- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- A-502-22-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01198-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI-ajam teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. S-303, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-515 ir NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 4047, ir įpareigoti NDNT nustatyti L. P. 40 proc. darbingumo lygį nuo 2010 m. gruodžio 6 d.
Skunde (t. I. b. l. 1-3) pareiškėja paaiškino, kad 2008 m. liepos 13 d. ją ištiko miokardo infarktas. NDNT 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu nustatydama 40 proc. darbingumo lygį iki 2009 m. lapkričio 25 d., vadovavosi 2008 m. lapkričio 24 d. siuntimu Nr. 261 ir prie jo pridedamais dokumentais. NDNT 2009 m. gruodžio 7 d. pakartotinai įvertinusi darbingumo lygį, vadovavosi 2009 m. lapkričio 19 d. siuntimu Nr. 225 su priedais, ir nustatė 50 proc. darbingumo lygį (sprendimas yra apskųstas). Palyginus 2008 m. lapkričio 24 d. siuntimą, 2009 m. lapkričio 19 d. siuntimą ir 2010 m. lapkričio 24 d. siuntimą Nr. 248, akivaizdu, kad L. P. sveikatos būklė visiškai nepakito, galima sakyti, kad net pablogėjo. Sveikatos būklės aprašymas, pagrindinės diagnozės, gretutinės diagnozės bei funkciniai sutrikimai praktiškai identiški, netgi šiuo metu atsirado papildomų ligų (pvz., bronchinė astma). Be to, 2008 metais NDNT, nustatydama 40 proc. darbingumo lygį, vadovavosi taip pat ir 2008 m. liepos 30 d. epikrizėje nurodytomis Kardiologijos ir angiologijos centro klinikinių diagnozių ir tyrimų išvadomis, kuriose buvo nurodyta, kad pareiškėjos sveikatos būklė patenka į didelės rizikos grupę. Iš vėlesnių Kardiologijos ir angiologijos centro klinikinių diagnozių ir tyrimų išvadų (2010 m. sausio 11 d. ir 2010 m. lapkričio 8 d.) matyti, kad pareiškėja jau buvo priskirta labai didelės rizikos grupei, jai nustatyta naujų ligų (stuburo osteochondrozė, torakalgija, bronchinė astma), tačiau šios aplinkybės NDNT Sprendimų kontrolės skyrius bei Komisija sąmoningai nevertino, savo sprendimuose nenurodė, kokiais konkrečiais kriterijais vadovavosi nustatydami 50 proc. (maksimalų) bazinį darbingumo lygį (medicininį kriterijų), kai verčių skalė yra nuo 20 iki 50 proc. NDNT, vertindama pareiškėjos bazinį darbingumą, atsižvelgiant į Kardiologijos ir angiologijos centro klinikinių diagnozių ir tyrimų išvadas, turėjo sumažinti bazinio darbingumo vertę iki minimalaus 20 proc. Nesupranta, kodėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2009 m. gruodžio 24 d. sprendime Nr. SS-319 vertino visas tris pagrindines diagnozes remdamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) VI dalies 40.1.3 punktu, kuris naudojamas dėl širdies ligų – širdies nepakankamumo, o 2011 m. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. vasario 9 d. sprendime Nr. SS-515 darbingumo lygis pagal pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal Tarptautinio statistinio ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikatoriaus (toliau – TLK-10) kodus I25.2 ir Z95.5 vertintas vadovaujantis Kriterijų aprašo VI dalies 40.10.3 punktu, kuris taikomas dėl stabilios krūtinės anginos, o dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą I50 vadovautasi Kriterijų aprašo VI dalies 40.1.3 punktu, kuris naudojamas dėl širdies ligų – širdies nepakankamumo.
Šalies argumentai
Atsakovas NDNT ir trečiasis suinteresuotas asmuo NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 48-52) paaiškino, kad asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius ir funkcinius (darbo aplinkybės) kriterijus. Darbo ir kitos aplinkybės įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui. Pagal Kriterijų aprašo 18 punktą, jeigu, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju 50 bazinio darbingumo proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taigi pareiškėja pripažinta iš dalies darbinga. Pareiškėjos teiginiai, jog esant iš esmės nepakitusiai sveikatos būklei bei dėl tų pačių diagnozių ir funkcinių sutrikimų 2008 m. ir 2010 m. buvo nustatyta skirtinga bazinio darbingumo vertė (40 proc. ir 50 proc.), yra neteisingi. Dėl nurodytų širdies ligų baziniam darbingumo lygiui įvertinti buvo naudotas tas pats Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Kriterijų aprašo VI dalies 40.1.3 punktas, ir vertinta tokia pačia 50 proc. bazinio darbingumo verte. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant ne tik medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (toliau – ir BDL), bet ir funkcinius (BDL, išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, amžius ir kt.), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Medicininiai kriterijai arba BDL vertinamas atsižvelgiant tik į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus, tačiau dėl kitų paminėtų kriterijų įtakos asmeniui nustatytas darbingumo lygis ne visada sutampa su BDL. Šiuo atveju pasikeitusiam pareiškėjos darbingumo lygiui įtakos turėjo ne minėtos aplinkybės, o tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų pakeitimais buvo nustatyti kitokie koeficientai, taikytini nustatant asmens BDL. 2008 m. pareiškėjai dėl širdies nepakankamumo buvo taikytas Kriterijų aprašo VI dalies 40.1.3 punktas ir buvo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas. Dėl arterinės hipertenzijos buvo taikytas Kriterijų aprašo VI dalies 40.11.3 punktas ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, dėl sąnarių artrozės – XIII dalies 75.1. punktas ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas. Taip dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumas) 50 bazinio darbingumo procentas buvo du kartus padaugintas iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 40,5 BDL. Paskutinį kartą vertinant pareiškėjos darbingumo lygį jau galiojo nauja įsakymo 5 ir 6 punktų redakcija ir dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumas) bazinio darbingumo 50 proc. nebebuvo dauginami iš jokio koeficiento, nes šiuo metu nustatytas minimalus kito organizmo sutrikimo atveju nustatytas bazinio darbingumo intervalas, kada gali būti taikomas koeficientas, yra nuo 50 iki 55 proc.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjos L. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 66-74).
Teismas nurodė, kad vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-10 kodus I25.2 ir Z95.5, vadovautasi Kriterijų aprašo VI dalies 40.10.3 punktu, kurio dispozicija taikoma dėl stabilios krūtinės anginos, ir nustatyta 60 procentų bazinio darbingumo vertė. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą M54.5, vadovautasi Kriterijų aprašo XIII dalies 75.1 punktu, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, ir nustatyta 90 procentų bazinio darbingumo vertė. Likusios diagnozės pagal TLK-10 kodus H52.2 ir E04.2 nevertintos, nes šie sveikatos sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1-ame priede įtvirtintų vertinimo kriterijų reikalavimų. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais, pareiškėjai pagrįstai nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, kadangi kitų organizmo funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai yra didesni nei 55 proc., todėl nebuvo galima taikyti mažinančio koeficiento. Dėl pareiškėjos teiginių, kad esant iš esmės nepakitusiai sveikatos būklei, bei dėl tų pačių diagnozių ir funkcinių sutrikimų 2008 m. ir 2010 m. buvo nustatyta skirtinga bazinio darbingumo vertė, t. y. 40 proc. ir 50 proc., teismas pažymėjo, kad pasikeitusiam pareiškėjos BDL įtaką darė tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų pakeitimu buvo nustatyti kitokie koeficientai, taikytini nustatant asmens BDL. Ankstesnės redakcijos punktai reglamentavo, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, o dėl kitų pastarieji dauginami tokia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80 proc., dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9, dėl 65–50 proc. – iš koeficiento 0,8 ir dėl 30–45 proc. – iš 0,7. 2008 m. pareiškėjai dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumo) 50 bazinio darbingumo proc. buvo du kartus padauginti iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 40,5 BDL (BDL = 50 x 0,9 x 0,9). Paskutinį kartą vertinant pareiškėjos darbingumo lygį jau galiojo nauja įsakymo 5 ir 6 punktų redakcija ir dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumo) 50 bazinio darbingumo proc. nebebuvo dauginami iš jokio koeficiento, nes šiuo metu numatytas minimalus kito organizmo sutrikimo atveju nustatytas bazinio darbingumo intervalas, kada gali būti taikomas koeficientas, yra nuo 50 iki 55 proc.
III.
Pareiškėja L. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 78-79) pareiškėja paaiškina, kad darbingumo lygis jai buvo nustatomas vadovaujantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikacija. Šiuo atveju nustatyta III širdies nepakankamumo funkcinė klasė pagal NYHA ir dėl to nėra ginčo. Širdies nepakankamumo klasifikacijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog ligoniams, turintiems III funkcinę klasę, objektyviai nustatoma vidutinio sunkumo kardiovaskulinė patologija, būtent vidutinio sunkumo (ne minimalią ar sunkią). Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad įvertinęs visus medicininius duomenis, atsakovas pagrįstai pareiškėjai nustatė 50 proc. (maksimalų) bazinį darbingumą, nes esant vidutiniam fiziniam krūviui ji nepatyrė diskomforto, padažnėjusio širdies plakimo, dusulio ar greito nuovargio (tai patvirtina veloergometrijos tyrimas, taip pat ir kiti tyrimai, kurių metu stebėtas širdies veiklos pagerėjimas). Su tokia teismo pozicija negalima sutikti, kadangi, jei pareiškėjos sveikata pagerėtų, atitinkamai būtų nustatyta lengvesnė funkcinė klasė (II). O visi atlikti tyrimai kaip tik rodo, jog pareiškėjos sveikatos būklė atitinka III funkcinę klasę, kuri yra vidutinio sunkumo, todėl turėjo būti nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas (vidurkis), kai Kriterijų apraše numatyta nuo 50 iki 20 proc.
Atsiliepimas
Atsakovas NDNT prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui argumentus (t. II, b. l. 86-91).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl L. P. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. Pareiškėja siekia, kad nuo 2010 m. gruodžio 6 d. jai būtų paliktas galioti 40 procentų darbingumo lygis, t. y. toks pats darbingumo lygis, koks buvo nustatytas pirminio vertinimo metu per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Realizuojant diskreciją įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais detalizuoti ir konkretinti įstatyminį teisinį reguliavimą šioje srityje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.
Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio visų pirma pagal Kriterijų aprašą yra vertinami medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4-6 p.). Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.).
Susipažinusi su skunduose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjai kilo abejonės tik dėl medicininių kriterijų (bazinio darbingumo), kurie, kaip minėta, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus, įvertinimo pagrįstumo. Taigi bazinio darbingumo nustatymas remiasi medicininių dokumentų ir tyrimų duomenų (Tvarkos aprašo 8 p.) analize, pagrįsta specialiomis medicinos žiniomis, įgūdžiais bei patirtimi.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Iš to akivaizdu, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę. Pats spręsti dėl konkrečių Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei atitinkamų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo neturėjo teisės ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau be nurodytų aspektų 50 procentų darbingumo lygio pareiškėjai nustatymą galėjo lemti ir tai, kad nuo 2009 m. gegužės 31 d. buvo pakeistos Kriterijų aprašo nuostatos, susijusios su bazinio darbingumo apskaičiavimo tvarka.
Atsakovo atsiliepimo motyvai ir skundžiamų administracinių sprendimų turinys rodo, jog nustatant galutinį pareiškėjos bazinio darbingumo procentą buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 6 punktu (2009 m. gegužės 22d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), nustatančiu, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų <...>. Atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi šią administracinę bylą sustabdė iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės norminę administracinę bylą Nr. I-23/2012. 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Atsakovai tinkamai nepagrindė, kad minėta priemonė – iš asmens bendro bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai, įtaką net ir tais atvejais, kai šios ligos ar sveikatos sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą – tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą tikslą ir neviršijo to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
Vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Kadangi L. P. pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra išnykusi, nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m. gruodžio 6 d. dar nepriimtas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas turi būti taikomas ir L. P. inicijuotam ginčui spręsti. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas dalyje keičiamas: NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimai naikinami, kad atsakovui iš naujo nagrinėjant L. P. 2010 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo būtų pašalintos neteisėta pripažintos norminio teisės akto dalies (Kriterijų aprašo 6.1-6.3 p.) taikymo teisinės pasekmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos L. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. S-303, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-515 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 4047, ir įpareigoti NDNT Vilniaus VI teritorinį skyrių priimti naują sprendimą dėl L. P. 2010 m. gruodžio 6 d. prašymo (reg. 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. DN1-2254).
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.