- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-594-531/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), B. V. ir R. Č.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo A. Ž. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nutarties, kuria tenkintas prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės - suėmimo palikimo galioti, ir suėmimo 1 mėnesiui termino nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. įtariamas tuo, kad jis 2015 m. liepos iš 17 d. į 18 d. naktį, tiksliau nenustatytu laiku , būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Pasvalio raj., (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini), paimtais iš nukentėjusiojo automobilio užrakinimo ir užvedimo rakteliais, iš gyvenamojo namo kiemo pagrobė svetimą M. S. priklausantį turtą – pilkos spalvos, 1985 m. laidos buvusį užrakintą automobilį „Volkswagen Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 400 eurų vertės, su automobilio viduje buvusiais 250 eurų, tuo nukentėjusiajam M. S. padarydamas 650 eurų turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Prokuroras kreipėsi į apylinkės teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. 2015 m. spalio 26 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja, vykdanti ikiteisminio tyrimo funkcijas, prašymą patenkino ir įtariamajam A. Ž. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą. 2015-11-06 A. Ž. buvo sulaikytas, ir kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl suėmimo termino nustatymo.
Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nutartimi buvo tenkintas iš dalies prokuroro pareiškimas, ir įtariamajam nustatytas suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui.
Šalies argumentai
Įtariamasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, nurodydamas, kad jis niekur nesislapstė. Teigia, jog nežinojo apie vykstantį tyrimą, jokių pranešimų ar įspėjimų negavo. Nuo 2015 liepos 1 d. jis gyvena Panevėžyje, iki sulaikymo dirbo įmonėje „D.“. Būdamas laisvėje nevengs ir toliau bendradarbiaus su policijos pareigūnais.
Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prokuroras kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas įtariamajam skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, manant, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t.y., ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).
Pagal formuojamą teismų praktiką, skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, turi būti atsižvelgiama į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes - įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
A. Ž. yra įtariamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, padarymu. Jis savo kaltę pripažįsta. Svarstant suėmimo termino klausimą buvo žinoma, kad jis teistas 6 kartus, ką tik baigęs atlikti ankstesniuoju nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę (2015-06-30), vėl įtariamas dar vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymu. Jo buvimo vieta ir pragyvenimo šaltiniai nebuvo žinomi. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jis negalėjo nežinoti, nes nukentėjusiojo sutuoktinė S. S. – jo pusseserė, pati A. Ž. informavo apie tai, kad dėl automobilio ir pinigų vagystės kreipėsi į policiją. Todėl kolegija mano, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos, vykdančios ikiteisminio tyrimo funkcijas, nutartys dėl kardomosios priemonės skyrimo ir jos palikimo galioti bei termino nustatymo, buvo priimtos, esant įstatyme numatytiems pagrindams, nes pateikta teismui ikiteisminio tyrimo medžiaga leido manyti, kad įtariamasis A. Ž. galimai padarė veiką, dėl kurios jam buvo pareikštas įtarimas. Tai rodo nukentėjusiojo M. S. parodymai, liudytojų S. S. parodymai, paties įtariamojo A. Ž. paaiškinimai bei parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, parodymo atpažinti protokolų duomenys, kita bylos medžiaga.
Tačiau 2015-11-17 A. Ž. buvo pranešta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl šio proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o 2015-11-19 priimtas atitinkamas pareiškimas dėl kreipimosi (b.l. 184- 185; 186 – 191). Taigi, ikiteisminis tyrimas yra baigtas, o įtariamajam siūloma skirti bausmė, taikant BK 64¹ str, – areštas 60 parų, kurios skyrimui A. Ž. neprieštarauja.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad su A. Ž. tyrimo veiksmai yra atlikti, aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas jo atžvilgiu nebetikslingas, tačiau, atsižvelgus į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir įtariamojo asmenybę, būtina užtikrinti jo dalyvavimą tolesniame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Taip pat būtina užkirsti kelią jam daryti naujas nusikalstamas veikas.
Teismas daro išvadą, kad visų šių tikslų galima pasiekti skiriant įtariamajam kardomąją priemonę – namų areštą, taikant santykinai griežtus asmens suvaržymus ir įpareigojimus, nes dar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. nustatytų kardomųjų priemonių tikslų. Todėl suimtojo skundas tenkintinas, o kardomoji priemonė - suėmimas A. Ž. keistina švelnesne – namų areštu, nustatant jos taikymo terminą 1 mėn. laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei BPK 119 str., 121 – 123 str., 130 str. ir 132 str., -
nutaria:
įtariamajam A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, Lietuvos respublikos piliečiui, turinčiam 9 kl. išsilavinimą, nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, įtariamam Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., numatyto nusikaltimo padarymu, 2015-10-26 nutartimi skirtą ir 2015-11-06 nutartimi paliktą galioti nustatant terminą, kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti namų areštu 1 (vienam) mėnesiui.
1) Nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžys.
2) Iš gyvenamosios vietos leidžiama išeiti tik laiku, susijusiu su darbu ir gydymo įstaigų lankymu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, šaukimu kviečiant ikiteisminio tyrimo tyrėjui, prokurorui ar teismui, nustatant pareigą tuoj pat po darbo, gydymo įstaigų lankymo ir ikiteisminio tyrimo atlikto veiksmo grįžti į nustatytą gyvenamąją vietą.
3) Nedarbo laikotarpiu, savo reikmėms, pasivaikščiojimui, maisto produktų įsigijimui skirti laiką kasdien nuo 10.00 val. iki 13.00 val.
2. Įspėti įtariamąjį A. Ž., kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas.
3. Išaiškinti įtariamajam, kad nustatytos arešto sąlygos gali būti keičiamos tik teismo sprendimu, jei tam būtų pagrindas (objektyvios aplinkybės, dėl kurių jis negali laikytis nustatytų sąlygų).
Nutarties įsigaliojimo pradžią nustatyti nuo 2015 m. lapkričio 23 d.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.