- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-333-453/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- S. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. V. prašymas kalėjimo rėžimo sąlygomis atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti į subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. V. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 153 straipsnį (dvylika nusikalstamų veikų), 162 straipsnio 1 dalį (septyniolika nusikalstamų veikų), 309 straipsnio 2 dalį (trisdešimt penkios nusikalstamos veikos), jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, pusę laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, o kitą dalį – pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Minėtas nuosprendis 2012 m. kovo 14 d. nutartimi patikslintas, nurodant, kad kardomoji priemonės S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta suėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas – dalis S. V. padarytų pavienių nusikalstamų veikų perkvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos ir S. V. paskirtos bausmės pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (4 nusikalstamos veikos), 149 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 309 straipsnio 2 dalį (dvylika nusikalstamų veikų), 162 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 153 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, naujai paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtomis ir nepakeistomis bausmėmis pagal BK 153 straipsnį (dešimt nusikalstamų veikų), 162 straipsnio 1 dalį (dešimt nusikalstamų veikų), 150 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 2 dalį ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į nuteistajam S. V. paskirtą bausmę įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 23 d.
3. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 d.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo S. V. kasacinį skundą.
5. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. spalio 24 d. buvo gautas nuteistojo S. V. prašymas (pareiškimas), kuriuo nuteistasis prašė įskaityti kalėjimo režimo sąlygomis atliktą laisvės atėmimo bausmę į subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė aštuoniolikai metų, pusę laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, o kitą dalį – pataisos namuose. Nuteistasis pažymėjo, kad šį apkaltinamąjį nuosprendį jis apskundė apeliacine tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 315 straipsniu, jis negalėjo būti pradėtas vykdyti. Tačiau, S. V. teigimu, iš karto po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija perkėlė jį iš tardymo izoliatoriaus į kalėjimą, kur jis nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2016 m. liepos 14 d. paskirtą bausmę atlikinėjo kalėjimo rėžimo sąlygomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį ir be kita ko laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti tik pataisos namuose. S. V. nurodė, kad laikas (iš viso 4 metai ir 4 mėnesiai ir 7 dienos), kurį jis nepagrįstai praleido kalėjimo rėžimo sąlygomis turi būti įskaitytas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. V. prašymą, motyvuodamas tuo, kad S. V. nuo 2012 m. kovo 7 d., kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, iki 2016 m. birželio 23 d., kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ne atliko paskirtą bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, o jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta ir tai, kad laikas, kurį S. V. praleido sulaikyme ir suėmime (nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 23 d.), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu į paskirtą bausmę buvo įskaitytas.
Šalies argumentai
7. Nuteistasis S. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir į jam paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, kurį jis Lukiškių TI-K atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kalėjimo sąlygomis.
8.1. S. V. nurodo, kad 2012 m. liepos 30 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 26-232 patvirtina, jog Lukiškių TI-K administracija vykdė ne jam paskirtą suėmimą, o bausmės atlikimą kalėjimo sąlygomis.
8.2. Nuteistasis teigia, kad skundžiamos nutarties 6 punkte nurodyta, kad „atsiliepimas nepateiktas“, o šios nutarties 10 punkte – „atsiliepimas pateiktas“. S. V. pažymi, kad teismui, nepanaikinus šių prieštaravimų, jo priimta nutartis yra niekinė. Nuteistasis, nurodydamas, kad bet kokios abejonės yra aiškinamos kaltinamojo (nuteistojo) naudai, daro išvadą, kad atsiliepimai pateikti nebuvo.
8.3. Skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje negalėjo būti remiamasi 2018 m. lapkričio 8 d. Lukiškių TI-K raštu Nr. 9-13173, nes su šiuo raštu, pažeidžiant teisės į gynybą ir rungtyniškumo principus, S. V. nebuvo susipažinęs. Be to, nuteistais nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad citata „atliekančio bausmę kalėjimo sąlygomis“ buvo paimta iš neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Nuteistasis paaiškina, kad tokios citatos nėra jokiame teismo nuosprendyje. S. V. nesuprantama, kaip Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai gali neskirti sąvokų „suėmimas“ ir „bausmės atlikimas kalėjimo rėžimo sąlygomis“.
8.4. Nuteistasis, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis įrodymus baudžiamajame procese, nurodo, kad teismas, padarydamas išvadą, kad jis neatliko bausmės kalėjimo rėžimo sąlygomis, vadovavosi tik pareigūnų teiginiu „suklydome“, tačiau neįvertino jo (S. V.) teisėtais būdais gautų ir pateiktų įrodymų (Lukiškių TI-K 2012 m. liepos 30 d. išvada Nr. 232), patvirtinančių, kad jis atliko bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis. Šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, rodo Vilniaus apygardos teismo šališkumą.
8.5. Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas S. V. pateiktą pareiškimą turėjo išnagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti ir apklausti Lukiškių TI-K pareigūnus, galinčius patvirtinti, kad S. V. atliko bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis, taip pat teismo posėdyje apklausti ir nuteistąjį S. V.. Nuteistasis pažymi, kad Lukiškių TI-K raštuose Nr. 22-482 ir Nr. 96-1031, nurodyta, kuriose kamerose jis buvo laikomas. S. V. teigimu, šiose kamerose bausmes atliko asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos ir asmenys, kuriems bausmės paskirtos atlikti kalėjimo režimu. Be to, minėti raštai patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2012 m. liepos 30 d. išvadoje nebuvo padaryta klaidos, t. y. teisingai nurodyta, kad S. V. atlikinėjo paskirtą bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis.
8.6. Skunde cituojama teismų praktika (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas A. B. A261-1802 (2013), Europos žmogaus teisių teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Nr. 42255/04, 30 paragrafas), kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Nuteistasis nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio paneigti jo argumentus. S. V. pažymi, kad pasakymas, jog Lukiškių TI-K pateiktame rašte buvo klaidingai nurodyta apie jo laikymo sąlygas, nėra įrodymas pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.
8.7. Nuteistasis nurodo, kad nagrinėjant jo skundą apeliacinės instancijos teisme, iš Lukiškių TI-K turi būti išreikalauti 2018 m. vasario 4 d. raštas Nr. 29-402 ir 2018 m. liepos 19 d. raštas Nr. 29-2142, kuriuose nėra atsakymo į jo užduotą klausimą, kokiu laikotarpiu jis Lukiškių TI-K atliko bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
2. Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis yra nešališka, teisėta ir pagrįsta, jos keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
4. Byloje nustatyta, kad S. V. 2009 m. balandžio 15 d. buvo laikinai sulaikytas (asmens byla t. 1, b. l. 2), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (asmens byla t. 1, b. l. 3–8). Vykdant minėtą nutartį, S. V. 2009 m. balandžio 21 d. buvo patalpintas į Lukiškių TI-K (asmens byla t. 1, 2 dalis, b. l. 18–19). Vėlesnėmis teismo nutartimis S. V. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas buvo tęsiamas, jis ir toliau buvo laikomas Lukiškių TI-K. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu S. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniolikai metų, pusę laisvės atėmimo bausmės paskiriant atlikti kalėjime, kitą dalį – pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas. Šis nuosprendis 2012 m. kovo 14 d. nutartimi buvo patikslintas, nurodant, kad kardomoji priemonė S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta suėmimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pakeitė minėtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir be kita ko paskyrė S. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį S. V. praleido sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 23 d.
5. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto skundo turinio matyti, kad S. V. į jam paskirtą bausmę prašo įskaityti laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos 2012 m. kovo 7 d. iki Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo dienos 2016 m. birželio 23 d. ne todėl, kad šis laikotarpis apskritai nebuvo įskaitytas į paskirtą bausmę, o todėl, kad, pasak nuteistojo, šiuo laikotarpiu jau buvo pradėtas vykdyti neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendis ir jis Lukiškių TI-K buvo laikomas ne kaip suimtasis, o jau atlikinėjo bausmę kalėjimo rėžimu. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas.
6. Kaip teigiama ir nuteistojo skunde, 2012 m. liepos 30 d. Lukiškių TI-K tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 26-232 iš tikrųjų S. V. statusas apibrėžtas kaip asmens, „atliekančio bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis“ (t. 27, b. l. 186–187). Skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs minėtos Lukiškių TI-K tyrimo išvados turinį bei siekdamas atsakyti į S. V. prašyme nurodytus argumentus, 2018 m. lapkričio 6 d. raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu nurodyti, kokiu rėžimu S. V. buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2016 m. liepos 14 d. (t. 27, b. l. 185). 2018 m. lapkričio 8 d. Lukiškių TI-K pateiktame paaiškinime Nr. 9-13173 nurodyta, kad minėta citata „atliekančio bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis“ yra netiksliai suformuluota ir paimta iš neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio, t. y. iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pusę laisvės atėmimo bausmės buvo paskirta atlikti kalėjime. Taip pat Lukiškių TI-K Nr. 9-13173 nurodyta ir tai, kad S. V. Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmės kalėjimo sąlygomis neatlikinėjo, jis šioje įstaigoje buvo laikomas kaip suimtasis (t. 27, b. l. 188). Nuteistasis skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo remtis minėtu Lukiškių TI-K raštu Nr.9-13173, su kuriuo, prašymą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, jis nebuvo susipažinęs. Tačiau BPK 362 straipsnio 5 dalis numato, kad klausimams dėl nuosprendžio metu kylančių abejonių išspręsti teismo posėdis gali būti nerengiamas, būtent šia įstatyme numatyta galimybe pasinaudojo ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Pažymėtina ir tai, kad S. V. taip pat nurodė, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas jam nedalyvaujant (t. 27, b. l. 180–181).
7. Aptarto TI-K administracijos paaiškinimo nepaneigia ir kartu su S. V. skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti kiti Lukiškių TI-K raštai Nr. 22-482 ir Nr. 80-1031 (t. 27, b. l. 205, 206–208), kuriuose nurodyta, kad S. V. nuo atvykimo į Lukiškių TI-K 2009 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. liepos 14 d., kai jis buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvairiose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas tiek vienas, tiek su kitais tam tikro statuso suimtaisiais. Be to, iš Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. rašto turinio matyti ir tai, kad S. V. statusas Lukiškių TI-K buvo traktuojamas kaip suimtojo, ne kaip bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis atliekančio asmens (t. 27, b. l. 206–208). Kitų duomenų, kad S. V. dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiui, Lukiškių TI-K atlikinėjo bausmę, šioje byloje nėra; byloje taip pat nėra ir S. V. raštu išreikšto noro pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (BPK 315 straipsnio 2 dalis).
8. Skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiama nutartis yra niekinė, nes jos 6 punkte nurodyta „atsiliepimas nepateiktas“, o šios nutarties 10 punkte – „atsiliepimas pateiktas“. Nagrinėjant S. V. pareiškimą Vilniaus apygardos teisme, atsiliepimų į jį nebuvo pateikta, kas nurodyta skundžiamos nutarties 6 punkte. Šios nutarties 10 punkte, priešingai nei nurodo nuteistasis, apskritai nekalbama apie šioje byloje pateiktus ar nepateiktus atsiliepimus.
9. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartyje, aptarti duomenys patvirtina, kad S. V., nuo 2012 m. kovo 7 d., kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, iki 2016 m. birželio 23 d., kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, Lukiškių TI-K ne atliko paskirtą bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, o jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, minėtas laikotarpis įskaitytas į S. V. paskirtą bausmę, todėl dar kartą neįskaitomas.
10. Priešingų išvadų negalima padaryti ir atsižvelgiant į skunde minimą teismų praktiką. Skirtingai nei S. V. atveju, Europos žmogaus teisių teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendime byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A261-1802/2013 spręsti klausimai dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjai patyrė dėl netinkamų jų laikymo sąlygų įkalinimo įstaigose, atlyginimo, o ne dėl nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių. Be to, šiuo atveju Lukiškių TI-K administracija, kaip minėta, pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio tyrimo išvadoje netikslios sąvokos pavartojimo, todėl nėra pagrindo remtis priimtuose sprendimuose suformuota išvada, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais.
11. Byloje esant Lukiškių TI-K paaiškinimui, kad V. V. Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmės neatliko, nėra pagrindo dar kartą kreiptis į šios įstaigos administraciją, kad jie pateiktų informaciją pakartotinai, kaip to skunde prašo nuteistasis.
12. Skunde nurodyti teiginiai, susiję su Lukiškių TI-K pareigūnų kvalifikacija, nutartyje nenagrinėjami, nes tai nėra šios bylos dalykas.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, S. V. skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.