaujamo turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – aktyviai pasipriešinus V. D., R. J. su M. G. pabėgo.
M. G. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-03-27 nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 311 str., 326 str. l d. 3 p., 328 str. 2 p., 3 p., 4 p. prašo nuosprendį pakeisti - pagal BK 284 str. 1 d. (G. M. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas), BK 284 str. 1 d. (M. M. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 284 str. 2 d. išteisinti, nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 140 str.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įvykdyto 2007-12-31 G. M. atžvilgiu, kaltu neprisipažįsta, kadangi pati G. M. sukėlė konfliktinę situaciją ir jį apkalba. G. M. pirmoji pradėjo daužyti jo motinos buto duris mediniu pagaliu. Durys buvo apgadintos, tai patvirtina 2008-05-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas. Tai, kad G. M. daužė buto duris patvirtino ir apelianto brolis A. G., kuris girdėjo G. M. balsą ir smūgius į duris. Nurodo, kad jo mama iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai D. B. ir M. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą - G. M. rėkavo, buvo neblaivi, pareiškimo dėl konflikto nerašė. Nurodo, mama paskambino, ir jam, apeliantui. Jis su A. K. atėjo išsiaiškinti dėl G. M. neteisėtų veiksmų. Jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, buvo priėjęs prie jos aiškintis, ji stūmė jį nuo savęs, nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina V. P., kuris tai matė. Liudytoja G. V. nurodė, kad ji pro langą girdėjo G. M. šaukimą „gelbėkit“, nurodo, jog abejoja, ar galima žiemą, kai langai uždaryti išgirsti pagalbos šaukimą iš kito gyvenamojo namo, kuris yra už 100 metrų. G. V. parodė, kad po kelių dienų susitiko G. M., kuri parodė mėlynę kelio srityje. Nurodo, kad mėlynė galėjo būti, kadangi A. G. savo parodymuose nurodė, kad jis matė kaip G. M. lauke vijosi jį, apeliantą, ir A. K. ir suklupo, kuomet į jį metė pagalį. Kartu su G. M. buvo ir jos sūnus M. M.. Nurodo, kad liudytojos D. A. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė skirtingus parodymus. Nurodo, kad jis tą vakarą buvo blaivus.
M. G. nurodo, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2007-12-31 M. M. atžvilgiu, kaltu neprisipažįsta. Nurodo, kad eidamas į lauką, antrame aukšte laiptinėje sutiko M. M., kuris jo nepraleido, pastūmė sakydamas negyvensi „gaidy“. Jis taip pat jį pastūmė, tada M. M. sudavė jam kumščiu į veidą, jis atgal. Laiptinėje buvo tamsu. Vienas kitam sudavė po keletą smūgių. M. M. bandė iš jo atimti šampano butelį. Nenorėdamas atiduoti, gindamasis šampano buteliu sudavė jam į petį. Nurodo, kad jam, apeliantui, buvo sužalotas pirštas, tačiau jis į medikus nesikreipė. Nurodo, kad M. M. buvo neblaivus. M. M. nustatyti sužalojimai, kaip nurodo medicinos specialistas, paviršutiniai, mano, M. M. susižaloti galėjo abipusių smūgių metu. Iš liudytojos O. E. parodymų matyti, kad pradžioje buvo dviese, nes ji parodo, kad atbėgusi Manto mergina klausė kas čia buvo. Liudytoja N. K. parodė, kad nematė, kas tiksliai mušė Mantą. Liudytoja D. A. paaiškino, kad matė kai jos draugas R. B. tampėsi su M. G., galvojo, kad susimušė tarpusavyje. Kas vyko koridoriuje ji nematė. Nurodo, kad jis, apeliantas, tarpusavyje mušėsi su M. M.. M. M. nesikreipė į policijos komisariatą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Tik vėliau, kai jo motina G. M. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-05-30 buvo nubausta pagal LR (duomenys neskelbtini) str. M. M. kreipėsi į policijos komisariatą, tačiau baigiant ikiteisminį tyrimą, prašė baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi pretenzijų neturįs, teismo posėdžio metu taip pat pasakė, kad jokių pretenzijų neturi.
M. G. nurodo, kad neprisipažįsta dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2008-01-01 – jog mėtė akmenis į G. M. langus. Teigia, kad G. M. ir A. K. jį apkalba. Pati G. M. teigia nemačiusi, kas išdaužė langą, bet nurodo, mačiusi, kai jis su A. K. mėtė akmenis į jos langą. V. M. teigia, kad girdėjo smūgius į sieną, suprato, kad kažkas kažką mėto. Negalima teigti, jog jei jis, apeliantas, konfliktavo su G. M., tai mėtė akmenis į jos langą. Nėra pagrindas jį tuo įtarti, ir dėl to, kad buvo sulaikyti netoli G. M. laiptinės. V. M., D. A., G. M., M. M. parodymai kelia abejonių, o abejonės pagal teismo praktiką traktuojamos teisiamojo naudai.
Apeliantas M. G. teigia, kad dėl pasikėsinimo užvaldyti V. D. priklausantį turtą, panaudojant fizinį smurtą ir įsibraunant į patalpą, kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau tikslo užvaldyti V. D. priklausantį turtą, panaudojant fizinį smurtą, įsibraunant į patalpą, neturėjo. Teigia, jog kaime šventė gimtadienį, o pasibaigus alkoholiui ir cigaretėms paryčiais nusprendė su R. J. eiti į parduotuvę. Kadangi kaime važinėjo nepažįstami jaunuoliai, apsaugai R. J. pasiėmė pagalį, o jis ratų atsukimo raktą, kad galėtų apsiginti. Į parduotuvę neįsileido, tada R. J. pasiūlė nueiti pas tolimus giminaičius, gyvenančius netoliese, Aukštadvario kaime. R. J. sakė, kad yra ne kartą pas juos buvęs ir naktį, tai ir ėjo. Durys buvo neužrakintos, pastūmus atsidarė. Įėję į kambarį matė miegančius žmones. R. J. pažadino R. D., atsibudo A. D., tada jų paprašė cigarečių, jie atsakė neturį ir nukreipė juos į antrą aukštą. Antrame aukšte R. J. pažadino V. D., kuris atsibudęs ir pamatęs nepažįstamąjį, apeliantą, sugriebė. Jis norėjo ištrūkti, muistėsi, tuo metu galėjo suduoti. Tyčia sužaloti ir pasisavinti turtą nenorėjo nei jis, nei R. J., nes jokio susitarimo užpulti nebuvo. R. J. gindamas jį gal ir sudavė V. D., jis nematė. V. D. jį nuvertė ant lovos, kur miegojo jo brolis. R. J. nusirito nuo laiptų, jis bėgo paskui. V. D. į policijos komisariatą nesikreipė, tik vėliau paragintas kito nukentėjusiojo, parašė pareiškimą. Po 5 dienų jokio sužalojimo užfiksuota nebuvo. Gindamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dėl to turėtų atsakyti pagal BK 140 str. Įsibrovimo į patalpas nebuvo, nes kaime įprasta nerakinti durų, o įėjus, niekas jų nevarė, tikslo apiplėšti neturėjo.
M. G. nurodo, kad mokosi trečiame kurse elektriko specialybės ir nori ją įgyti. Jeigu teismas skirs realią laisvės atėmimo bausmę, negalės baigti mokslų, susigadins gyvenimą. Jo mama viena išlaiko nepilnamečius brolį ir sesę. Šeimos materialinė padėtis yra sunki. Kadangi jis šeimoje vyriausias, pilnametis vaikas, tai stengsis padėti motinai auginant brolį ir sesę, per vasaros atostogas dirbo, stengsis mokytis, aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime, užklasinėje veikloje. Nurodo, kad padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino padarytą žalą ir jis pretenzijų neturi, teismui buvo nuoširdus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir pasižada padaryti išvadas.
A. K. skundžia 2009-03-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įvykdyto 2008-01-01 G. M. atžvilgiu, ir vadovaudamasis BPK 312 str., 313 str., 326 str., 329 str., prašo nuosprendį šioje dalyje panaikinti, priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį ir bylą šioje dalyje nutraukti, taip pat prašo nuosprendį dalyje dėl paskirtos arešto bausmės pagal BK 178 str. l d. pakeisti – skirti viešųjų darbų bausmę.
Šalies argumentai
A. K. teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 2 d. jis ir M. G. nepadarė, todėl teismas nepagrįstai juos pripažino kaltais. Teismas, pagrįsdamas jų kaltę, nurodė, kad kaltė yra grindžiama pačios nukentėjusios G. M., liudytojų parodymais, kitų byloje išanalizuotų įrodymų visuma. Tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad jie metė akmenis į G. M. langą ir ją plūdo. Nurodo, kad liudytojos D. A. parodymai prieštaringi, ji parodė, kad girdėjo stiklo dužimą, smūgius į sieną, balsus, mačiusi išdaužtą langą, tačiau nenurodė nei jo, nei M. G., kaip plūstančius necenzūriniais žodžiais G. M. ir mėtančius akmenis į G. M. langus. Liudytojai D. B. ir M. R. nurodė, kad jie nematė, kad apeliantai būtų daužę langus, juos sulaikė tik todėl, kad iš vakaro buvo, anot liudytojų, pabėgę nuo jų. Pagarsintuose mirusiojo liudytojo V. M. parodymuose taip pat nepaminėtos jų, apeliantų, pavardės, liudytojas nematė kas išdaužė jo buto virtuvės langą, nes negalėjo atsikelti. Su G. M. jų santykiai yra labai blogi, nesutaria ir šeimos. Pati nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė, jos bijosi kaimynai. Įvykis įvyko naujametinę naktį, todėl nieko stebėtino, kad buvo vartoję alkoholio. Kaip vienas iš jų kaltės įrodymų nurodomas buvimas prie namo. Nurodo, kad tą naktį kieme buvo pakankamai žmonių, kurie šventė naujuosius metus. Taigi motyvai, kad buvo neblaivūs ir sulaikyti praėjus 5 minutėms po G. M. pranešimo policijai dar visiškai neįrodo jų kaltės. Be to, G. M. būtų juos atpažinusi. Teismas juos, apeliantus, apkaltino pasirėmęs tik nukentėjusiosios parodymais, kuri, kerštaudama už jo šeimos narių liudijimą prieš ją, bandė apkaltinti ir jį. Kaltinimas yra nepagrįstas, nes neparemtas jokiais kitais įrodymais, išskyrus priešiškai prieš jį nusiteikusios G. M. parodymais, kurie ne visiškai atitinka kitus byloje esančius įrodymams. Nurodo, kad kaltinimą palaikęs prokuroras jį nuteisti padarius šią nusikalstamą veiką neprašė.
A. K. nurodo, kad teismas jam skyrė arešto bausmę. Bausmė neteisinga, nes bausmės rūšis yra aiškiai per griežta. Jis padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. l d., nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, apeliantas neteistas, mokosi.
Teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkinami iš dalies.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2007-12-31 G. M. atžvilgiu
Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog M. G. padarė BK 284 str. 1d. numatytą veiką.
Sugretinus nukentėjusiosios G. M., liudytojo V. P., liudytojos D. A., bei nuteistųjų M. G. ir A. K. parodymus matyti, jog 2008-01-31 apie 1 val. namo, kuriame gyvena nukentėjusioji aukšto bendrajame koridoriuje vykusį konfliktą tarp M. G. bei G. M. betarpiškai matė liudytojas V. P., kuris nuvijo iš koridoriaus viešąją tvarką pažeidinėjusį M. G. bei kartu su juo buvusį A. K., dalį konflikto matė liudytoja D. A..
Nukentėjusioji G. M. parodė, jog antrojo aukšto koridoriuje priėjęs iš paskos M. G. ją užkabino, smarkiai pastūmė, ji atsitrenkė į sieną, bandė jį atstumti nuo savęs, bet jis vėl ją pastūmė ir ji vėl atsitrenkė į sieną. Stūmė 2-3 kartus. Po to M. G. dar jai spyrė du kartus į dešinės kojos kelią, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jai pradėjus šaukti, išbėgo kaimynas V. P. šaukdamas „ką jūs darot“ ir vaikinai pabėgo.
Liudytojas V. P. parodė, kad 2007 12 31 su žmona buvo namie, nakties metu išgirdo koridoriuje triukšmą, girdėjosi riksmai, buvo vyrų ir moters balsai. Išėjęs į koridorių pamatė M. G. ir A. K., kažkuris iš vaikinų atstūmė G. M. nuo savęs, ji atsitrenkė į duris. Tada liudytojas garsiai pasakė „dinkit bachurai“ ir jie pasitraukė.
Liudytoja D. A. parodė, kad išgirdusi namo laiptinėje triukšmą, atidarė buto duris pasižiūrėti ir pamatė kaip koridoriuje M. G. ir A. K. “pristoję” (prikibę) prie kaimynės G. M.. Liudytoja D. A., nenorėdama įsitraukti į konfliktą, užsidarė duris.
Nuteistasis A. K. parodė, jog 2007-12-31 naktį, paskambinus M. G. motinai, jie su M. G. kartu nubėgo į namus esančius (duomenys neskelbtini). Prie jo buto durų pamatė G. M., paklausė, ką ji daro. Netrukus išėjo jos sūnus M. M., matėsi, kad jis išgėręs, mosikuodamas rankomis ėjo link jų. A. K. su M. G. pradėjo bėgti link laiptų. G. M. su sūnum juos vijosi. Išėjęs kaimynas, turbūt, pagalvojo, kad jie G. M. puola, todėl pradėjo šaukti. M. G. G. M. nestūmė.
Sutiktina su skundo argumentu, jog nustatydamas A. G. padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį, teismas vadovavosi nukentėjusiosios G. M. parodymais, pilnai neįvertindamas kitų byloje surinktų įrodymų ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad iki šio įvykio ir po jo tarp nukentėjusiosios G. M. ir jos sūnaus iš vienos pusės bei nuteistojo M. G. ir jo šeimos narių buvo konfliktiški santykiai, taip pat ir tarp G. M. bei nuteistojo A. K. šeimos narių, ką patvirtina šių asmenų parodymai, nutarimai, byloje esantys skundai policijai, nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose (T.1, b.l. 98-104). Todėl šie asmenys vieni kitų atžvilgiu turi priešingų interesų ne tik dėl skirtingos nuteistųjų bei nukentėjusiosios procesinės padėties byloje, tačiau vieni kitų atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, jų tarpusavio nesutarimus ne kartą tyrė teisėsaugos institucijos. Tai nereiškia, kad nukentėjusiosios G. M. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, tačiau pripažįstant juos įrodymais, šie parodymai turi nekelti abejonių, juos turi patvirtinti kiti byloje surinkti duomenys.
Be G. M. parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog M. G. būtų stūmęs G. M. daugiau nei vieną kartą bei, kad jai būtų įspyręs. Liudytoja G. V. parodė, jog po poros dienų matė “mėlynę” (kraujosrūvą) G. M. ant kojos, G. M. sakė, jog jai spyrė į koją, kai buvo užpulta naktį laiptinėje, tačiau G. V. pati įvykio nematė, o jos nurodytų duomenų šaltinis yra G. M. paaiškinimai. Todėl šie G. V. parodymai kaip išvestiniai gali būti vertinami tik G. M. parodymų kontekste. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji G. M. tą vakarą pati pažeidinėjo viešąją tvarką, daužė kito buto duris, kas nustatyta ir už ką ji nubausta teismo (1t., b.l. 98-103). Todėl neatmestina, jog G. V. matytą sužalojimą G. M. galėjo patirti esant ir kitomis aplinkybėms, nei nurodė nukentėjusioji, tuo tarpu patikimų įrodymų, jog įspyrė ir sužalojimą kelio srityje nukentėjusiajai padarė M. G., byloje nėra. Nukentėjusiosios parodymai bylos eigoje šioje dalyje nėra nuoseklūs ir vienodi. Pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu sekančią dieną po įvykio 2008-01-01 ji tyrėjui davė parodymus apie kitus neteisėtus M. G. veiksmus jos bei jos sūnaus atžvilgiu, tačiau dėl šio įvykio nurodė, jog 2007-01-31 apie 1 val. ją buvo užpuolę jaunuoliai, kurie kėsinosi ją sumušti, bet jai pavyko apsiginti, ji tuomet nenukentėjo ir pareiškimo nerašė. ( T.1, b.l. 31-32). Apklausiama vėliau - 2008-01-11 apie šį įvykį nurodė, kad jai einant namo, M. G. priėjo prie jos iš nugaros, rankomis pastūmė, koliodamas necenzūriniais žodžiais, paskui vieną kartą spyrė į dešinę koją, pataikydamas į kelį, pasakius, kad iškvies policija, M. G. ją stūmė rankomis, trenkė į sieną. Jai šaukiant, išėjo kaimynas V. (V. P.), kuris išvijo G. su K. į lauką ( T.1, b.l. 21-22). Apklausiama 2008-04-05, G. M. nurodė, kad ją pastūmė 3-4 kartus, ir įspyrė iš viso 2 kartus ( t.1, b.l. 25-26). Įvykį matę liudytojai V. P. bei D. A. nepatvirtina, jog M. G. būtų spyręs G. M., tokių duomenų nėra ir pranešime policijai. Iš įvykių registracijos žurnalo kopijos, matyti, kad 2007-12-31 L. G. pranešė, kad kažkas spardo jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, taip pat užregistruotas G. M. pranešimas, kad M. G. ir A. K. tranko jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jai grasina. Grafoje patikrinimo rezultatai užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) buto durys neišlaužtos, pati skambinusioji neblaivi, koridoriuje buvę asmenys išsiskirstė, skambinusioji M. taip pat buvo išgėrusi, jai pasiūlyta kreiptis raštu (1 t.b.l.89-92). Liudytojų policijos pareigūnų D. B. ir M. R., kurie pagal pranešimus išvyko į įvykio vietą, parodymai patvirtina, jog iš laiptinės išbėgę du jaunuoliai pabėgo, o laiptinėje buvusi nukentėjusioji apie įvykį nieko nepaaiškino, buvo neblaivi, pareiškimo nerašė.
Vadovaujantis nukentėjusiosios G. M. parodymais, tiek, kiek šie parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, liudytojų V. P., D. A. parodymų visuma, neabejotinai įrodyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrame koridoriuje, M. G. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, išplūdo G. M. necenzūriniais žodžiais, be to ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ar duris, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, nes nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, jos atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas, be to, šiais veiksmais laiptinėje buvo sukeltas triukšmas, dėl ko buvo nutrauktas namo gyventojų poilsis. Tą patvirtina liudytojų V. P. bei D. A. parodymai. M. G. smurtiniai veiksmai - G. M. stiprus tyčinis pastūmimas, taip, kad ši trenkėsi į sieną (duris), vertintini, kaip įžūlus elgesys. Todėl M. G. veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Iš kaltinimo pašalintina, jog M. G. stūmė G. M. daugiau nei vieną kartą bei, kad jai du kartus įspyrė, nes šios aplinkybės neįrodytos.
Nepagrįsti M. G. skundo argumentai, esą, liudytojos D. A. parodymai nenuoseklūs. Iš liudytojos D. A. apklausos protokolo matyti, jog analogiškai kaip ir teisiamojo posėdžio metu, ji aiškino įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu: 2007-12-31 apie 1 val. ji išgirdo G. M. klyksmą „gelbėkit“. Atidariusi duris, pamatė, savo kaimynę G. M. stovinčią prie sienos, šalia jos buvo M. G. ir A. K., ji išsigando, uždarė duris, kas vyko toliau nematė ( T.1, b.l. 34-38).
Nepagrįsti M. G. skundo teiginiai, esą V. P. parodymai patvirtina, jog G. M. stūmė M. G.. Priešingai - liudytojas V. P. nuosekliai parodė, kad kažkuris vaikinas nustūmė G. M. ir ji atsitrenkė į duris. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. P. tyrėjui paaiškino, jog 2007-12-31 naktį koridoriuje išgirdo triukšmą -jaunuolių balsus, beldimą į kažkieno duris ir, pradaręs duris, pamatė, jog du jaunuoliai-„G. ( V. G.) ir „A. (A. K.) daužo, spardo, G. M. buto duris, koliodami ją necenzūriniais žodžiais matė, kaip kažkuris iš tų jaunuolių ją stipriai pastūmė ir ji atsitrenkė į duris. Tuomet liudytojas priėjo prie jų, sušuko: „ką darot, dinkit iš čia” ir jaunuoliai pasišalino (b.l. 57, 58). V. P. parodymai nuoseklūs ir nėra pagrindo manyti, jog jis M. G. apkalbėtų, todėl netikėti V. P. parodymais nėra pagrindo.
Tai, kad G. M. prieš šį įvykį padarė administracinė teisės pažeidimą (1t., b.l. 98-103) nešalina M. G. atsakomybės dėl jo padarytos veikos, nes liudytojų D. A. ir V. P. parodymų visuma akivaizdžiai parodo, jog šio įvykio metu ne G. M. prikibo prie M. G., bet jis prie nukentėjusiosios.
Nesivadovautina A. K. parodymais, jog M. G. G. M. nestūmė, kad ji G. M. su savo sūnumi juos vijosi, o M. G. su A. K. tik bėgo, nes šie A. K. parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų D. A. bei V. P. parodymams.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2007-12-31 M. M. atžvilgiu
M. G. neginčija, jog įvykio metu sumušęs M. M. ir jį sužalojęs, tačiau kaltę dėl šio viešosios tvarkos pažeidimo neigia, nurodydamas, kad konfliktą pradėjo pats M. M., o sužalojimai padaryti abipusių muštynių metu, bei, kad nuteistasis gynėsi nuo M. M..
Nuteistojo M. G. parodymus, jog įvykio metu jį ėmė mušti M. M., o M. G. gynėsi, paneigia byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis M. M. parodė, jog 2007-12-31, vidurnaktį su N. K. einant į trečią aukštą, laiptinėje sutiko M. G., kuris paklausė kur nukentėjusysis švenčia Naujuosius metus, jam pasakius, kad namuose, jie išsiskyrė. Kai nukentėjusysis užlipo į trečią aukštą, jį iš nugaros kažkas užpuolė ir sumušė. Iš balsų suprato, kad tai buvo M. G. su A. K. ir dar kažkas. Nukentėjusysis pajuto smūgį į galvą, buvo nukritęs ant grindų ir gulėdamas juto, kad jį spardo, prarado sąmonę.
Nukentėjusiojo M. M. parodymus, kad jis viešoje vietoje be rimtesnės dingsties buvo užpultas ir sumuštas, patvirtina N. K. parodymai, jog 2007-12- 31 naktį su M. M. ėjo į trečią aukštą pažiūrėti fejerverkų ir laiptinėje sutiko M. G.. Užlipus į trečiąjį aukštą, M. G. atbėgo su trimis draugais, kurių nepažįsta ir puolė M. M., šis parkrito ant žemės. N. K. nurodė, jog tiksliai nematė kas mušė M. M., nes kai ji ėmė šaukti, A. K. ją prispaudė prie sienos ir liepė nesikišti.
Tiek M. M., tiek N. K. parodymai yra nuoseklūs. N. K. savo rašytame paaiškinime nurodė, jog trečiajame aukšte atbėgo “gauja” ir pradėjo mušti M. M., o ją prispaudė prie sienos ir liepė nesikišti ( T.2, b.l. 26). Apklausiama tyrėjo parodė, jog jiems su M. M. užlipus į trečiąjį aukštą, atbėgo M. G. su trimis draugais, jie pripuolė prie M. M., M. M. atsidūrė ant grindų, buvo spardomas, vienas iš vaikinų ją prispaudė prie sienos. Kažkuris jų šampano buteliu trenkė M. M. per galvą ( T.2, b.l. 44-45). Tai, kad N. K. negalėjo tiksliai nurodyti, kurie užpuolusieji kokius veiksmus atliko M. M. atžvilgiu, paaiškina aplinkybė, jog šie asmenys jai nebuvo pažįstami, o ji pati buvo prispausta prie sienos. Tačiau ši aplinkybė nėra tiek svarbi, nes pats apeliantas neginčija M. M. mušęs rankomis bei buteliu.
M. M. ir N. K. parodymus, kad šio įvykio metu M. G. buvo ne vienas, o kompanijoje su kitais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ir pats M. G.: parodė, kad mušantis su M. M., šalia jo buvo taip pat ir A. K. bei R. B. (T.1, b.l.126, 132). Todėl M. G. versija, kad tai jis buvo užpultas M. M., kuris ėjo su mergina, ne tik paneigta M. M. ir N. K. parodymais, bet ir nelogiška bei neįtikinanti.
Skunde minimi D. A. ir O. E. parodymai, dėl muštynių eigos nėra informatyvūs, nes jos teigia šio įvykio metu muštynių nemačiusios.
Tai, kad M. M. teigė pretenzijų M. G. neturįs, nėra pagrindas bylą dėl šio įvykio nutraukti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog M. M. tokio prašymo teisiamajame posėdyje nepareiškė. Be to, baudžiamasis įstatymas, nenumato galimybės nutraukti bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kai padaryta BK 284 str. 1 d. numatyta veika.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. M. G. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes jis kitų asmenų akivaizdoje, matant liudytojai N. K., viešoje vietoje užsipuolė nukentėjusįjį M. M., jį sumušė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo M. G. veiksmai vertintini įžūliu elgesiu, nes jis vartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei jį sužalojo. Buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, nes prieš asmenį viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas, sužalotas nekentėjusysis. Namo laiptinėje kilo triukšmas, sutrikdyta namo gyventojų ramybė, ką patvirtina liudytojos O. E. parodymai, jog girdėjo muštynių sukeltą triukšmą, dėl to išėjo į laiptinę, ten rado sužalotą M. M..
Dėl kaltinimo viešosios tvarkos pažeidimo 2008-01-01 G. M. atžvilgiu
Pirmos instancijos teismas M. G. ir A. K. pagal BK 284 str. 2d. pripažino kaltais už tai, kad jie, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. sausio 1 d. apie 2 val., viešoje vietoje,- Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia, necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nemažiau šešis kartus akmenimis mesdami į G. M. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) name langus.
Kaltinamajame akte M. G. ir A. K. pagal BK 284 str. 1d. buvo kaltinami tuo, kad 2008 m. sausio l d. apie 2 val. nakties, viešoje vietoje - Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaip bendrininkų grupė, tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kartu su bendrininkais nemažiau šešis kartus akmenimis metė į G. M. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) name langą ir išdaužė 50 litų vertės lango stiklą.
Pirmos instancijos teismas iš kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. pašalino kaltinime nurodytas pasekmes - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Teismas pasisakė jog neįrodyta, jog A. K. ir M. G. išdaužė G. M. lango stiklą, taigi, pašalino aplinkybę - vandališkus veiksmus, pakeitė kaltinimo faktines aplinkybes, inkriminavo kaltinamiesiems nepadorų elgesį ir necenzūrinių žodžių vartojimą bei jų veiksmus perkvalifikavo iš BK 284 str. 1 d. į 284 str. 2 d., be to, pašalino aplinkybę, jog M. G. ir A. K. šią veiką padarė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.
BPK 255 str. 1 d. numato, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nėra perduoti teismui.
Kaltinimo pakeitimą nagrinėjant bylą teisme reglamentuoja BPK 256 str. nuostatos.
Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau taip, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis.
Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą.
Šioje baudžiamojoje byloje teismui perkvalifikavus A. K. ir M. G. veikas iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Teismas sava iniciatyva nusikalstamos veikos padarymo būdą - vandališkus veiksmus, pakeitė kitu nauju nusikalstamos veikos būdu – necenzūrinių žodžių vartojimu, nepadoriu elgesiu, kuo kaltinamieji nebuvo kaltinami, todėl jie negali būti ir už tai ir nuteisti. Tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr. 2K–7–13/2006.
Nesant prokuroro ar nukentėjusiosios skundo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 4 d. nuostatomis, negali svarstyti, ar A. K. ir M. G. iš kaltinimo pagrįstai pašalinti vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas, už kuriuos atsakomybę numato BK 284 str. 1 d., be to negali nagrinėti, ar buvo necenzūriniais žodžiais trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, nes tokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Tuo tarpu kaltinime ir nuosprendyje nurodytas akmenų metimas 6 kartus, pataikant jais į namo sieną, ką parodė liudytoja D. A. ar palangę, ką parodė mačiusi nukentėjusioji G. M., netraktuotinas nepadoriu elgesiu, numatytu BK 284 str. 2 d., nes nepadoriu elgesiu yra laikomas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, kaip antai spjaudymas kitam žmogui į veidą, apsinuoginimas viešoje vietoje ir kiti panašaus pobūdžio veiksmai. Nuosprendyje nurodytas akmenų mėtymas atitinka (duomenys neskelbtini) str. numatyto administracinio teisė pažeidimo, o ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2 d. požymius. Todėl apkaltinamasis nuosprendis dėl šio epizodo panaikintinas ir A. K. ir M. G. pagal BK 284 str. 2d. išteisintini, nepadarę nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.
Priimant šioje nuosprendžio dalyje išteisinamąjį nuosprendį, dėl kitų skundo argumentų nebepasakytina.
Dėl pasikėsinimo plėšimo būdu užvaldyti V. D. priklausantį turtą.
M. G. nurodo, kad pagal kaltinimą pasikėsinimu užvaldyti V. D. priklausantį turtą, panaudojant fizinį smurtą ir įsibraunant į patalpą, kaltu prisipažįsta iš dalies, nes neturėjo tikslo užvaldyti V. D. priklausantį turtą, panaudojant fizinį smurtą, įsibraunant į patalpą. V. D. sudavė gindamasis. M. G. iš esmės analogiškas versijas nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šios nuteistojo M. G. versijos įvertintos plačiais ir išsamiais pirmos instancijos teismo motyvais, kurių kolegija nekartoja, tuo jos buvo visiškai paneigtos. Nuteistojo M. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad miegodamas savo kambaryje pajuto baksnojimą į krūtinę. Prabudęs ir atsisukęs pamatė, kad prie lovos stovi du jaunuoliai. Vienas jų rankoje laikė pagalį, o kitas kažkokį metalinį daiktą. R. J. įsakmiu tonu pareikalavo duoti cigarečių arba du litus, o atsakius, kad nei cigarečių nei dviejų litų neturi, pajuto smūgį į kairę akį, po to dar pora smūgių. Tada prie jo pripuolė kitas vaikinas, kuris metaliniu daiktu per nugarą sudavė ir į galvą. Nukentėjusysis ėmė gintis, jam padėjo kartu kambaryje miegojęs brolis Arvydas, tuomet vaikinai pabėgo. Šie nukentėjusiojo parodymai paneigia, jog M. G. fizinį smurtą vartojo gindamasis.
Atmestini nuteistojo M. G. teiginiai, kad į patalpą neįsibrovė, kad į nukentėjusiojo A. D. kambarį nuteistuosius nusiuntė liudytojai R. D. ir A. D.. Šių M. G. paaiškinimų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, o minėtų liudytojų R. D. ir A. D. parodymai tą neabejotinai paneigia. Liudytojas R. D. parodė, jog miegant namuose pajuto baksnojimą į koją, prabudęs šalia savo lovos pamatė girtus R. J. ir dar vieną vaikiną. R. J. mediniu pagaliu baksnojo jam per koją ir liepė duoti cigarečių arba porą litų. Liudytojas jiems atsakė, kad neturi, tuomet jie išėjo į V. D. ir A. D. kambarį. Po dviejų- trijų minučių ten išgirdo triukšmą ir suprato, kad vyksta muštynės. Liudytojas A. D. taip pat nenurodė, jog nuteistuosius būtų įleidęs ir leidęs jiems vaikščioti po namus. Visi apklausti liudytojai - R., A., A. D., N. D. bei nukentėjusysis V. D. nurodo, kad kaltinamiesiems įeinat į namą, visi gyventojai miegojo.
Plėšimą kvalifikuojantis požymis įsibrovimas teismų praktikoje suprantamas, kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją. Įsibraunama, įveikiant kliūtis arba be kliūčių. Veikos kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą patenka be savininko ar teisėto valdytojo (gyventojo) valios arba prieš jo valią.
Šioje byloje nuteistųjų M. G. ir R. J. patekimas į svetimas gyvenamąsias patalpas metu, kai gyventojai miega be jų leidimo, su pagaliu ir veržliarakčiu rankose, gyventojų žadinimas, baksnojant pagaliu bei įsakmiai reikalaujant cigarečių ar pinigų, o nukentėjusiajam V. D. atsisakius tai padaryti, fizinio smurto prieš jį pavartojimas, rodo, jog nuteistieji darydami šią veiką suvokė, jog patenka į svetimą būstą be savininko ar teisėto valdytojo žinios ir numatė svetimo turto užvaldymą plėšimo būdu.
M. G. prašymas jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 str. yra nepagrįstas. BK 140 str. numato atsakomybę fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą ar trumpą žmogaus susargdinimą mušant ar kitaip smurtaujant. Jie tokie veiksmai padaromi siekiant užvaldyti svetimą turtą, tokia veika yra plėšimas. Nuteistasis M. G. su bendrininku kėsinosi tai padaryti įsibraudami į gyvenamąją patalpą, tačiau V. D. ir A. D. pasipriešino ir nuteistuosius išvijo, todėl veika nutrūko dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios. M. G. veika pagal BK 22 str. 1d. ir BK 180 str. kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmių.
Švelninti A. K. pagal BK 178 str. 1 d. paskirtą bausmę nėra pagrindo. A. K. padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, esant sunkinančiai aplinkybei - veika padaryta bendrininkų grupėje. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, veiką padarė bendrininkų grupė. A. K. charakterizuojamas neigiamai. 2006-03-27 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 93 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą plėšimą (BK 180 str. 1 d.), nustatant elgesio apribojimą, buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. Kėdainių profesinio rengimo centro charakterizuojamas, kaip praleidinėjantis be pateisinamos priežasties pamokas, konfliktiškas, sunkiai valdomas. BK 178 str. 1 d. sankcijoje už šią veiką alternatyviai numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., tinkamai atsižvelgė tiek į padarytą nusikaltimą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir paskyrė rūšimi ne pačią griežčiausią - arešto bausmę, nustatydamas 55 parų jos trukmę, t.y., tik kiek daugiau, nei sankcijos vidurkis. Labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.
M. G. dėl V. D. sužalojimo prašo jam skirti švelnesnę rūšimi bausmę. M. G. V. D. atžvilgiu padaryta veika, yra sunkus nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 2 d. Už jį straipsnio sankcijoje be alternatyvų numatyta iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę už šią veiką pirmos instancijos teismas įvertino padarytą nusikaltimą bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. M. G. nusikalto neteistas, tačiau administracine tvarka buvo baustas du kartus. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į kaltinamojo jauną amžių, kad jis teisiamas pirmą kartą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - atlyginta padaryta žala, bei dvi sunkinančias - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, veiką padarė bendrininkų grupėje, į tai, kad V. D. atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas nors yra sunkus, tačiau nebaigtas, sunkių pasekmių nesukėlė, į mažą reikalauto turto vertę, todėl M. G. už pasikėsinimą apiplėšti V. D. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis faktiškai artimas sankcijos minimumui. Labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.
Subendrinant bausmes M. G., teismas netinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas. BK 180 str. 2 d. numatyta veika yra sunkus nusikaltimas, o BK 284 str. 1 d. numatyta veika – nesunkus. Pagal pavojingumą šių nusikaltimų kategorijos nėra gretimos, o per vieną kategoriją. Todėl laikoma, kad tokios veikos labai skiriasi pavojingumu. Tokiu būdu bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. taisykles, taikant bausmių apėmimą.
Nuteistasis R. J. apeliacinio skundo nėra padavęs, tačiau jam taip pat netinkamai taikytas bausmių bendrinimas už BK 180 str. 2d. numatytą sunkų, BK 178 str. 1d. numatytą nesunkų nusikaltimus bei BK 178 str. 4d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., ištaisant klaidą jam bausmės iš naujo bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. taisykles, analogiškai taikant bausmių apėmimą, pagal BK 63 str. 9 d. įskaitoma 3 mėnesių (60 val.) viešųjų darbų bausmė, skirta pagal BK 178 str. 4 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-03-27 nuosprendį pakeisti:
Nuosprendį dalyje dėl M. G. ir A. K. nuteisimo pagal BK 284 str. 2 d. (viešosios tvarkos trikdymas, mėtant akmenis į G. M. langus) panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. G. ir A. K. pagal BK 284 str. 2 d. išteisintini, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.
M. G. iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. (G. M. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas) pašalinti aplinkybes, jog M. G. stūmė G. M. daugiau nei vieną kartą bei, kad jai du kartus įspyrė.
M. G. pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. taikant bausmių apėmimą, skirti subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo atlikti pataisos namuose.
R. J. pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. taikant bausmių apėmimą, skirti subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d, 65 str. įskaityti 2008-04-08 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 3 mėnesių (60 val.) viešųjų darbų bausmę, ir laikyti R. J. atlikusiu 10 dienų laisvės atėmimo.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.