- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- II-58-716/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12593-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pareiškėjas
- T. D.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs T. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu T. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. ir jam kaip administracinė nuobauda paskirta 620 Lt dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
2013 m. lapkričio 13 d. teisme gautas T. D. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti jam 2013 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu skirtą administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba skyrė jam administracinę nuobaudą už tai, kad jis vairuodamas automobilį, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam policijos tarnybiniam automobiliui, ko pasakoje privertė jį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sudarydamas avarinę situaciją. Teigia, kad nutarime minimoje sankryžoje jis sustojo praleisti pagrindiniu keliu per sankryžą važiuojantį policijos automobilį, kuris nedideliu greičiu įvažiavo į sankryžą, tuomet jis irgi pradėjo judėti į priekį, bet dėl jam neaiškių priežasčių policijos automobilis staigiai apsisuko ir pradėjo jį vytis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad policijos pareigūnas fiksuodamas teisės pažeidimą pasielgė neteisėtai ir išgalvojo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. D. skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.
Skundžiamu 2013 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu T. D. buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2013 m. spalio 21 d. 11.40 val. vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam tarnybiniam automobiliui, ko pasakoje privertė jį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sudarydamas avarinę situaciją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. reikalavimus.
Teismo posėdžio metu T. D. parodė, kad įvažiavęs į sankryžą sustojo praleisti automobilį. Pareigūnas nerodė jokio posūkio, pajudėjo tiesiai Titnago gatve. Jis pajudėjo iš paskos. Pareigūnas pravažiavęs sankryžą sugalvojo apsisukti. Jis nuvažiavo tiesiai. Pareigūnas dar kartą apsisukęs jį pasivijo ir parodė ranka sustoti. Sustojus pareigūnas priėjo ir pasakė, kad jį išmokys vairuoti, paprašė pateikti dokumentus. Pareigūnas sakė, kad susidarė avarinė situacija. Jis atsakė, kad pats pareigūnas neteisingai pasielgė. Padavus dokumentus pareigūnas nuėjo į mašiną. Jis pasakęs, kad reikia važiuoti, nuvažiavo į ligoninę. Po to jis nuvažiavo į degalinę, kur jo laukė tas pats pareigūnas ir policijos ekipažas. Jis važiavo Savanorių prospektu link Titnago gavės ir sankryžoje suko į kairę, į Titnago gatvę. Policijos pareigūno automobilis važiavo Titnago gatve jam iš dešinės į kairę. Pareigūnas pravažiavo sankryžą.
Liudytojas V. J. teisme parodė, kad T. D. yra jo žentas. Su juo važiavo į Lazdynus. Privažiavus prie sankryžos stovėjo policijos mašina. Jie sustojo. Policijos mašina pajudėjo tiesiai. Tada ir jie pajudėjo. Po to policijos automobilis sumanė apsisukti staigiai. Jie pravažiavo. Po to privažiavęs ranka rodė sustoti. Sustojus priėjo prie mašinos, paprašė dokumentų. Tomas davė dokumentus, po to nuėjo prie policijos mašinos. Grįžo Tomas be dokumentų, jie išvažiavo. Padarius tyrimus grįžo į tą vietą, kur jau stovėjo dvi policijos mašinos. Jis policijos automobilį pamatė, kai jie privažiavo prie sankryžos. Policijos automobilis viduryje kelio stovėjo. Jis neatsimena, ar matė važiuojantį policijos automobilį. Kai atvažiavo, policijos automobilis jau buvo ten ir stovėjo. Jie prieš automobilį nevažiavo, sustojo ir šį praleido, pajudėjo iš paskos. Policininkas pasivijęs sakė, kad buvo kažkokia avarinė situacija.
Liudytojas D. A. teisme parodė, kad atvažiavo prie degalinės. Pranešėjas pranešė, kad buvo avarinė situacija. Sutiktas policijos pareigūnas trumpai paaiškino, kad kažkoks automobilis nedavė jam kelio, jį „pakirto“. Tas automobilis išvažiavo, nes kažkur labai skubėjo. Po to jiems pranešė, kad atvažiuoja tas žmogus, kuris nuvežė žmogų į ligoninę. Žmogus grįžo į įvykio vietą ir pasakė, kad taip nebuvo, kaip pareigūnas nurodė, ir viską paaiškino. Jie surinko iš abiejų parodymus, viską užfiksavo. Pareigūnas aiškino, kad jam nedavė kelio ir „pakirto“ sankryžoje Titnago.
Liudytojas A. Ž. teisme parodė, kad apie 12 val. važiavo tarnybiniu automobiliu Savanorių, vėliau patikslino, kad Titnago gatve. Važiuojant pagrindiniu keliu iš šalutinio kelio išvažiavo „Golf“ automobilis, dėl ko jis turėjo staigia stabdyti. Pasivijęs automobilį jis priėjo, paprašė dokumentų. Vairuotojas prašė parodyti tarnybinį pažymėjimą. Parodžius tarnybinį pažymėjimą pateikė dokumentus. Nuėjus į mašina vairuotojas priėjo ir pareikalavo dokumentus grąžinti. Jis pasakė, kad reikia sulaukti tarnybinio ekipažo. Vairuotojas pasakė, kad jam dokumentus jis atneš dantyse ir išvažiavo. Po kiek laiko paskambino budėtojas ir pasakė, kad vairuotojas sugrįš. Vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių ir jo įžeidė jo garbę bei orumą. Jis įvykio metu įvažinėjo į sankryžą. Jam nestabdant, „Golf“ automobilis būtų į jį atsitrenkęs. Vairuotoją jis sustabdė už sankryžos apie 100 metrų. Sankryžoje jis apsisukinėjo, norėjo sukti į kairę ir grįžti į Savanorių prospektą.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės padarytomis išvadomis, kad T. D. vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam tarnybiniam automobiliui, kurį vairavo A. Ž.. Tokią tiesą byloje patvirtina nuoseklūs įvykio tiesioginio liudytojo A. Ž. parodymai, atitinkantys jo tyrimo metu surašyto tarnybinio pranešimo duomenis. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojo D. A. parodymai, kuriais šis liudytojas perpasakojo girdėtas įvykio aplinkybes ir nurodė, kad iš šalutinio kelio išvažiavęs T. D. vairuojamas automobilis nedavė kelio A. Ž. vairuojamam tarnybiniam policijos automobiliui. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje egzistuoja akivaizdus ir abejonių nekeliantis Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimų pažeidimas, kurį vairuodamas automobilį įvykdė T. D.. Teismas atmeta pareiškėjo ir liudytojo V. J. parodymus kaip prieštaraujančius ir neatitinkančius tiesos faktinių aplinkybių, nes šie asmenys būdami susiję giminystės ryšiais akivaizdžiai turi interesą byloje, o būtent siekį, kad T. D. išvengtų administracinės atsakomybės.
T. D. veika dėl padaryto pažeidimo buvo kvalifikuota pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnį, kur numatyta atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Minėto straipsnio 1 dalis, pagal kurią nubaustas T. D., numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tokiu būdu įstatymas numato du alternatyvius pavojingo vairavimo objektyvios pusės požymius, kurie pasireiškia: 1) kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymu vienu metu ar paeiliui arba 2) bet tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu, kuris priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pagal T. D. aprašytas veikos faktines aplinkybes matyti, kad jis pripažintas kaltu dėl vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuris sukėlė pavojingą situaciją ne kitiems, bet vienam kitam eismo dalyviui. Įvertinus tai, kad bet koks Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra pavojinga veika, teismas pripažįsta, kad pavojingas vairavimas yra kvalifikuotas teisės pažeidimas, reikalaujantis padidinto nei įprastai pavojingumo. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad pavojingu vairavimu šiuo atveju T. D. veika negali būti pripažįstama, nes jis pavojingą situaciją sukėlė tik vienam eismo dalyviui, t. y. A. Ž., kuris be to sankryžoje ruošėsi sukti į kairę, dėl ko savaime turėjo stabdyti automobilį ar kitaip sulėtinti važiavimo greitį. Šiuo atveju T. D. pagrįstai būtų traukiamas atsakomybėn už pavojingą vairavimą tik kilus pavojingai situacijai, kurios metu keisti judėjimo kryptį, greitį ar imtis kitų veiksmų būtų priverstas ne vien tik A. Ž., bet ir kiti (kitas) eismo dalyvis. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad proceso eigoje buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, netinkamai kvalifikuotas T. D. administracinis teisės pažeidimas. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2013 m. spalio 28 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas.
Tyrimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, teisme patvirtinta tai, kad T. D. vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam kitam automobiliui. Tokiu būdu T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto ir kelio ženklo Nr.203 „Duoti kelią“ reikalavimus, dėl ko jo veika atitinka teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą. T. D. kaltės nepripažino, dėl įvykio gailesčio neišreiškė, teismas nenustatė kitokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. D. praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir dėl pažeidimo, numatyto administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnyje. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta T. D. nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad pakartotinai per metus laiko padarytas administracinės teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda. Įvertinus tai, pažeidėjo asmenybę ir administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas T. D. skirtina sankcijoje numatyta piniginė bauda aukščiau jos vidurkio.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 3 p. teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2013 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti.
T. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. ir skirti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.