Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-813/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-30
Bylos Nr.
1A-282-813/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22007-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-813/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22007-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė - areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, jas visiškai sudedant ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda. Arešto bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmę įskaitytas A. B. laikino sulaikymo nuo 2020 m. birželio 6 d. 21.27 val. iki 2020 m. birželio 8 d. 11.00 val. laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, penkeriems metams; 2) turto - transporto priemonės ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos A. B. vardu, konfiskavimas.

Transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti A. B. paskirtas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas į transporto priemonę ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), visiškai uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki faktinio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 21.05 val. prie degalinės ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ir vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2,22 promilės).

Šalies argumentai

2. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę arba leisti arešto bausmę atlikti dalimis, kadangi jis turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, darbą, prisipažino padaręs klaidą ir dėl to labai gailisi.

Atsiliepimas

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Eviltienė atsiliepime į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas įvertino A. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinanči1 ir sunkinančią aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. anksčiau teistas už tokio paties nusikaltimo – vairavimo esant neblaiviam – padarymą, paskirtos baudos nesumokėjęs, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam, paskirtų baudų nesumokėjęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus areštą maksimaliam šios bausmės rūšies terminui. Atsižvelgęs į tai, kad A. B. anksčiau šešis kartus nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir kad antrą kartą teisiamas už vairavimą neblaiviam, be to, už vairavimą neblaiviam baustas ir administracine tvarka, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

3.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad BK 49 straipsnio 5 dalies redakcija, numačiusi galimybę areštą bausmę atlikti poilsio dienomis, neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d.

3.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad nuteistasis turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, savaime nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. A. B. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. B. kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad A. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad už analogiško nusikaltimo padarymą A. B. jau buvo teistas. Pastebėtina, kad dabartinis nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu už analogiško nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės – nesumokėjus paskirtos baudos. Be to, A. B. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Paskirtų baudų jis nemoka. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pasikartojantis A. B. elgesys rodo jo polinkį pažeisti įstatymus eismo saugumo srityje, todėl nagrinėjamą nusikaltimą vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio veiką nėra pagrindo. Be to, jis anksčiau yra teistas ir už kitokio pobūdžio nusikaltimus, jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, A. B. jas atliko, bet atsižvelgus į tai, kad jis ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, matyti, kad ankstesnės bausmės teigiamos įtakos A. B. elgesiui nepadarė, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ir švelnesnė už areštą bausmė – bauda, tačiau nagrinėjamu atveju jos skirti nėra pagrindo, kadangi A. B. nesumokėjo ir ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos už analogiško nusikaltimo padarymą, nemoka jam paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, A. B. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmė skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė jam maksimalaus dydžio arešto bausmę, tačiau, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam A. B. paskirtą bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo nurodomi argumentai dėl šeiminių aplinkybių, tai yra, jog jis turi nepilnamečių vaikų, kuriais reikia rūpintis. Pažymima, kad pastaroji aplinkybė bei aplinkybė susijusi su darbine veikla egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai A. B. nuo nusikalstamos veikos darymo nesustabdė. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Taigi ir paminėtos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę.

9. Nuteistojo prašymas leisti atlikti arešto bausmę dalimis taip pat negali būti tenkinamas, kadangi tokios galimybės nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos nenumato. BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo nustatyta, kad jeigu asmeniui paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tačiau BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d., o tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek dabar tebegaliojanti 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, nenumato galimybės nuteistajam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti A. B. prašymo.

10. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Darius KantaravičiusJurgis KiškisLina Lesinskienė