- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- 1-2022-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17888-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „F. M. p.“ virtuvėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2022 m. gegužės 20 d. apie 23.36 val., Vilniuje, T. Narbuto g. – Laisvės pr. sankryžoje, vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumo laipsnis. Tokiu būdu R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo į renginį, kur buvo kovos turnyras. Jis išgėrė alaus, kokteilių. Planavo su draugais nueiti į centrą, tačiau gavosi, jog kažkaip atsidūrė automobilyje ir išvažiavo. Nepamena kodėl ir kaip atsisėdo vairuoti. Renginys vyko prie Žalgirio „Maximos“. Į renginį nuvažiavo automobiliu, kur ir planavo palikti. Iš pradžių išgėrė 3-4 alaus, o po to gėrė kokteilius, tačiau kiek išgėrė nepamena. Pamena, kad po renginio stovėjo aikštelėje ir kalbėjo su draugais, tarėsi su jais eiti į miestą. Atsisėdo į automobilį, dar truputį gurkšnojo, o toliau, kas atsitiko neprisimena. Nepamena kaip sustabdė policija. Atsimena tik kas buvo po smūgio. Pamena, kad stovėjo, buvo šlapia ir, kad bėgo kraujas. Iš pradžių net nesuprato kur jis randasi. Automobilyje buvo trise. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, kiti – priekyje keleivio pusėje ir gale. Draugai sveiki. Jam lūžo nosis, apgadintas automobilis ir šviesoforas. Paskirtą 10 Eur baudą sumokėjo. Savo elgesį vertina blogai. Gailisi, bet negali pasakyti kodėl taip įvyko. Jam labai apmaudu, prarado darbą. Prarado daug pinigų dėl šio įvykio. Buvusią darbovietę pakeitė, nes prarado teisę vairuoti. Jo atlyginimas dėl to šiek tiek sumažėjo. Vairuoja beveik 10 metų. Kelis kartus viršijo greitį bei buvo pažeidimų dėl parkavimosi. Tėtis į šį įvykį reagavo labai blogai. Jų santykiai geri, susitikdavo ir bendraudavo. Šiuo metu mažiau susitinka, nes neturi teisės vairuoti. Teises prarado gegužės mėnesį. Nuo to laiko KET pažeidimų nepadarė nei kaip pėsčiasis, nei kaip vairuotojas. Nurodė, kad tėtis yra pavyzdingas žmogus, daug pasiekęs gyvenime, todėl nori būti kaip jis. Jis tariasi su tėvu svarbiais gyvenimo klausimais. Dažniausiai paklauso jo patarimų, bet būna, kad jų nuomonės išsiskiria. Apie įvykį pranešė iš karto kitą rytą.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be R. R. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):
Liudytojo S. J. (S. J.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2022 m. gegužės 20 d. dirbo kartu su kolega A. S. (A. S.). Apie 23.25 val. pastebėjo T. Narbuto-Laisvės pr. sankryžoje automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į šviesoforą. Prie automobilio buvo vyras, kuris stovėdamas šalia automobilio laikėsi susiėmęs už nosies. Tai buvo R. R. Jo veidas buvo nubrozdintas dėl įvykio metu iššokusios oro pagalvės, buvo iškviesti medikai. Bendraujant su R. R. nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas. Jam pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Alkotesterį pateikė kitas policijos ekipažas. Pirmojo patikrinimo metu jam nustatytas 2,07 promilių girtumas, antrojo – 1,78 promilių girtumas. R. R. su alkotesterio rodmenimis sutiko. Apžiūrint automobilį „BMW“, jo salone rastas tuščias butelis nuo alkoholinio gėrimo „Sobieski“, o bagažinėje — tuščios skardinės nuo alaus (b. l. 41-42);
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio S. J. 2022 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir S. J. parodymuose (b. l. 12-13);
Liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės tapatūs liudytojo S. J. parodymams (b. l. 45-46);
Liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad R. R. yra jos geras draugas. 2022 m. gegužės 20 d. apie 20 val. kartu su jos vaikinu D. V. atvažiavo R. R. vairuojamu automobiliu „BMW“ į renginį, kuris vyko Vilniuje, Kalvarijų g. 85, esančiame klube „Legenda“. Renginyje jie vartojo alkoholinius kokteilius. Ji nežino kiek suvartojo R. R., nes nematė. Planavo palikę R. automobilį eiti pėsčiomis į centrą. Tačiau nuėję pasiimti daiktų visi susėdo į automobilį: R. prie vairo, jos draugas šalia vairuotojo, o ji gale. Tada R. pradėjo važiuoti. Jie dar bandė jį įkalbėti, kad nevairuotų, bet jis neklausė. Jie nuvažiavo į Laisvės pr. ir T. Narbuto sankryžoje sustojo, nes degė raudona šviesa, o kai įsijungė žalia — R. pradėjo važiuoti. Staiga pajuto smūgį. Ji išsigando, matė, kad abi automobilio oro pagalvės buvo iššokusios. Atsipeikėjusi pamatė, kad R. automobilis atsitrenkęs į šviesoforą. Atvykę medikai R. nuvežė į ligoninę. Jis sakė, kad nieko neprisimena, tik smūgį (b. l. 49-50);
Liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad 2022 m. gegužės 20 d. apie 21 val. kartu su jo drauge V. J. ir pažįstamu R. R. atvažiavo pastarojo automobiliu „BMW“ į renginį, kuris vyko Vilniuje, Kalvarijų g. esančiame klube „Legenda“. Renginyje jis alkoholio nevartojo ir nematė ar R. vartojo. Vėliau jautė nuo jo alkoholio kvapą, bet kiek jis buvo išgėręs, nežino. Po renginio planavo palikę R. automobilį eiti pėsčiomis, bet nuėję pasiimti daiktų visi susėdo į automobilį – R. prie vairo ir jie nuvažiavo. Laisvės pr., prie T. Narbuto sankryžos, sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas, kai užsidegė žalia – R. pradėjo važiuoti ir staiga jis pajuto smūgį. Iššoko oro pagalvės. Pamatė, kad R. veidas kruvinas. Matė, kad automobilis atsitrenkė į šviesoforą. Jis nebuvo sužalotas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. R. buvo nuvežtas į ligoninę (b. l. 53);
Pažyma apie įvykį duomenų, iš kurios matyti, kad įvykis užregistruotas 2022 m. gegužės 20 d. 23.31 val. Įvykis įvyko Vilniuje, Laisvės pr. g. ir T. Narbuto g. Nurodyta, kad automobilis atsitrenkė į šviesoforą. Vairuotojui nustatyta galvos trauma. Nurodyta, jog automobilis išvežtas į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 10-11);
Neblaivumo nustatymo 2022 m. gegužės 20 d akto (Pastaba. Akte klaidingai nurodyta data – 2020 m. gegužės 20 d.), alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1680787 duomenys, iš kurių matyti, kad R. R. 2022 m. gegužės 20 d. 23.37 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas, o 2022 m. gegužės 20 d. 23.57 val. – 1,78 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą kaltinamojo būklę nustatyta, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas negalėjo pataikyti pirštu į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą iki įvykio (b. l. 36-39);
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. gegužės 21 d. protokolo bei 2021 m. rugpjūčio 15 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „BMW 318D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu nustatyta, kad po eismo įvykio apgadinta automobilio priekinė dalis, sudaužyti priekiniai automobilio žibintai, priekinis bamperis, kapoto dangtis, apgadinti priekiniai automobilio sparnai, sugadinti aušinimo radiatoriai, sulenktas priekinis rėmas, sulenktas lonžeronas, sugadinta priekinė pakaba. Nustatyta, jog neveikia vairo mechanizmas, nutrūkusi kairės pusės stabdžių sistemos žarnelė, suveikusios dvi priekinės oro pagalvės, suveikę su priekiniai saugos diržai. Trys padangos nuo smūgio į bortelius sugadintos. Automobilio viduje, už vairuotojo sėdynės gulėjo tuščias butelis nuo degtinės „Bajorų“ ir „Coca cola“. Automobilio bagažinėje rasta dėžė su alaus skardinėmis „Kalnapilis“. Taip pat nurodyta, jog sugadintas vairo mechanizmas, o pagrindinis stabdis neveikia (b. l. 16-17, 32);
Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „BMW 318 D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra R. R. (b. l. 24);
Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. gegužės mėnesį automobilio „BMW 318D DPF“ (pasirinkti 2007 m.) kaina su PVM buvo 3 120 Eur (b. l. 25);
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog įrodyta, kad R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Pats R. R. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo neblaivus ir atsitrenkė į šviesoforą. Nurodė, kad vairavo būdamas neblaivus, kai automobilyje buvo dar du jo draugai. Paaiškino, kad su draugais nuvažiavo į renginį, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Pripažino, kad jis išgėrė 3-4 alaus, o vėliau suvartojo ir alkoholinių kokteilių. Paaiškino, kad sutarė su draugais nueiti į centrą, bet vairuoti neplanavo. Nepamena kaip ir kodėl vairavo. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojų V. J. ir D. V. parodymai, kad visi kartu, vairuojant kaltinamajam atvažiavo į renginį, ten vartojo alkoholį, alkoholinius kokteilius, planavo kaltinamojo automobilį palikti, tačiau nuėję iš automobilio pasiimti daiktus visi susėdo į automobilį, o R. R. pradėjo važiuoti ir važiuodamas atsitrenkė į šviesoforą. Liudytoja V. J. paaiškino, jog bandė kaltinamąjį įkalbėti nevažiuoti, bet nepavyko. Iš liudytojų pareigūnų S. J. ir A. S. parodymų matyti, kad dirbdami pastebėjo kaltinamojo automobilį atsitrenkusi į šviesoforą, prie automobilio stovėjo R. R., kuris neneigė vairavęs ir kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. R. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, elgsena neadekvati, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija bei negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosį. Iš alkotesterių kvitų rodmenų matyti, kad R. R. neblaivumas buvo tikrinamas du kartus, darant 20 minučių pertrauką, pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,07 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 1,78 promilių girtumas. Taigi minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Iš išdėstyto matyti, kad R. R. būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, sėdo prie automobilio vairo ir tyčia vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bei norėjo taip veikti (neklausė draugų prašymų nevairuoti automobilio), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisme gautas R. R. prašymas su priedais perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, o jei bus skirtas laidavimas su užstatu, įsipareigoja užstatą sumokėti (b. l. 93-105).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???
Nuoširdų gailestį dėl įvykio ir prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką teismas pripažįsta R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi.
Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Teismo vertinimu byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad R. R., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai ir apgailestauja dėl padaryto, teigė, kad supranta šios veikos pavojingumą ir pasekmes, kurias jau yra patyręs (neteko darbo, jaučia gėdos jausmą ir kt.). Yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Iš kaltinamojo apklausos teisme matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų dėl savo priešingų teisei veiksmų pergyvena. Kaip jau minėta, R. R. anksčiau neteistas (b. l. 61), per paskutinius vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo du kartus baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą ir transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje, visos baudos sumokėtos (b. l. 59-60). Kaltinamasis dirba (teisme nurodė, kad teko išeiti iš UAB „S.“, tačiau įsidarbino UAB „F. M. p.“). Byloje pateikta kaltinamojo charakteristika iš buvusios jo darbovietės UAB „D.“, kurioje jis dirbo nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini). Charakteristikoje nurodyta, kad jis yra drausmingas, pareigingas vairuotojas, mandagus su klientais, tinkamai prižiūri automobilį, turi savo tvirtą nuomonę, greitai reaguoja į pasikeitusias aplinkybes, yra nekonfliktiškas, neatsisako padėti kolegoms, per darbo laikotarpį daug kartų skatintas premijomis, drausminių nuobaudų neturi (b. l. 98). Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog R. R. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Tačiau, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų viseto vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamasis ir R. R. (kaltinamojo tėvas) duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad pagal savo asmenines savybes R. R. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ateityje, kadangi jis yra jo tėvas, turi autoritetą kaltinamojo akyse. Tą teisme patvirtino ir pats R. R., nurodydamas, kad tėtis yra jam autoritetas bei su juo tariasi svarbiais jam klausimais, be to tėvui apie įvykusį įvykį pranešė iš karto po įvykio ryte. R. R. nurodė, kad jo sūnus jo akivaizdoje nepiktnaudžiavo alkoholiu, kad jo sūnus darbštus, dirbo su transporto priemonėmis, baigė mokslus, buvo išvykęs į užsienį dirbti. Jo nuomone, įvykis atsitiktinis, nes galimai sūnus neapsiskaičiavo ir padaugino alkoholio, tačiau jis niekada nematė sūnaus girto. Taip pat nurodė, kad R. R. yra sąžiningas, beveik visada klauso jo nuomonės, nors turi ir savo požiūrį į gyvenimą. Pats kaltinamasis nurodė, kad su tėvu susitikdavo dažnai, tačiau dabar netekus teisių, susitikimai nebėra tokie dažni.
R. R. niekada neteistas (b. l. 102), per paskutinius penkerius metus nei karto nebaustas administracine tvarka (b. l. 127), nuo 1997 m. lapkričio 4 d. įkūrė savo įmonę – individualią įmonę „R. R. įmonė“ (b. l. 103), yra (duomenys neskelbtini) būrelio narys, neetatinis (duomenys neskelbtini), neetatinis (duomenys neskelbtini), užsiima (duomenys neskelbtini) veikla (b. l. 93-94). Atsižvelgęs į išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, kad R. R. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkamas būti laiduotoju bei vertas teismo pasitikėjimo, yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.
Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas R. R. nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą R. R., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus pirmiau aptartas kaltinamojo bei laiduotojo asmenybių savybes, laidavimas skiriamas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo vertinimu baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam turi būti skirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų apsaugoti visuomenės nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,78 promilės girtumas. Be to, R. R. vairavo transporto priemonę, kai joje buvo kitų asmenų, važiavo mieste, kur vyksta pakankamai intensyvus, sukėlė eismo įvykį, nors su juo automobilyje buvę asmenys bandė jį atkalbėti nuo vairavimo. Dėl tokių jo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė kitų asmenų sveikatai bei turtui. Tik laimingo atsitiktinumo dėka po įvykio nenukentėjo su juo važiavę asmenys ir kiti aplinkiniai. Taigi, R. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad eismo įvykio metu kiti asmenys nenukentėjo, atsakomybės kaltinamasis nevengė, tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimą, taip pat ir pirmiau paminėtas kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslams įgyvendinti privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti pakaks terminą nustatyti kiek didesnį nei šios poveikio priemonės minimumas, bet mažesnį nei prašo prokurorė – 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 25 d.
Nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, todėl teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.
Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklausė jam. Kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus Vilniaus mieste, kai jam nustatytas girtumas viršijo ne tik leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą, bet ir 1,5 promilių ribą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, be to automobilyje vežė ir kitus asmenis, taigi kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga iš kaltinamojo konfiskuoti automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.
Kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77-78) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.
Prokurorės Jūratės Semėnienės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu paskirtas laikinas R. R. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „BMW318D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. (b. l. 26-27, 28-29) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „BMW 318D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 1 d. nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje vieną mėnesį yra 18,22 Eur su PVM (b. l. 35). Šios išlaidos, remiantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis. Duomenų, kad šios išlaidos būtų sumokėtos nėra, prokurorė prašė jas priteisti iš kaltinamojo, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. R., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą R. R. nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. gegužės 25 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „BMW 318D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.
Prokurorės Jūratės Semėnienės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu paskirtą laikiną R. R. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „BMW318D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Iš R. R. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti patirtas išlaidas dėl transporto priemonės „BMW 318D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje – 18,22 Eur.
R. R. paskirtas kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.
R. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
R. R. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.