- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1-1094-922/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43689-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
pagreitinto proceso tvarka, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:
2014-06-05 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d., 63 str., paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėn., iš viso 174 valandų visuomenės labui. 2014-10-07 Varėnos r. apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į 29 paras arešto, 2014-12-31 arešto bausmę atliko;
2015-04-28 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2016-04-19 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64-1 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. 2017-05-15 atliko bausmę, teistumui neišnykus,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2019-10-06 apie 01 val. 00 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, dešine ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, kairės rankos kumščiu sudavė smūgį į dešinį šoną savo motinai R. V., taip savo veiksmais nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu teisiamasis V. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną buvo neblaivus, todėl visko nepamena. Motinai sudavė, tačiau nelabai pamena ar spyrė koja į šoną ar sudavė kumščiu. Kaltę pripažįsta, gailisi dėl savo elgesio.
Nukentėjusioji R. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog kaltinamajam atleidžia, nes jis yra jos sūnus, nesiekia jam bausmės, tačiau nori, kad jis gydytųsi nuo alkoholio. Kai išgėręs sūnus, jo ji bijanti, jis tampa agresyvus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
2019-10-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja R. V. nurodė, jog 2019-10-06 ją namuose sumušė sūnus V. V.. Prašo pradėti tyrimą ir sūnų nubausti įstatymo numatyta tvarka. R. V. 2019-10-13 parodė, kad 2019-10-06 naktį buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 01.00 val. nuėjo į virtuvę parūkyti. Virtuvėje ant lovos tuo metu sėdėjo sūnus V. V., rūkė. V. V. paprašė jam išvirti valgyti bulvių. Sūnui atsakė, kad bulves virti jau vėlu, gali pavalgyti kito maisto. Sūnus V. labai supyko, priėjęs prie jos, stovinčios prie krosnies, dešine ranka griebė jai už gerklės bei stipriai suspaudė, o kairės rankos kumščiu sudavė stiprų smūgį į dešinį šoną, prie krūties. Ji rankomis V. nuo savęs atstūmė. Dėl suspaustos gerklės bei didelio skausmo dešiniajame šone, kur kliuvo smūgis, pajuto silpnumą, lyg ir aptemo akyse ir ji nugriuvo ant grindų. Sūnus išėjo į lauką. Ant grindų gulėjo apie penkias minutes, nes jai trūko oro ir dėl didelio skausmo dešiniajame šone kurį laiką nesugebėjo pasikelti. Vėliau jai pavyko pasikelti, ji nuėjo į kambaryje esančią savo lovą, atsigulė ir užmigo. Iki kol užmigo sūnus į namus nesugrįžo. Tuo metu, kai sūnus V. prieš ją smurtavo, namuose buvo dukra L. V. ir buvęs vyras P. V., jie buvo atskiruose kambariuose ir viso to nematė. Jie tik girdėjo triukšmą. Dėl šio įvykio policijos ji nekvietė, nes sūnaus V. labai bijo. Jis būdamas neblaivus, o girtauja kiekvieną dieną, tampa labai agresyvus. Žino, kad jeigu jam prieštaraus, bus sumušta, todėl neblaiviam ir agresyviam sūnui tenka nuolaidžiauti. 2019-10-06 dienos metu sūnus V., ją matydamas dejuojančią iš skausmo ir susiėmusią už dešiniojo šono, į tai jai atsakė, kad ji pati prisiprašė ir gavo. Taip pat sakė, kad atsimena, kaip jai ranka griebė už gerklės, o kad sudavė smūgį ranka į šoną - neprisimena. 2019-10-12 vakare pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai aiškintis kažkokio tai konflikto kaimynystėje, kuriame dalyvavo ir jos sūnus V. V.. Jo namuose, kai atvyko policijos pareigūnai, nebuvo, o jos dukra D. V. pareigūnams pasakė, kad ji V. V. buvo sumušta. Apie tai policijai nepranešė ir pas medikus nesikreipė, nors visą savaitę dešiniajame šone jautė didelį skausmą ir dukra dėl to nerimavo (b. l. 14-20).
2019-10-12 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Andriaus Kosmano tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019-10-12, 19.41 val. buvo gautas pranešimas dėl konflikto (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, bendravo Su V. V. ir G. B., kurie nurodė, jog A. V. pradėjo kelti konfliktą. Išsiaiškino, kad smurtas nebuvo naudotas, pareiškimas nebuvo gautas. Kai nuvyko aiškintis su A. V., šio draugė D. V. nurodė, jog jos brolis V. V. prieš savaitę sumušė mamą R. V.. R. V. nurodė, jog 2019-10-06 apie 01.00 val. rankomis suėmęs už kaklo sūnus V. ją smaugė, po to kumščiu trenkė į dešinį šoną, dėl ko jai labai skaudėjo. R. V. VšĮ Varėnos ligoninė priėmimo skyriuje buvo diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2019-10-06 apie 01.00 val., kilus konfliktui, namuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus V. V., sūnus jai stipriai sugriebė dešine ranka už kaklo, o kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į dešinį šoną. Dėl sūnaus suduoto smūgio jautė stiprų skausmą. Dukra L. V. turi psichikos negalią, konflikto su sūnumi V. ji nematė, nes buvo kitame kambaryje. Kai ji papasakojo L., ką sūnus V. jai padarė, jog sugriebė dešine ranka už kaklo, o kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinį šoną, gali būti, kad ją ne taip suprato, gal pagalvojo, kad sūnus jai spyrė į šoną. Dukros D. V. ir sūnaus S. V. 2019-10-06 naktį namuose nebuvo. Dukrai D. ji tik pati pasakojo apie konfliktą su V.. Dėl suduoto smūgio į dešinį šoną ilgą laiką jautė stiprų skausmą. 2019-10-13 V. susipyko su G. B. ir vienas kitam iškvietė policiją. Pareigūnai iškarto atvažiavo pas juos į namus, (duomenys neskelbtini), aiškintis aplinkybių. Jos dukra D. V. atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, jog ji 2019-10-06 naktį buvo sumušta sūnaus V.. Policijos pareigūnams iškvietus greitąją medicinos pagalbą, ji buvo nuvežta į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Gydytojas ją apžiūrėjęs sužalojimų nenustatė. Sūnaus ji labai bijo tik neblaivaus. Šiuo metu sūnui dėl jo jai sukelto fizinio skausmo, pretenzijų neturi (b. l. 29-31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. parodė, kad ji gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). 2019-10-06 apie 01 val. ji buvo namuose. Savo kambaryje žiūrėjo televizorių, kai virtuvėje išgirdo triukšmą. Ji girdėjo kad barėsi mama R. V. su broliu V. V.. Tada ji nuėjo į virtuvę, pamatė, kaip brolis V. V. "šokinėja" muštis prieš mamą, jis kilnojo kojas, norėdamas jai suduoti. Ji pati nematė, ar sudavė mamai. Konfliktui nurimus, kai V. V. nuėjo miegoti, mama atsigulusi pradėjo dejuoti bei skųstis, kad skauda šoną. Mama jai papasakojo, jog, kilus konfliktui dėl maisto, brolis V. jai vieną kartą įspyrė į dešinį šoną ir kad jai labai skauda. Mama nenorėjo kviesti medikų ir atsigulė miegoti. Konflikto metu be jos, mamos kambaryje buvo sesuo D. V. bei tėtis P. V.. Ką jie matė ir girdėjo - nežino. 2019-10-12 vakare pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, tada jos sesuo D. V. jiems pasakė apie mamos sumušimą (b. l. 41-44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. V. parodė, kad 2019-10-06 naktį jis miegojo savo kambaryje, namuose (duomenys neskelbtini), kai išgirdo kažkokį triukšmą. Jis pats neprigirdi, triukšmas buvo labai trumpą laiką. Jis nekreipė dėmesio ir toliau miegojo. Kitą dieną jam R. V. pasakė, jog naktį buvo konfliktas su sūnumi V. V., kuris konflikto metu rankomis stvėrė ją už kaklo bei smaugė. Nei policijos pareigūnų, nei greitosios pagalbos jie tada nekvietė. Naktį, kai buvo konfliktas, be jo, žmonos Rimos bei sūnaus V. namuose buvo dukterys D. ir L. V.. Ką jos matė ir girdėjo, jis nežino. 2019-10-12 vakare pas juos atvyko policijos pareigūnai, kiek vėliau ir medikai. Kaip suprato, policijos pareigūnai dėl žmonos sumušimo pradėjo tyrimą. Sūnus V. V. anksčiau yra teistas už savo motinos sumušimą. Paskutiniu metu jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, todėl ir būna agresyvus (b. l. 46-48).
2019-10-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 900/2019 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. V. galimybė (b. l. 36-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. V. 2019-10-13 parodė, kad galvos traumų neturėjo, psichikos ir priklausomybių ligomis neserga, gydytojo - narkologo ir gydytojo – psichiatro įskaitose neįrašytas. 2019-10-05 vakare, tikslaus laiko neatsimena jis, jo motina R. V. ir brolis S. V. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę. Visi trys išgėrė 0,7 litro talpos butelį ir 2019-10-06 apie 01 val. tarp jų kilo konfliktas dėl pasibaigusios degtinės. Tuo metu brolis S. V. kažkur išėjo ir jie liko abu su mama. Jie abu toliau pykosi bei vienu metu susistumdė. Jis buvo stipriai neblaivus, todėl ne viską atsimena, bet neneigia, kad galėjo suduoti smūgį koja motinai. Dėl sugriebimo už kaklo pasakyti negali, nes neatsimena. Tuo metu, kai vyko konfliktas, namuose kambariuose buvo tėvas, kuris miegojo, ir sesuo L. V.. Ar jie ką matė, ar girdėjo, jis pasakyti negali, nes po konflikto ir apsistumdymo jis išėjo iš namų ir nakvojo pas draugą. Nei tą pačią dieną, nei kitomis dienomis jo motina policijos ir greitosios pagalbos nekvietė ir nieko apie jos sumušimą jam nepasakojo. Anksčiau yra buvę konfliktų su broliu ir motina, tačiau paskutiniu metu jie sugyveno taikiai (b. l. 74-77).
Apklaustas 2019-10-15 V. V. parodė, jog supranta kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta visiškai. Prieš motiną yra smurtavęs ir anksčiau. 2019-10-05 vakare, tikslaus laiko neprisimena, namuose, virtuvėje, (duomenys neskelbtini)., jis, motina R. V. ir brolis S. V. gėrė alkoholį. Išgėrus alkoholį, S. išėjo iš namų. Jis su motina buvo virtuvėje, tėvas P. su sese L. buvo kambaryje. Jo brolis S. ir sesė L. turi psichinę negalią. 2019-10-06 apie 01.00 val. tarp jo ir motinos R. V. dėl kažko įvyko žodinis konfliktas. Virtuvėje buvo tik abu. Jis buvo neblaivus, motina taip pat buvo neblaivi. Visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau galėjo motinai sugriebti už kaklo ir trenkti jai į šoną. Išgėręs būna agresyvus, savęs nevaldo. Labai gailisi, kad sudavęs ranka smūgį į šoną, motinai sukėlė skausmą. Jis jos atsiprašys. Nuolatinio darbo neturi, dirba kaime pas žmones, tačiau pasistengs susirasti nuolatinį darbą. Į motinos namus negrįš, gyvens pas dėdę J. V. adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 84-86).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus teisiamojo V. V. ir nukentėjusiosios R. V. paaiškinimus bei ištyrus ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad visi nurodyti įrodymai įrodo, jog teisiamasis V. V. 2019-10-06 apie 01 val. 00 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, dešine ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, kairės rankos kumščiu sudavė smūgį į dešinį šoną savo motinai R. V., taip savo veiksmais nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog smurtaudamas sukels fizinį skausmą savo motinai, kils pasekmės. Veikos padarytos artimoje aplinkoje ir pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin. 2011, Nr. 72-3475) nuostatas turi visuomeninę reikšmę. Ikiteisminio tyrimo metu teisiamojo nusikalstama veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Tai įrodyta teisiamojo ir nukentėjusiosios duotais paaiškinimais bei bylos rašytine medžiaga.
Skiriant bausmę V. V. už šią nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, jis padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, kad V. V. veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš motiną. Jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad V. V. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau teismo teistas tris kartus už analogiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nevedęs, nedirbantis. V. V. į psichikos sveikatos centro registrą neįrašytas.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. V. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y., remiantis BK 75 straipsniu 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidedant, bausmės vykdymo laikotarpiui taikant įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302, 303 str. 2 d., 304 - 305, 307 str., teismas
nusprendžia:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu (vienerius metus) dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturių) mėnesių; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams; įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu (vienerius metus) dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nurodyti V. V., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.