Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. F. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. F. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 1 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 16 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. F. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, kurio metu nustatyta, jog L. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, per beveik 4 metų laikotarpį išliko nepakitusi, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia, jog jis yra asmenybę nelinkusi keisti savo nusikalstamų nuostatų. Be to, nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojama itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą, nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų, menkas apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas alkogoliu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie turi neabejotinos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai ir ne tik, kad gali, tačiau pataisos proceso metu privalo būti koreguojami. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog jokia reali pažanga nuteistojo elgesyje nestebima, o įvertinus nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, apskritai spręstina, kad pataisos procesas ne tik, kad vyksta vangiai, tačiau yra ir nenuoseklus, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nors ir skatintas 16 kartų, tačiau 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis buvo baustas už psichiką veikiančių medžiagų – kanapių, vartojimą, kas tik įrodo neatsakingą nuteistojo požiūrį į svaiginamųjų medžiagų vartojimą, juo labiau, kad narkotinių medžiagų vartojimas apskritai yra draudžiamas, ne tik įkalinimo įstaigoje, tačiau ir už jos ribų. Nuobaudas vertinant ir paskatinimų kontekste, akivaizdu, kad nuteistojo elgesys nėra nuoseklus, gauti paskatinimai, neturėjo lemiamos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, neskatino nuteistojo nuosekliai laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos keičiant savo nusikalstamas nuostatas, o juo labiau neleidžia daryti išvados, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo asmens elgesys turi būti tiek pakitęs, jog atskleistų realų jo siekį integruotis į visuomenę, kaip pilnaverčiam jos nariui, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nuo paskutinio nuteistojo svarstymo nėra įvykę jokių pokyčių, o vidutinę nusikalstamo elgesio rizika ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, vis dar atskleidžia, jog nuteistasis bausmę turi tęsti pataisos įstaigoje.

Bylos medžiaga atskleidžia, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu užsiima darbine veikla. Nors laisvėje darbiniai santykiai truko 3 mėnesius, šiuo metu nuteistasis išreiškia motyvaciją realizuoti save darbinėje aplinkoje, svarsto baigti autokrautuvo valdymo kursus. Nuteistasis trumpalaikių išvykų metu lankosi pas globėja, palaiko socialinius ryšius. Dalyvauja individualiose konsultacijoje, resocializacijos procese, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Vis tik, visos šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau aptarti duomenys nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad kaip aptarta pastraipoje virš, nuteistojo elgesys, bausmės atlikimo metu, nuoseklumu nepasižymėjo. Tik tikslingos ir nuoseklios nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio raiškoje nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, būtų pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra nustačius, jog nuteistasis iš tiesų aktyviai sprendžia turimas problemines sritis. Taip pat nuteistojo aktyvus įsitraukimas ir tęsimas resocializacijos priemonių, teismo vertinimu, būtų aktualus keičiant nuteistojo nusikalstamas nuostatas.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. B. aukščiau aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam L. F. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.