Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimo V. R. administracinių nusižengimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, nubausta subendrinta galutine 1 000 Eur bauda už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad: ji nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 24 d. nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. 2016 m. sausio 14 d. sprendimu paskyrė save UAB (duomenys neskelbtini) direktore dirbti neatlygintinai, nesudarė darbo sutarties ir apie savo darbo pradžią nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, UAB (duomenys neskelbtini) naudai atliko pardavėjos funkcijas (įsigydavo prekes, jas realizuodavo, aptarnavo pirkėjus, dirbo elektroniniu kasos aparatu ir pan.) prekiaudama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).Be to, V. R. 2018 m. kovo 24 d., dirbdama elektroniniu kasos aparatu (modelis (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 10.15 val. už nupirktas prekes gautų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu ir kartu su grąža neišdavė elektroninio kasos aparato kasos kvito (čekio).Be to, V. R. 2018 m. kovo 24 d., dirbdama elektroniniu kasos aparatu, neužtikrino, kad kasos aparato stalčiuje laikoma grynųjų pinigų suma sutaptų su kasos aparato duomenis, nes patikrinimo metu kasos aparato stalčiuje ir kasos operacijų atlikimo vietoje rasta grynųjų pinigų – 159,38 Eur, pagal „X“ ataskaitą turėjo būti grynųjų pinigų – 181,31 Eur, t. y. nustatytas grynųjų pinigų – 21,96 Eur trūkumas.Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 5 punkto, 21 punkto, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 39.5 punkto, 39.6 punkto, 47.1.4 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde V. R. prašo panaikinti baudą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir pripažinti, jog ji dėl šio nusižengimo nekalta. Taip pat už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje paskirtą baudą sumažinti ir skirti pusę minimalios baudos. Skunde nurodoma, kad neteisingai nustatyta, jog pareiškėja nuo 2016 vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 24 d. dirbo nelegaliai, nes nuo 2016 m. vasario 19 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir užima direktorės pareigas, pateiktas patvirtinantis dokumentas 2016 m. sausio 14 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriame numatyta, kad V. R., kuri yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, direktore paskiria V. R., su kuria nėra sudaroma darbo sutartis, bendrovės vadovė dirba neatlygintinai. Pareiškėjos, kaip bendrovės vadovės tikslas siekti bendrovės pelno ir atstovauti akcininko, t. y., jos pačios interesus. Todėl negalima teigti, kad pareiškėja dirbo nelegaliai, nes ji vykdė bendrovės veiklą, negaudama atlygio. Pažymėtina, kad nėra įstatymo draudžiančio pačiam bendrovės direktoriui vykdyti veiklą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sudarant darbo sutartį turi būti pavaldumas darbdaviui. Šiuo atveju, pareiškėja nėra niekam pavaldi, jos niekas nekontroliuoja ir darbui nevadovauja. Komercinė ar prekybinė grėsmė kyla tik pareiškėjai, t. y., darbdaviui, kadangi pareiškėja V. R. nėra darbuotoja, o DK 33 straipsnio pagrindu pareiškėjos darbas turi atitikti būtinąsias darbo sąlygas, viena iš jų apmokestinimas, kaip minėta, V. R. dirba neatlygintinai ir darbo užmokesčio negauna. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenimis asmenys, negaunantys darbo užmokesčio, nėra draudžiami socialiniu draudimu, todėl nėra pranešami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai . Pareiškėja šiuo atveju draudžiamų pajamų neturi, todėl apie draudžiamas pajamas UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia. Nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neregistruoja dirbančiųjų ir neregistruoja darbo sutarčių. Tai yra institucija, kuri nevykdo darbo sutarčių registravimo ar asmenų įdarbinimo funkcijų. Tai yra draudimas su visomis draudimui priklausančiomis funkcijomis. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nesant kasininko pareigybės, kasininko pareigas, grynųjų pinigų operacijas, vykdo direktoriaus įsakymu atskiri darbuotojai, t. y., priima į kasą ir iš kasos išima grynuosius pinigus. Taip pat pagal 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, nustatyta, kad gali būti ir vienas įmonės vadovas, kuris prisiima visą atsakomybę – paskiria save kasininku ir vienas pasirašo visus dokumentus. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės nustato, kad kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas. Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams. Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Darytina išvada, kad jei direktorius nusprendžia, kad įmonėje kasininko pareigybė yra perteklinė, atlikti kasos operacijas pavedama kitam darbuotojui, t. y., ne kasininkui, kadangi direktorius yra įmonės darbuotojas, jis, šiuo atveju, gali atlikti ir kasininko pareigas. Direktorius - vienasmenis valdymo organas ir turi akcininkų susirinkimo įgaliojimus valdyti įmonę vienvaldiškai, todėl papildomų įgaliojimų ir sudaryti papildomų darbo sutarčių su juo (su savimi) nereikia. Skunde pažymima, kad Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė nelegalaus darbo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie turi didelę reikšmę nusižengimo nustatymui. Teismų praktikoje atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Nustatydami šį požymį reikalinga tirti, koks yra atlygintinumo pobūdis - periodinės išmokos, kas mėnesį ar už atliktą darbą mokamos išmokos. Šis atlygintinumo pobūdis kai kuriais atvejais gali būti reikšmingas nelegalų darbą atribojant nuo civilinių sutarčių. Pvz., darbo teisiniams santykiams dažniau būdingas periodiškai mokamas atlyginimas už darbą, tuo tarpu atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu paprastai sumokama priėmus galutinį darbo rezultatą. Nagrinėjamu atveju galima matyti, kad V. R. dirbo civilinių santykių pagrindu ir siekė pelno, t. y., naudos sau, ir metams pasibaigus, suvedus rezultatus, išsimokėjo dividendus, kurie buvo apmokestinti nustatyta tvarka. Skunde nurodoma, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ANK 95 straipsnio sudėties objektui, t. y., ar konkretaus asmens veikoje yra ANK 95 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis. Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas neturėjo įtakos ANK 95 straipsnio sudėties objektui, galima išvada, kad nėra administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnyje, sudėties, ir svarstytinas atsakomybės klausimas. Šiuo atveju, V. R. neatitinka nelegalaus darbo sąvokos požymių, kurie yra įtvirtinti LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, tačiau nagrinėjamu atveju, negalima nustatyti pavaldumo, nes fizinis asmuo negali būti pavaldus sau, vadinasi, kad V. R. dirba savarankiškai ir nėra jokio susitarimo su darbdaviu. Taip pat V. R. dirba neatlygintinai ir nedirba niekieno naudai, pažymėtina, kad V. R. siekia Bendrovės pelno. Todėl paskirta bauda šioje dalyje turėtų būti naikinama. Skunde dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje, pažymima, kad valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo metu, už analogiškus nusižengimus, kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams skyrė 30 eurų baudas. Svarbu paminėti, kad V. R. pripažino padariusi minėtus nusižengimus. Vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, turėtų sumažinti baudą ir skirti pusę numatytos minimalios baudos, nes skirdami baudą VMI pareigūnai analogišką situaciją vertino skirtingai ir neatsižvelgdami, kad V. R. prisipažino padariusi šiuos nusižengimus, taip pat teismo posėdžio metu juos pripažino ir gailėjosi.Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės, laikinai atliekančios viršininko funkcijas, R. Ž. atsiliepime prašoma V. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. R. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta V. R. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija aplinkybes, teigdama, jog nebuvo pagrindo sudaryti darbo sutartį, nėra pavaldumo santykių, ji dirbo neatlygintinai, draudžiamųjų pajamų neturi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl to nepraneša, kasininko funkcijas suteikia pagrindą vykdyti teisės aktai. Taip pat skunde prašoma už nusižengimus numatytus ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje paskirtas nuobaudas sumažinti, skirti pusę minimalios už šiuos nusižengimus numatytos baudos, nes V. R. pripažino juos padariusi ir gailisi. Todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. R. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. R. veiksmai padarius ATPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą kvalifikuoti tinkamai. Byloje esantis 2016 m. sausio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas patvirtina, kad V. R. būdama vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė paskyrė save, t. y. V. R. UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Šiame sprendime nurodoma, kad direktorės pareigos suprantamos, kaip Bendrovės vadovo pareigos akcinių bendrovių įstatymo prasme; direktorius vykdo funkcijas, numatytas įstatymuose; direktorius privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų; su bendrovės vadovu darbo sutartis nesudaroma, jis dirba neatlygintinai.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 punktas nustato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Šie duomenys patvirtina, kad Įstatyme imperatyviai nurodoma, jog darbo sutartis su bendrovės vadovu yra privaloma. Todėl tai, kad darbo sutartis su V. R. sudaryta nebuvo, pažeidžia Įstatymo nuostatas. Šių duomenų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiama, jog nagrinėjamu atveju darbo sutartis nesudaroma, atmetami, kaip nepagrįsti. Tokiu atveju, 2016 m. sausio 14 d. sprendimas nesudaryti darbo sutarties su vadovu prieštarauja Įstatymo nuostatoms ir negali būti laikomas tinkamu vadovo darbo santykių įteisinimu.Apie sudarytą darbo sutartį su bendrovės vadovu (šiuo atveju direktore) ir darbo pradžią, pareiga pranešti numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Aptartų ir įtvirtintų teisės normų pagrindu galima daryti neabejotiną išvadą, jog V. R. privalėjo sudaryti darbo sutartį ir apie savo darbo pradžią pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš aukščiau pacituotos DK 42 straipsnio 2 dalies, matyti, jog apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai į šiame straipsnyje nurodytų išimčių, kai ši pareiga nevykdoma, nepatenka. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, jog darbas buvo neatlygintinas, draudžiamųjų pajamų nebuvo, neatleidžia V. R. nuo įstatymo pareigos pranešti apie darbo pradžią. Minėtų imperatyvių teisės normų nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti jog V. R. dirbo nelegaliai. Todėl pagrįstai ir teisingai skundžiamame nutarime konstatuota išvada, jog V. R. veiksmuose yra nelegalaus darbo požymiai – nustatyti darbo sutarties teisiniai santykiai, nesudaryta darbo sutartis ir apie darbo pradžią nepranešta teisės aktų nustatyta tvarka.Byloje nustatyta, jog V. R. atliko pardavėjos funkcijas, aptarnavo pirkėjus, dirbo elektroniniu kasos aparatu, pardavė (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad darbo sutartis su Bendrovės vadovu (direktore V. R.) sudaryta nebuvo, todėl nebuvo ir nurodytos darbo funkcijos, tame tarpe ir atlikti pardavėjo funkcijas. Todėl nors ir pripažintina, kad papildomos darbo sutarties V. R. siekiant atlikti pardavėjos funkcijas nereikėjo, tačiau nesant darbo sutarties su ja, kaip su Bendrovės vadovu (direktore), ir joje nesant nurodytų papildomų funkcijų, apeliantė paskirdama save direktore, nesudarydama darbo sutarties, apie darbo pradžią nepranešdama nustatyta tvarka, bendrovės naudai atliko pardavėjos funkcijas, t. y. dirbo nelegaliai. Vertinant apeliacinio skundo argumentus susijusius su inkriminuoto ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiais – darbo santykių atlygintinumu ir pavaldumu pažymima, jog V. R. dirbo ir pajamas uždirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, kuri yra pelno siekianti bendrovė. UAB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, kuris turi įstatus, valdymo organus, turtą ir atitinka kitus juridinio asmens požymius, todėl vien tai, kad V. R. yra vienintelė bendrovės akcininkė, jos, kaip bendrovės vadovo (direktorės) neatleidžia nuo atskaitomybės šiam juridiniam vienetui. Todėl atmetant apeliacinio skundo argumentus pažymima, jog V. R. nepagrįstai tapatinasi su juridiniu asmeniu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. R. gailėjosi ir pripažino padarius nusižengimus numatytus ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo atsižvelgti į ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskirtą nuobaudą sumažinti ir skirti pusę minimalios baudos. Tačiau apeliaciniame skunde nurodomu motyvu mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skyrė minimalaus dydžio baudas numatytas aptariamų straipsnių sankcijose. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. R. prisipažino ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, jog ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta, nes minėtinai lengvinančiai aplinkybei būtinas nuoširdus gailėjimasis, kuris vertinamu atveju nenustatytas, todėl mažinti paskirtąsias baudas nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio, reikalavimų, nėra per griežtos, jos proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Paskirtos nuobaudos subendrintos nepažeidus ANK 38 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. R. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.