Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. e2-399-206/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
e2-399-206/2018
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01608-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Kulberkienė
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-399-206/2018Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01608-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.6. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir, atlikusi formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui E. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo ir atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 260,87 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013-11-05 pradinis kreditorius, valdantis sistemą vivus.lt su atsakovu pagal bendrąsias paskolos sutarties sąlygas sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas visą paskolą turėjo grąžinti iki 2016-01-05, tačiau nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – numatytu terminu negrąžino paimtos paskolos bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal sutartį.

Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2015-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2017-07-05 pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 434,43 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 110,88 Eur palūkanų, taikant sutartyje nustatytą 78,82 procentų palūkanų normą, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-04-26. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 149,99 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-04-27 iki 2015-07-11, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 114,60 procentų. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, t.y. viso ieškovei iš atsakovo priteistina 260,87 Eur palūkanų. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalies norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Tai reiškia, kad paskolos teisiniuose santykiuose yra laikoma, kad terminas grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sueina kiekvieną dieną ir tolesnės mokėjimo palūkanos skaičiuojamos nuo sukauptos skolos ir palūkanų sumos. Taigi, bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios tęsiamos už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir kt.). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys yra atskleidžiamas sistemingai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar yra vadinamos mokėjimo palūkanomis ir iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, mokėjimo palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Taigi netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai, kurie atlieka skirtingas funkcijas tai yra netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Dėl šios priežasties, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalies ir sutarties 7.1. p. apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Ši suma yra laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur skolą ir 260,87 Eur palūkanų, t.y. viso 695,30 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 30 ct) įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 16,00 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), ieškovės UAB „Finansų administravimas“, į.k. 304179870, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Raimonda Kulberkienė