- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- eI-5357-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03243-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijai
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Vilniaus keistuolių teatrui ir akcinei bendrovei, „Spauda“
- Advokatai
- Dainius Baronas, Valdas Radvila
- Kategorijos
- 27.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Valdui Radvilai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Vilniaus keistuolių teatrui ir akcinei bendrovei „Spauda“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ skundas, kuriame prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 6 d. priimtą sprendimą Nr. EKS-40/17 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).
Skunde pareiškėja paaiškina, kad Komisija 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė Ginčijamą sprendimą, kad UAB „Lietuvos žinios“ publikuotų straipsnių „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ bei „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ antraštės klaidina visuomenę. Teigia, kad Ginčijamas sprendimas priimtas Komisijai netinkamai įvertinus AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatro pateiktas aplinkybes, straipsnių pavadinime pavartotus bendrinius žodžius „spauda“ ir „keistuoliai“ nepagrįstai sutapatinus su AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatru ir dėl to padarius išvadą, kad straipsnių pavadinimas neturi nieko bendro su jų turiniu, kadangi jame nekalbama apie VšĮ Vilniaus keistuolių teatro ginčą su AB „Spauda“. Minimų straipsnių pavadinimuose UAB „Lietuvos žinios“ pavartojo bendrinius žodžius „spauda“ ir „keistuoliai“ neturėdama tikslo žodžiu „spauda“ įvardyti konkrečiai AB „Spauda“, o žodžiu „keistuoliai“ – Keistuolių teatro. Nurodytos sąsajos tėra nepagrįsta AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatro interpretacija. AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras 2017 m. gegužės 30 d. pateiktame Komisijai skunde hipotezę, kad visuomenei žodis „keistuoliai“ savaime asocijuojasi su Keistuolių teatru, pateikė kaip faktą, tačiau jo nepatvirtino įrodymais, pvz., nepateikė atliktų apklausų, kaip respondentai vertinta ir (ar) su kuo būtent susieja žodį „keistuoliai“, rezultatų. AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatrui neįrodžius aplinkybės, kad žodis „keistuoliai“ visuomenei savaime asocijuojasi su Keistuolių teatru, nepagrįstais laikomi ir teiginiai dėl visuomenės klaidinimo. Ginčijamu sprendimu Komisija konstatavo, kad antraštės yra klaidinančios visuomenę, nepateikdama motyvų ir nežinodama, kaip visuomenė supranta tose antraštėse pavartotus bendrinius žodžius „keistuoliai“ ir „spauda“, todėl nepagrįstai konstatavo Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau ir – Kodeksas) 8 punkto pažeidimą. Bendrinių žodžių „spauda“ ir „keistuoliai“ pavartojimas minėtose antraštėse turėjo tikslą apibūdinti straipsnio esmę bei sudominti visuomenę straipsniu, bet ne perduoti jai žinią, kad AB „Spauda“ nesutaria su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru. Pažymi, kad Komisijos sprendimai turėtų būti grindžiami ne deklaratyviais teiginiais, o aiškiais ir pagrįstais duomenimis, kaip visuomenė supranta vienus ar kitus žodžius bendrai ar atitinkamame kontekste.
Atsiliepimas
Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, prašo skundą atmesti.
Atsakovė paaiškina, kad žodis „keistuoliai“ Lietuvos teatralams yra gerai žinomas ir asocijuojasi būtent su Keistuolių teatru. Tai patvirtina tiek elektroninių bilietų sistemų afišos, tiek ir dažnos kitų visuomenės informavimo priemonių publikacijos, kur Keistuolių teatras įvardijamas būtent šiuo žodžiu. Pažymi, kad konstatuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje teatro gerbėjams yra žinoma ir tai, jog Keistuolių teatras yra įsikūręs būtent Spaudos rūmuose, todėl žodžio „keistuoliai“ pavartojimas publikacijų, skirtų Spaudos rūmų patalpų valdytojų nesutarimams nušviesti, antraštėse šiai visuomenės daliai neabejotinai asocijuojasi su Keistuolių teatru. Be to, publikacijos buvo iliustruotos Spaudos rūmų nuotraukomis su antrašte „Aukso sklypo dalyje nuosavybės norėtų turėti ir mažaisiais vadinami Spaudos rūmų bendraturčiai“, o jų tekste nurodyta, jog Keistuolių teatras yra vienas šių mažųjų bendraturčių. Taigi publikacijų antraštės iškreipia kūrinius ir dalis informacijos vartotojų galėjo klaidingai nuspręsti, jog Keistuolių teatras konfliktuoja su pagrindiniu Spaudos rūmų valdytoju. Vadinasi, Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 8 straipsnio pažeidimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Spauda“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo iš pareiškėjos priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
AB „Spauda“ atsiliepime nurodė, kad straipsniai „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ bei „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ yra viešinami naudojant vaizdines priemones, t. y. (duomenys neskelbtini), esančio pastato, visuomenėje žinomo kaip Spaudos rūmai, nuotrauką. Visuotinai žinoma, kad Spaudos rūmuose daugiau nei tris dešimtmečius veikia spaustuvė, kurią valdo AB „Spauda“, taip pat šiuose rūmuose ilgą laiką veikia Keistuolių teatras. Pažymi, kad pati pareiškėja savo straipsniuose vartojamus žodžius „spauda“, „keistuoliai“ sieja su trečiaisiais asmenimis. Pavyzdžiui, iki šiol viešinamame straipsnyje „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nurodo: „Mažieji jų bendraturčiai kaltina bendrovę „Spauda“ užvaldžius bendrus statinius rūmų teritorijoje“; „<...> aukso vertės sklype nuosavybės norėtų turėti ir mažaisiais vadinami Spaudos rūmų bendraturčiai. Tarp jų - Keistuolių teatras, laikraščių ir žurnalų („Savaitės“ bei kitų) redakcijos“. Kitokiame kontekste bendriniai žodžiai „spauda“, „keistuoliai“ publikacijose nevartojami. Visuotinai žinant tai, kad Spaudos rūmų pastatas sietinas su jame veiklą vykdančiomis AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatru, viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui turėjo būti žinoma, jog straipsniuose vartojami žodžiai vidutiniam informacijos vartotojui leis manyti, jog minėti juridiniai asmenys nesutaria dėl turtinių klausimų. Straipsnių pavadinimų formuluotė „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ niekaip ir nė kiek nėra susijusi su straipsniuose nagrinėjama problema ir žurnalisto dėstomomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos vykusio proceso metu bei pradėjus nagrinėti šią bylą pati pareiškėja negali pagrįsti, kaip straipsniuose nagrinėjama problema yra susijusi su antraštėse esančiais žodžiais „spauda“, „keistuoliai“, „pykstasi“.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, UAB „Lietuvos žinios“ publikuotų (publikuojamų) straipsnių „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ bei „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ antraštės akivaizdžiai klaidina visuomenę, kadangi jose vartojamos formuluotės „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ neturi jokio faktinio pagrindo. Komisijos priimtas Ginčijamas sprendimas yra grindžiamas ir tuo, kad publikacijų antraštės iškreipia kūrinį (antraštės tekstas nesusijęs su publikacijos turiniu), o pareiškėja savo skunde bando paneigti ir prašo pripažinti nepagrįsta tik tą sprendimo dalį, kuria VIEK nusprendė dėl visuomenės klaidinimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo Nr. EKS-40/17 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. posėdyje Komisija išnagrinėjo AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatro skundą dėl V. U. publikacijų „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ („Lietuvos žinios“, 2017 m. balandžio 12 d.) ir „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ (lzinios.lt, 2017 m. balandžio 12 d.) (toliau – Straipsniai) ir nustatė, jog Straipsniuose buvo pasakojama apie AB „Spauda“ ir kitų valdytojų nesutarimus dėl nekilnojamųjų daiktų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) valdymo. Straipsniuose, be kita ko, buvo minimas Keistuolių teatras ir nurodoma, jog jis yra vienas iš vadinamųjų mažųjų Spaudos rūmų bendraturčių, kuriam rūpi šalia pastato įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių likimas, tačiau jokių faktų apie galimus Keistuolių teatro ir AB „Spauda“ ginčus ir (ar) kokius nors kitus nesutarimus pateikta nebuvo. Komisija pripažino, jog UAB „Lietuvos žinios“ publikuotų straipsnių „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ bei „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ antraštės klaidina visuomenę.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas bei Komisijos darbo reglamentas. Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 1 d. nustato, kad Visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kompetenciją priimantis organas (Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 1 d.).
Kodekso 1 str. nurodyta, kad galimybė gauti ir skleisti informaciją, būdama viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti teisingos jų pusiausvyros.
Kodekso 8 str. nurodyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nesąžininga, neturinti objektyvaus faktinio pagrindo kritika, nuomonė ar vertinimas negali būti skleidžiami. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir hiperbolizavimo laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną, kurioje teigiama, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją (1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Hertel prieš Šveicariją, Nr. 25181/94, 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-995-1062/2017 ).
Pareiškėja skunde teigia, kad Komisija straipsnių pavadinime pavartotus bendrinius žodžius „spauda“ ir „keistuoliai“ nepagrįstai sutapatino su AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatru. Teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tiek prie straipsnio „Spauda ir keistuoliai pykstasi“, tiek prie straipsnio „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ yra panaudota vaizdinė priemonė – nuotrauka (duomenys neskelbtini), esančio pastato, visuomenėje žinomo kaip Spaudos rūmai. Taip pat pažymėtina, kad Spaudos rūmuose spaustuvė, kurią valdo AB „Spauda“, bei Keistuolių teatras veikia ilgą laiką ir tos aplinkybės yra visuotinai žinomos. Kad žodis „keistuoliai“ asocijuojasi būtent su Keistuolių teatru, patvirtina tiek byloje pateiktos elektroninių bilietų sistemų afišos, tiek ir dažnos kitų visuomenės informavimo priemonių publikacijos, kur Keistuolių teatras įvardijamas būtent šiuo žodžiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad žodžio „keistuoliai“ pavartojimas neabejotinai daliai informacijos vartotojų asocijuojasi su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru.
Pareiškėja teigia, kad 2017 m. gegužės 30 d. pateiktame skunde Komisijai AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras hipotezės, kad žodį „keistuoliai“ visuomenė savaime supranta kaip VšĮ Vilniaus keistuolių teatrą, pateikė kaip faktą, tačiau nepagrindė jo įrodymais, pvz., nepateikė atliktų apklausų, kaip respondentai vertinta ir (ar) su kuo būtent susieja žodį „keistuoliai“, rezultatų. Teismas tokius pareiškėjos teiginius vertina kritiškai. Kaip jau buvo minėta, Spaudos rūmuose ilgą laiką veikia spaustuvė, kurią valdo AB „Spauda“, bei Keistuolių teatras ir tos aplinkybės yra visuotinai žinomos. Kadangi Straipsniuose buvo pateiktos nuotraukos ((duomenys neskelbtini), esančio pastato, visuomenėje žinomo kaip Spaudos rūmai), todėl informacijos vartotojui nekilo abejonių, kad straipsnių antraštėse vartojama sąvoka „keistuoliai“ tapatinama su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru. Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymai, patvirtinantys, jog visuomenėje „keistuoliai“ suprantami kaip VšĮ Vilniaus keistuolių teatras, yra pateikti (nuotraukos, elektroninių bilietų sistemų afišos), todėl apklausų atlikimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis.
Teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog Straipsnių antraštės iškreipia kūrinius ir dalis informacijos vartotojų galėjo klaidingai nuspręsti, jog Keistuolių teatras konfliktuoja su pagrindiniu Spaudos rūmų valdytoju, todėl buvo pažeistas Kodekso 8 straipsnis.
Pareiškėja UAB „Lietuvos žinios“ teigia, kad nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje. Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Komisijos 2017 m. rugsėjo 6 d. posėdį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Lietuvos žinios“ teisės pažeistos nebuvo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. EKS-40/17 priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Lietuvos žinios“ skundas buvo atmestas, darytina išvada, kad sprendimas buvo priimtas AB „Spauda“ naudai.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį detaliau reglamentuoja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Spauda“ atstovas advokatas Dainius Baronas pateikė prašymą atlyginti 624,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą nagrinėjamoje byloje. Byloje esanti 2017 m. spalio 11 d. atstovavimo sutartis, 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADB 0001, 2017 m. spalio 31 d. sąskaitos paslaugų išklotinė, 2017 m. lapkričio 2 d. „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymas patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ patyrė realių išlaidų už interesų atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI-5357-244/2017. Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. AB „Spauda“ atsiliepimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2017 m. spalio 12 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 838,7 euro (2017 m. II ketvirtis). Maksimali suma už atsiliepimo parengimą sudaro 2 096,75 euro (838,7 x 2,5 = 2 096,75 euro). Nagrinėjamu atveju AB „Spauda“ nurodoma 624,36 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio ir priteistina AB „Spauda“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes trečiojo suinteresuoto asmens AB „Spauda“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ skundą atmesti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Spauda“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ 624,36 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.