- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- ATP-645-350/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00442-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2750 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams už tai, kad 2012-10-02, apie 12.53 val. (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas vidutinio girtumo laipsnio – 1,84 promilių, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuabejojo liudytojo D. M. parodymais. Neįvertino, kad šis liudytojas nurodė, kad įtartinai vairuojamą tamsios spalvos automobilį sekė pakankamai ilgą atstumą, kad sekamas automobilis atsižvelgiant į šio liudytojo nurodomą maršrutą turėjo būti gerokai nutolęs nuo D. M. vairuojamojo, nes jam kliūtis sudarė tiek sankryžose vykstantis intensyvus eismas, tiek šviesoforų signalų kaita. Todėl apelianto nuomone, liudytojo tvirtinimas, kad jo sekamas automobilis iš jo regėjimo lauko dingęs nebuvo neatitinka tikrovės. A. G. pažymi, kad teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų A. B. ir S. D. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir nenuginčyti. Jo nuomone, G. M. sekamas automobilis nuvažiavo tolyn pro padangų montavimo dirbtuves, kur tuo metu buvo jis, todėl G. M. pamatęs jį prie automobilio sąžiningai suklydo laikydamas, kad jo sekamą tamsios spalvos automobilį vairavo būtent jis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 126 str. 4 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. G. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog A. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Pirmos instancijos teismo išvados dėl A. G. kaltės pakankamai argumentuotos, padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi teismo posėdžio metu duotais liudytojų G. M., H. S. ir V. K., kurių suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti A. G. nėra nustatytas, parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga – asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2012-10-02 12.53 val. A. G. nustatytas 1,84 promilės girtumas (b.l.3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir kt. ir įvertinęs išanalizuotų byloje esančių įrodymų visumą, paneigė apelianto nurodytą įvykio versiją, jog jis transporto priemonės administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku nevairavo.
Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. G. kaltės daryti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.